Lietuvos kariuomenės mūšiai

Oficialios Lietuvos valstybės karinės pajėgos dalyvavo daugelyje mūšių, čia renkamas išsamus oficialiai registruotų karinių susidūrimų ir operacijų sąrašas. Chronologiškai įvykiai skirstomi į:

• mūšius,
• žygius,
• tvirtovių, miestų ar kitų objektų apgultis, šturmus ar gynybą (pagal Lietuvos rolę),
• pajėgų susibūrimus (sukilimai, bajorų konfederacijos, rokošai),
• taikos arba paliaubų sutartis,
• taikos palaikymo misijas,
• kitas karines operacijas ir misijas.

LDK kariuomenės mūšiai

Ankstyvieji karai prieš kryžiuočių ir kalavijuočių ordinus, Lenkiją ir kitas slavų žemes, totorius

• 1219 m. – Lietuvos-Voluinės taikos sutartis

Karai prieš Kalavijuočių ordiną (iki 1237 m.)

• 1198 m. – Kuokenės mūšis
• 1203 m. – Polocko, Jersikos ir lietuvių žygis į Livoniją
• 1204 m. – Rygos mūšis
• 1205 m. kovo mėn. – Ruopažių mūšis
• 1206 m.:
  • birželio 4 d. – Salaspilio mūšis
  • vasara – Salaspilio apgultis
• 1207 m. gruodžio 26 d. – Aizkrauklės mūšis
• 1208 m. – Žiemagalių ir kalavijuočių karo žygis į Lietuvą
• 1210 m. liepos 12-13 d. – Rygos apgultis
• 1213 m. – Lietuvių žygis į Talavą ir Lielvardę
• 1221 m. vasara – Naugardo ir lietuvių žygis į Cėsis, Turaidą ir Imerą
• 1229 m. – Nalšios mūšis
• 1235 m. – Kalavijuočių ordino žygis į Nalšios žemę
• 1236 m. rugsėjo 22 d. – Saulės mūšis

Karai prieš Livonijos ordiną (po 1237 m.)

• 1244 m. – Embutės mūšis
• 1245 m.
  • – Lietuvos žygis į Kuršą
  • – Cėsių mūšis
  • – Sėlių ir Livonijos ordino kampanija Nalšioje
• 1250 m. – Livonijos ordino žygis į Nalšią, Lietuvą ir Žemaitiją
• 1255 m. – Livonijos ordino žygis prieš žemaičius
• 1257 m. – Klaipėdos mūšis (1257)
• 1259 m. – Skuodo mūšis
• 1260 m. liepos 13 d. – Durbės mūšis
• 1260 - 1267 m. – Kuršių 1260–1267 m. sukilimas
• 1261 m. – Dzintarės mūšis
• 1262 m.:
  • vasario 3 d. – Lielvardės mūšis
  • nedatuota – Mindaugo žygis į Cėsis
• 1263 m. vasario 9 d. – Daugavgryvos mūšis
• 1263 m. m. – Kuršių puolimas prieš Klaipėdą
• 1270 m.
  • vasario 16 d. – Karusės ledo mūšis
  • tarp liepos 13 ir rugsėjo 22 d. - Padauguvio mūšis
• 1273 m. vasara – Dubnos mūšis
• 1275 m. – Daugpilio apsiaustis
• 1279 m.:
  • vasario pab. – Kernavės mūšis
  • kovo 5 d. – Aizkrauklės mūšis
  • pavasaris - Tėrvetės pilies mūšis
• 1280 m. ruduo – Nameisio žygis į Rygą
• 1281 m. – Jersikos mūšis
• 1287 m. kovo 26 d.– Garuozos mūšis
• 1291 m. – Mažeikos žygis į Talsus
• 1298 m.:
  • birželio 1 d. – Turaidos mūšis
  • birželio 29 d. – Bukultų mūšis
• 1331 m. rugpjūčio 17 d. – Šaukoto (Santolės) mūšis
• 1323 m. – Klaipėdos mūšis (1323)
• 1372 m. spalio 20 d. – Palangos mūšis

1345–1377 m. laikotarpiu Livonijos ordinas surengė apie 30 žygių į Lietuvą, dalį jų derino su Kryžiuočių ordino puolimais, siekdami išskaidyti lietuvių pajėgas.

Karai prieš Kryžiuočių ordiną

• 1284 m. m. – Kryžiuočių žygis į Gardiną
• 1311 m. 
  • balandžio 7 d. – Voplaukio mūšis
  • liepos 2-3 d. – Kryžiuočių žygis į Šalčininkus
• 1314 m. – Kryžiuočių žygis į Naugarduką
• 1315 m. – Kristmemelio mūšis
• 1320 m. liepos 27 d. – Medininkų mūšis
• 1326 m. vasario–kovo mėn. – Brandenburgo žygis
• 1329 m. – Gedimino žygis
• 1329 m. vasario 7 d. – Medvėgalio gynyba
• 1338 m. rugpjūčio 14 d. Galialaukių mūšis (Ragainės mūšis) – Gedimino žygio prieš Ordiną pabaiga
• 1345 m. – Algirdo žygis
• 1348 m. vasario 2 d. – Strėvos mūšis
• 1362 m. kovo–balandžio mėn. – Kauno pilies gynyba
• 1365 m. rugpjūčio pabaiga – Kernavės mūšis
• 1370 m. vasario 18 d. – Rūdavos mūšis
• 1373 m. – Švitrigailos žygis
• 1375 m.:
  • Kęstučio žygis
  • Andriaus Algirdaičio žygis
  • liepos mėn. – Kaltinėnų mūšis
• 1376 m. – Kęstučio žygis
• 1377 m. – Kęstučio žygis
• 1389 m. kovo mėn. – Medininkų mūšis
• 1390 m. rugsėjo 4 - spalio 7 d. – Vilniaus apgultis
• 1394 m.:
  • rugsėjo 5-27 d. – Vilniaus apgultis
  • rugsėjo 8 d. – Rudaminos mūšis
• 1398 m. spalio 12 d. – Salyno sutartis
• 1402 m.:
  • Vilniaus apgultis
  • Medininkų apgultis
• 1404 m. gegužės 22 d. – Racionžo taika
• 1410 m. liepos 15 d. – Žalgirio mūšis

• Žalgirio mūšis, iš kronikos „Berner Schilling“, apie 1480 m.
• Žalgirio mūšis, iš kronikos „en:Luzerner Schilling“, apie 1515 m.

• 1410 m. liepos 18 – rugsėjo 19 d. – Marienburgo apgultis
• 1411 m. vasario 1 d. – Torūnės taika
• 1414 m. liepa - spalio 7 d. – Bado karas
• 1422 m. rugsėjo 27 d. – Melno taika

Karai prieš totorius

• 1258–1260 m. – Burundajaus žygis
• 1275 m. – Jagurčino žygis
• 1278–1279 m. – Mamšėjaus žygis
• 1282 m. – Totorių žygis
• 1289 m. – Totorių žygis
• 1362 m. ruduo – Mėlynųjų Vandenų mūšis
  Algirdo vadovaujama LDK kariuomenė sumušė totorius ir užėmė Podolę bei Kijevą.
• 1399 m. rugpjūčio 12 d. – Vorsklos mūšis
• 1416 m. - Kyjivo apgultis
• 1424 m. ruduo – Odojevo mūšis
• 1482 m. rugsėjo 1 d. – Kyjivo apgultis

Kiti karai

• 830 m. – Hoterio žygis prieš kuršius (skandinavų sagos ir kronikos).
• 853 m. – Švedų žygis į Kuršą
• 854 m. – Apuolės mūšis
• 862 m. – Kuršių sukilimas prieš švedus
• 1066 m. – lietuvių karo žygis į Kareliją (minimas Novgorodo beržo tošies įrašuose)
• Apie 1080 m. – Danijos karaliaus Knuto IV Šventojo žygis prieš „kuršių, sembų ir estų karalystes“ (Saksas Gramatikas „Saxonis Gesta danorum“)

Karai prieš slavus

• 983 m. – Vladimiro Sviatoslavičiaus žygis prieš jotvingius
• 1038 m. vasario 16 d. – jotvingių išpuolis prieš Valkavisko miestą
• 1040 m. – Jaroslavo žygis į Lietuvą
• 1058 m. – rusų žygis į lietuvių ir jotvingių žemes (minimas metraštyje „Pasakojimas apie senuosius laikus“).
• 1065 m. – lietuvių antpuolis prieš XI a. pastatytą Polocko kunigaikštystes Breslaujos pilį.
• 1131 m. – Mstislavo žygis į Lietuvą
• 1174 m. – Lietuvių žygis į Mozyrių
• 1183 m. – lietuvių žygis į Polocką
• 1183 -1184 m. žiema – Lietuvių žygis į Pskovą
• 1194 m. – Drohičino mūšis
• 1196 m. – Lietuvių žygis į Voluinę
• 1198 m. ruduo – Lietuvių ir polockiečių žygis į Didžiuosius Lukus
• 1200 m. – Lietuvių žygis į Naugardą
• 1201-1202 m. žiema – Polocko žygis į Lietuvą
• 1203 m. – Černihivo mūšis
• 1204 m. – Lietuvių žygis į Smolensko žemę
• 1207 m. – Kijevo žygis į Lietuvą
• 1209-1210 m. žiema – Lietuvių ir jotvingių žygis į Voluinę
• 1210 m. – Lietuvių žygis į Pskovą
• 1213 m. – Lietuvių žygis į Pskovą
• 1214 m. – Lietuvių žygis į Pskovą
• 1217 m. – Lietuvių žygis į Naugardą
• 1218 m. – Lietuvių žygis į Pskovą
• 1219 m. – Lietuvių žygis į Černigovą
• 1223 m. – Lietuvių žygis į Naugardą
• 1224 m. – Lietuvių žygis į Staraja Rusą
• 1225 m. – Lietuvių žygis į Smolensko žemę
• 1226 m. kovo 1 d. – Usviatų mūšis
• 1229 m. – Lietuvių ir lenkų žygis į Pinską
• 1234 m.:
  • Lietuvių žygis į Staraja Rusą
  • Dubrovnos mūšis
• 1237 m. – Voluinės žygis į Lietuvą
• 1238-1239 m. žiema – Haličo ir Černigovo žygis į Lietuvą
• 1238 arba 1239 m. – Vladimiro žygis į Smolenską
• 1239 m. rugsėjo 25 d. – Komnos mūšis
• 1244 m. – Lietuvių žygis į Haličą-Voluinę
• 1245 m. žiema – Toropeco-Usviatų mūšis
• 1248 m. sausio 15 d. – Protvos mūšis
• 1249 m.:
  • Protvos-Zubcovo mūšis
  • Haličo-Voluinės žygis į Lietuvą
• 1252 m. – Haličo-Voluinės žygis į Lietuvą
• 1253 m. – Mindaugo žygis į Haličą-Voluinę
• 1254 m. ruduo – Haličo ir lietuvių žygis į Lucką
• 1255 m. – Mindaugo žygis į Liubliną
• 1257 m.
  • vasara – Lietuvių žygis į Smolensko žemę
  • ruduo – Lietuvių žygis į Torožką
  • žiema - Haličo ir mongolų žygis į Lietuvą
• 1258 m.
  • Lietuvių žygis į Smolenską
  • Totorių žygis į Lietuvą
• 1262 m.
  • vasara – Lietuvių žygis į Voluinę
  • Mindaugo žygis į Mazoviją
    • birželis m. – Jazduvo apgultis
  • ruduo – Nebelio mūšis
• 1263 m. – Lietuvių žygis į Brianską
• 1264 m. – Voluinės žygis į Lietuvą
• 1266 m.:
  • birželis – Daumanto žygis į Lietuvą
    • birželio 18 d. – Dauguvos mūšis
• 1267 m. – Daumanto žygis į Lietuvą
• 1274 m.:
  • Dorogočino apgultis
  • vasara – Haličo-Voluinės žygis į Lietuvą
• 1275 m. – Haličo-Voluinės žygis į Lietuvą
• 1276 m. – Haličo-Voluinės žygis į Lietuvą
• 1277-1278 m. žiema – Haličo-Voluinės žygis į Lietuvą
• 1282 m.:
  • spalis – Rovinų mūšis
  • spalio 13 d. – Narevo upės mūšis
• 1284 m.:
  •  – Gardino mūšis
  • žiema – Lietuvių žygis į Naugardą
• 1285 m. rugpjūčio 5 d. – Olešnios mūšis
• 1294 m. birželio 10 d. – Trojanovo mūšis. Lietuviai, vadovaujami Vytenio, sumušė Kujavijos lenkus.
• 1321 arba 1325 m. – Irpenės mūšis, vėliau sekęs Kijevo puolimas ir užėmimas.
• 1328 m. – Gardino puolimas
• 1335 m.:
  • – Lietuvių žygis į Naugardą
  • – Vladimiro, Maskvos ir Naugardo žygis į Lietuvą
• 1337 m. vasara – Pultusko mūšis
• 1340-1341 m. žema – Algirdo žygis į Možaiską
• 1346 m. – Algirdo žygis į Naugardą
• 1349 m. – Algirdo žygis į Pskovą
• 1352 m. vasara – Vladimiro ir Maskvos žygis prieš Algirdą
• 1354-1355 m. žiema – Pskovo žygis į Polocką
• 1356 m.
  • – Lietuvių žygis į Rževą
  • vasara – Lietuvių žygis į Smolenską ir Brianską
• 1358 m. – Maskvos žygis į Smolenską
• 1359 m.:
  • – Smolensko žygis į Lietuvą
  • žiema – Andriaus Algirdaičio žygis į Rževą
• 1361 m.:
  • kovo 20 d. – Vobelio mūšis
  • žiema – Andriaus Algirdaičio žygis į Tverę
• 1365 m. vasara – Smolensko žygis į Lietuvą
• 1368 m.:
  • ruduo – pirmasis Algirdo žygis į Maskvą
    • lapkričio 21 d. - Trostnos mūšis
    • lapkričio pabaiga - Maskvos apgultis
  • Andriaus Algirdaičio žygis į Tverę
• 1370 m.:
  • liepa-rugpjūtis – Maskvos žygis į Brianską
  • ruduo – antrasis Algirdo žygis į Maskvą
    • lapkričio 26-29 – Volokolamsko apgultis
• 1372 m.:
  • balandis-gegužė – Andriaus Algirdaičio žygis į Dmitrovą ir Kašiną
  • vasara – trečiasis Algirdo žygis į Maskvą, po kurio sudaryta Liubutsko taikos sutartis
    • liepos 12 d. – Liubutsko mūšis
• 1376 m. vasara – Maskvos žygis į Rževą
• 1379-1380 m. žiema - kova dėl Starodubo
• 1385-1386 m. žiema – Smolensko žygis į Vitebską ir Oršą
• 1386 m.:
  • Lietuvių žygis į Smolenską
  • balandžio 29 d. – Vichros mūšis
• 1395 m.
  • – Smolensko apgultis
  • žiema – Smolensko ir Riazanės žygis į Lietuvą
• 1396 m. rugsėjis – Riazanės žygis į Liubutską
• 1397 m. ruduo – Vytauto žygis į Riazanę
• 1401 m. – Smolensko apgultis
• 1402 m. – Liubutsko mūšis
• 1403 m. – Lengvenio žygis į Viazmą
• 1404 m.:
  • žiema – Smolensko apgultis
  • vasara – Smolensko apgultis
• 1406 m.:
  • vasaris – Vytauto žygis į Pskovą
  • gegužė – Maskvos žygis į Lietuvą
  • birželis – Pskovo žygis į Lietuvą
    • birželio 30 - liepos 2 d. – Polocko apsiaustis
  • rugsėjis – Maskvos žygis į Lietuvą
• 1407 m.:
  • gegužė – Vytauto žygis į Odojevą
    • gegužės 20 d. – Odojevo mūšis
  • rugpjūtis – Maskvos žygis į Dmitrovecą
    • rugpjūčio 6 d. – Dmitroveco mūšis
• 1408 m.:
  • rugpjūtis-rugsėjis - Stovėjimas prie Ugros upės
    • rugsėjo 14 d. LDK ir MDK taikos sutartis
• 1424 m. ruduo – Odojevo mūšis
• 1426 m.:
  • liepa-rugpjūtis – Vytauto žygis į Pskovo žemę
    • rugpjūčio 1-3 d. – Opočkos apgultis
    • Veljos mūšis
    • Vrebo mūšis
    • rugpjūčio 5-25 d. – Voronco apgultis
    • rugpjūčio 25 d. – LDK - Pskovo paliaubos
  • rugpjūtis – Kotelno mūšis
• 1428 m.:
  • birželis-liepa – Vytauto žygis į Vyšgoroda ir Porchovą
    • liepos 16-18 d. - Vyšgorodo apgultis
    • liepos 20-28 d. – Porchovo apgultis
• 1440 m. vasara - gruodis - Smolensko maištas
• 1444-1445 m. žiema:
  • – Maskvos žygis į Lietuvą
  • – Lietuvos žygis į Koziolską ir Kalugą
    • 1445 m. žiema - Mūšis prie Suchodrevo upės

Karas prieš Lenkiją dėl Haličo-Voluinės paveldėjimo 1340–1392

Pagrindinis straipsnis – Haličo-Voluinės karai.

1340 m. mirus Haličo-Volynės kunigaikščiui Jurijui Boleslovui Traideniui, teises į paveldėjimą pareiškė LDK remiamas Liubartas ir Lenkijos karalius Kazimieras III.

• 1344 m. – Taikos sutartis tarp Lenkijos ir LDK.
• 1349 m. – Kazimiero žygis
  Pasinaudojęs LDK pralaimėjimu Strėvos mūšyje Lenkijos karalius Kazimieras užėmė didžiąją dalį LDK kontroliuotų valdų Voluinėje.
• 1350 m. 
  • – Kęstutis ir Liubartas su Maskvos kunigaikščio pagalba atsiėmė valdytas teritorijas, pasirašė naują Taikos sutartį.
  • gegužės 20 d. – Žukovo mūšis
• 1355 m. birželio 24 d. – Trečioji Taikos sutartis tarp Lenkijos ir LDK.
• 1368 m. – Kęstučio žygis į Mazoviją
• 1376 m. ruduo – Kęstučio žygis į Lenkiją
• 1385 m. – Krėvos sutartimi iš dalies buvo baigti teritoriniai ginčai.

Pilietiniai karai dėl LDK sosto

Karas tarp Jogailos ir Kęstučio/Vytauto

• 1380 m. gegužės 31 d. – Dovydiškių sutartis
  Jogailos slapta su Vokiečių ordinu sudaryta sutartis, kuria Jogaila įsipareigojo neremti Kęstučio, jeigu šį pultų ordinas.
• 1381 m.:
  • – Vilniaus užėmimas
    Kęstutis, sužinojęs apie Jogailos sutartį su ordinu, užpuolė Vilnių, užėmė sostą, Jogailai paliko Krėvą ir Vitebską.
  • birželio 12 – Vilniaus užėmimas
    Jogailos vadovaujama pusė užėmė sostinę, apgulė Kęstutį Trakuose.
• 1382 m.:
  • liepos 6 d. – Bražuolės sutartis
    Jogailos ir Vokiečių ordino sutartis, iš esmės pratęsianti 1380 m. sutarties sąlygas iki 1382 m. rugsėjo 8 d.
  • spalio 31 – Dubysos sutartis
    Sutarties, kuri turėjo būti pasirašyta 1383 m. liepos 19 d., projektas. Pagal ją ordinui būtų atitekę žemės iki Dubysos.
• 1390 m. rugsėjo 4 – spalio 7 d. – Vilniaus apgultis
• 1392 m. rugpjūčio 4 d. – Astravos sutartis
  Jogailos ir Vytauto sutartis, kuria pastarajam buvo grąžinta Trakų kunigaikštystė ir kitos tėvonijos žemės
• 1394 m. – Rudaminos mūšis
  Vytautas pralaimėjo kryžiuočiams
• 1401 m. – Vilniaus-Radomo sutartis
  Vytauto, LDK ir Lenkijos bajorų aktai, kuriais buvo nustatytas teisinis Vytauto kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio statusas.

Karas tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio 1432–1435 m.

• 1432 m. gruodžio 8 d. – Ašmenos mūšis
• 1433 m. liepos mėn. – Molodečno mūšis
• 1435 m.:
  • rugsėjo 1 d. – Pabaisko mūšis
    Lenkijos remiamas Žygimantas Kęstutaitis įveikė Livonijos ordino remiamą savo varžovą Švitrigailą.
  • gruodžio 31 d. – Brastos taika

Karas prieš Mazoviją 1444 m.

• 1444 m. – Jono Goštauto iniciatyva LDK kariavo prieš Lenkiją dėl dalies Palenkės – siekta atsiimti šios užimtą Vakarų Voluinę.

Sutartis su Maskva 1449 m.

• 1445 m. – Suchodrevo mūšis
• 1449 m. rugpjūčio 31 d. – LDK ir Maskvos didžioji kunigaikštystė sudarė Amžinosios taikos sutartį, jos sąlygas 1494 m. Aleksandro pasiuntiniai siūlė Ivanui III kaip naujos sutarties pagrindą.

Pasienio konfliktai su Maskva 1487–1494

Pagrindinis straipsnis – Pasienio karas (1487–1494).

• 1487 m. rugpjūčio 13 d. – Mezecko mūšis
• 1494 m. vasario 5 d. – Amžinoji taika
  Užbaigė karinį konfliktą, Aleksandras 1495 m. vasario mėn. vedė Ivano III dukterį Eleną, LDK Maskvai užleido Viazmos kunigaikštystę ir šiaurinę Okos aukštupio srities dalį (Vorotinską, Beliovą, Kozelską, Odojevą).

Karas prieš Maskvą 1500–1503 m.

Pagrindinis straipsnis – LDK-Maskvos karas (1500–1503).

• 1499 m. liepos 24 d. – Gorodelsko unija
  Tarp Lenkijos ir LDK.
• 1500 m. liepos 14 d. – Vedrošos mūšis
• 1501 m.:
  • pavasario pab. ar vasaros pr. – LDK ir Aukso Ordos sutartis
    Prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę ir jos sąjungininką Krymo chanatą nukreipta karinio bendradarbiavimo sutartis neteko reikšmės jau 1502 m. birželį, kai Krymo totoriai netoli Vorsklos upės kone visiškai sunaikino Aukso Ordos karines pajėgas, o netrukus po to galutinai iširo pati Aukso Ordos valstybė.
  • birželio 21 d. – Vendeno (Cėsių) sutartis
    LDK ir Livonijos konfederacija sudarė sutartį dėl bendrų veiksmų prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę.
  • rugpjūčio 27 d – mūšis prie Sericos upės
  • rugsėjo 7 d. – Ostrovo mūšis
  • lapkričio 4 d. – Mstislavlio mūšis
  • lapkričio 20 d. – Helmės mūšis
• 1502 m.:
  • Izborsko apgultis
  • rugsėjo 5 - 8 d. – Pskovo apgultis
  • rugpjūtis - spalio 17 d. – Smolensko apgultis
  • rugsėjo 13 d. – mūšis prie Smolino ežero
• 1503 m. kovo 25 d. – Paliaubos
  Paliaubos sudarytos 6 metams. LDK neteko Okos ir Dniepro upių aukštupio teritorijų su 19 pasienio miestų, įskaitant Černigovą, Gomelį, Naugardą-Severską ir Brianską. Prarasta 70 valsčių, 22 miestelių ir 13 kaimų – beveik trečdalis teritorijos.

Karai prieš Krymo chanatą

• 1506 m. rugpjūčio 6 d. – Klecko mūšis
  Lietuvos kariuomenė sumušė į Lietuvos gilumą įsiveržusią Krymo totorių kariuomenę. LDK pajėgoms vadovavo Mykolas Glinskis.
• 1511 m. – Rutkų mūšis
  Jurgis Radvila Rutkuose prie Kijevo kartu su Jurgiu Olelkaičiu sumušė totorius, atimdami iš jų visą karo grobį.
• 1512 m. balandžio 28 d. – Lopušnos mūšis
  Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio ir Lenkijos didžiojo etmono Mikalojaus Kameneckio pajėgos sumušė Perekopo (Krymo) totorių chano Mengli-Girėjaus kariuomenę. Lietuvos istorinėje literatūroje šis mūšis paprastai vadinamas Višnioveco mūšiu, nes LDK ir Lenkijos kariuomenės prieš mūšį buvo susitelkusios ties Višnioveco pilimi, už keliolikos km nuo Lopušnos.

Karas prieš Maskvą 1507–1508 m.

Pagrindinis straipsnis – LDK-Maskvos karas (1507–1508).

• Žygimanto Senojo sutartis su Krymo chanatu prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę
• 1507 m. vasaris – LDK Seimo ultimatumas MDK
• 1507 m. – Mūšis prie Okos
• 1508 m. vasario 2 d. – Glinskio maištas
• 1508 m. liepos 13 d. – Oršos mūšis
• 1508 m. spalio 8 d. – Taikos sutartis

Karas prieš Maskvą 1512–1522 m. (Dešimtmetis karas)

Pagrindinis straipsnis – LDK-Maskvos karas (1512–1522).

• Nežinomo XVI a. autoriaus kūrinys, rusų-lenkų karas 1514 m.
• Oršos mūšis
• Smolensko apgultis

• 1513 m.:
  • sausis-vasaris – Smolensko apgultis
  • rugpjūtis-rugsėjis – Smolensko apgultis
• 1514 m.:
  • rugpjūčio 1 d. – Smolensko netekimas
    Trečią kartą karo metu Maskvai apgulus miestą gynėjai po trijų mėnesių gynybos buvo priversti kapituliuoti.
  • rugsėjo 8 d. – Oršos mūšis
    Konstantino Ostrogiškio vadovaujama Lietuvos kariuomenė sutriuškino Maskvos kariuomenę, vadovaujamą Ivano Čeliadino.
• 1517 m. rugsėjo 20 - spalio 18 d. – Opočkos apgultis
• 1518 m. liepa – Polocko apsiaustis
• 1522 m. rugsėjo 14 d. – Paliaubų sutartis
  Nors ir laimėjusi 1514-aisiais Oršos mūšį, tačiau sutartimi atidavė Smolenską Maskvai, paliaubų trukmė – 5 metai.

Kampanija prieš Krymo chanatą

• 1519 m. rugpjūčio 2 d. – Sokalo mūšis
• 1527 m. sausio 27 d. – Olšanicos mūšis
  Konstantinas Ostrogiškis ir jo vadovaujami kunigaikščiai Mykolas Vyšnioveckis ir Andrejus Zbaražskis, sutelkę kariuomenę prie Ostrogo, vijosi totorius ir visiškai juos sumušė ties Olšanica.

Karas prieš Maskvą 1534–1537 m. (Starodubo karas)

Pagrindinis straipsnis – LDK-Maskvos karas (1534–1537).

• 1534 m. rugpjūtis - Černigovo apgultis
• 1535 m.
  • birželio 30 d. – Starodubo apgultis
    LDK kariuomenė vieną pirmųjų kartų panaudojo sprogstamąsias minas ir taip išsprogdino dalį sienos.
  • liepos 13-15 d. – Gomelio apgultis
• 1536 m. vasario 27 d. – Sebežo apgultis
  Įgulai kontratakavus kariuomenė pradėjo trauktis Sebežo ežero ledu ir jam įlūžus beveik visa žuvo.
• 1537 m. vasario 18 d. – Maskvos paliaubos
  5 metų karinių veiksmų pertrūkis, nevirtęs nauja taikos sutartimi, tačiau pratęstas 7 metams 1542-aisiais ir vėl taip pat 1549-aisiais.

Livonijos karas (iki Liublino unijos 1569 m.)

Pagrindinis straipsnis – Livonijos karas.

• Ivano Rūsčiojo kariai įsiveržia į Lietuvą, „Iliustruotasis metraščių sąvadas“
• 1563 m. Maskva šturmuoja Polocką, „Warrhafftige und erschreckliche Zeitung von dem grausamen Feind dem Moskowiter“, Augsburgas, 1563 m.
• LDK apie 1570 m. (Europos žemėlapio dalis)

• 1559 m. rugpjūčio 31 d. – Pasvalio sutartis
  Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris ir Žygimantas Augustas pasirašė sutartį, pagal kurią Livonijos ordinas tapo LDK protektoratu.
• 1563 m. – Maskva užėmė Polocką.
• 1564 m. sausio 26 d. – Ulos (arba Časnikų) mūšis
  Lietuvos didysis etmonas Mikalojus Radvila Rudasis su ženkliai mažesne kariuomene nugalėjo maskviečius, šių likučiai atsitraukė į Polocką.
• 1566 m. – į Maskvą atvyko LDK pasiuntiniai su siūlymu padalyti Livoniją pagal tuo metu užimtas sritis. Sušaukti bajorai nutarė kariauti iki visiško laimėjimo, įskaitant Rygos paėmimą.
• 1567 m. vasario 3 d. – Runaverės mūšis

LDK kariuomenės mūšiai (1569–1795)

Šiame sąraše įtraukiami tie ATR kariuomenių veiksmai, kuriuose aktyviai ir ženklia dalimi dalyvavo ir LDK kariuomenė. Nors Liublino unija sukūrė ATR, bet LDK išsaugojo atskirą kariuomenę iki pat valstybės sunaikinimo.

Livonijos karas (po Liublino unijos 1569 m.)

Pagrindinis straipsnis – Livonijos karas.

• Livonijos žemėlapis 1573–1578 m.
• Polocko apgultis 1579 m.

• 1571 m. – pasirašytos 3 metų paliaubos.
• 1578 m. – užimti Cėsys
• 1578 m. spalio 21 d. – Cėsių mūšis
  Sapiega laimėjo prieš maskviečius
• 1579 m. – Steponas Batoras atsiėmė Polocką, nusiaubė Smolensko sritį.
• 1579 m. lapkritis - Černigovo apgultis
• 1580 m.: 
  • rugpjūčio 25-rugsėjo 5 d. – Didžiųjų Lukų apgultis
  • rugsėjo 30 d. – Toropeco mūšis
• 1581 m. birželio 27 d. – Mogiliavo mūšis
• 1581–1582 m. – Pskovo apgultis
• 1582 m. sausio mėn. – nepavykus užimti Pskovo, sudaryta Jam Zapolės taikos sutartis, pagal kurią paliauboms numatytas 10 metų terminas

Karas prieš Švediją 1600–1629 m.

Pagrindinis straipsnis – ATR-Švedijos karas (1600–1629).

1600–1611 m. kampanija

Pagrindinis straipsnis – ATR-Švedijos karas (1600–1611).

• 1600 m. spalio 29 d. – Karksi mūšis
• 1600 m. lapkričio 15 d. – Lambažės mūšis
• 1601 m. – Zigmanto Vazos dėdė Karolis Sudermanlandietis įsiveržė į Livoniją:
  • sausio 7 d. – Cėsių mūšis
  • birželio 2 d. – Erglės mūšis
  • birželio 18 – gruodžio 18 d. – Valmieros apgultis
  • birželio 23 d. – Koknesės mūšis
  • spalio 29 d. – Karksi mūšis
• 1602 m.:
  • kovo 25 – gegužės 17 d. – Fellino (Viljandžio) apgultis
  • birželio 30 d. – Revelio mūšis
  • gegužės 31 – rugsėjo 30 d. – Paidės apgultis
• 1603 m. kovo 5 d. – Rakverės mūšis tarp LDK ir Švedijos kariuomenių
• 1604 m. balandžio 25 d. – Paidės mūšis

• 1605 m. rugsėjo 27 d. – Salaspilio mūšis
  Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su nedidele 3 800 karių kariuomene nugalėjo 14 000 švedų armiją ir nutraukė Rygos apgultį.
• 1605 m. – po sėkmingo mūšio sudarytos paliaubos, kurios vėliau pratęstos iki 1608 m.
• 1608 m. rugpjūčio mėn. – Daugavgrivos apgultis
• 1609 m.:
  • vasario 28 – kovo 2 d. – Piarnu apgultis
  • rugsėjo 23–24 d. – Salio jūros mūšis
  • spalio 6 d. – Gaujos mūšis

Zebžydovskio (Sandomiro) rokošas 1606–1609 m.

Pagrindinis straipsnis – Zebžydovskio rokošas.

• 1607 m. birželio 6 d. – Guzovo mūšis, kuriame karaliaus pusė nugalėjo sukilėlius

1617–1618 m. kampanija

• 1617 m.: Švedija užima Daugavrgryvą
• 1617 m.: Švedija užima Piarnu.

1620–1625 m. kampanija

• 1620 m. lapkričio mėn. – pasibaigus paliauboms Švedijos karalius Gustavas II Adolfas po kelių savaičių apgulties užėmė Rygą.
• 1621 m. lapkričio 28 d. – Krapės mūšis
• 1622 m. rugpjūčio 20 d. – Mintaujos paliaubos
  ATR, užsiėmusi karais su Osmanų imperija, pasirašė sau nenaudingas paliaubų sąlygas, kuriomis taika sudaryta iki 1625 m. kovo mėn.
• 1625 m.:
  • liepos 15-24 d.– Kuoknesės apgultis
  • rugpjūčio 30 – rugsėjo 5 d. - Biržų apgultis
  • rugsėjo 14 – 17 d. – Bauskės apgultis

1626–1629 m. kampanija

• 1626 m. sausio 7 d. – Valės mūšis
  Didysis Lietuvos maršalka Jonas Stanislovas Sapiega pralaimėjo Švedijos karaliui Gustavui II Adolfui.
• 1626 m.
  • rugsėjo 30 d. – Sėlpilio mūšis
  • gruodžio mėn. – Cėsio mūšis
    LDK pajėgos vėl pralaimėjo švedams, tačiau puolimą sustabdė.
• 1627 m. sausio 19 d. – Baldenmuižės paliaubos
  Separatiškai LDK bajorai sustabdė karo veiksmus prieš Švediją.
• 1628 m. vasario 1 d. – Turaidos mūšis
• 1629 m. spalio 26 d. – Altmarko paliaubos
  Baigus galioti 1635 m., Vladislovas pareiškė pretenzijas į Švedijos sostą.
• 1635 m. rugsėjo 12 d. – sudarytos Štumsko paliaubos, turėjusios galioti 26 metus, Kristupas Radvila turėjo grąžinti Švedija sėkmingai užimtą Cėsių sritį Livonijoje, Lietuvai liko tik žemės pietinėje Dauguvos upės pusėje.

Karas prieš Maskvą (Sumaištis) 1605–1618 m.

Pagrindinis straipsnis – ATR-Maskvos karas (1605–1618).

• Klušino mūšis 1610 m.
• Smolensko apgultis 1611 m.
• Medalis, skirtas Smolensko užėmimui 1611 m.

• 1605 m. birželio 20 d. – Lžedimitrijus kartu su lenkų armija įžengia į Maskvą
• 1609 m. spalio 28 d. – Karinskojes lauko mūšis
• 1610 m.:
  • kovas – Černigovo užėmimas
  • birželio 4 d. – Klušino mūšis
    Lenkijos karūnos etmonas Stanislovas Žolkevskis nugalėjo Dmitrijaus Šuiskio (Maskvos) ir Jokūbo Delagardžio (Švedijos) jungtinę kariuomenę.
• 1609-1611 m. birželio mėn. – Smolensko apgultis
• 1612 m.
  • rugsėjo 1–3 d. – Maskvos mūšis
    Jonas Karolis Chodkevičius bandė prasibrauti iki Kremliuje įsitvirtinusios lenkų įgulos, tačiau nesėkmingai. Po poros mėnesių įgula buvo priversta palikti Kremlių.
  • spalio 26 d. – Kremliaus įgulos kapituliacija
• 1617 m. spalis – 1618 m. gegužė – Kalugos apsiaustis
• 1618 m. gruodžio 11 d. – Deulino paliaubos
  Didžiausias ATR teritorijos išsiplėtimas – gautas Smolenskas. Taika sudaryta 14,5 metų laikotarpiui.

Karas prieš Osmanų imperiją

• 1612 m. liepos 9 d. – Saso rago mūšis
• 1633 m. liepos 4 d. – Saso rago mūšis
• 1621 m. – Chotyno mūšis
• 1672 m.:
  • rugsėjo 26 d. – Podolės Kameneco kapituliacija
• 1672 m. – Golembo konfederacija
• 1673 metų lapkričio 11 d. – Chotyno mūšis

Smolensko karas 1632–1634 m.

Pagrindinis straipsnis – ATR-Maskvos karas (1632–1634).

• 1632 m. – Maskvos caras Michailas Fiodorovičius paskelbė karą ATR. Jam pasidavė Dorogobužas, Belyj, Naugardas-Severskas.

• 1632 m. gruodžio 5 d. – Maskvos pajėgos apgulė Smolenską.
• 1633 m. rugsėjo 4 - spalio 3 d. – ATR ir Maskvos pajėgų mūšis dėl Smolensko apgulties nutraukimo.
• 1633 m. birželio vidurys – Krymo totorių, vadovaujamų Mubareko Girėjaus, invazija į Rusiją.
• 1633 m. lapkritis – Poltavos mūšis
• 1634 m. kovo 13 - gegužės 8 d. – Belajos apsiaustis
• 1634 m. – Polianovkos taika, paliktos ankstesnės Deulino paliaubų sąlygos, tik MDK perėjo Serpeiskas, o karalius Vladislovas IV atsisakė į pretenzijų į Maskvos sostą.

Kazokų sukilimas 1649–1654 m.

Pagrindinis straipsnis – :uk:Хмельниччина.

Pagrindinis straipsnis – Chmelnickio sukilimas.

• 1648 m.:
  • gegužės 15–16 d. – Geltonųjų Vandenų mūšis
  • gegužės 26 d. – Korsūnės mūšis
  • gegužė-spalis – Kodako apsiaustis
  • liepos 6-8 d. – Machnovkos mūšis
  • liepos 26-28 d. – Konstatinovo mūšis
  • rugpjūčio 4 d. – Baro apgultis
  • - Vysoki Zamko mūšis
  • rugpjūtis-rugsėjis – Slucko mūšis
  • rugsėjo 4 d. – Pohosto mūšis
  • rugsėjo 21-23 (11-13) d. – Piliavcų mūšis
  • spalis-lapkritis – Lvovo apsiaustis
  • spalis-lapkritis – Zamostės apsiaustis
• Turovo apgultis
• 1649:
  • sausis - vasario 21 d. – Babruisko apsiaustis
  • vasario 10-19 d. – Mozyriaus apsiaustis
  • vasaris – Baro apsiaustis
  • gegužė – Zaslavo mūšis
  • birželio 17–18 d. – Zagalės mūšis
  • liepos 30 - rugpjūčio 12 – Zbaražo apsiaustis
  • liepos 31 d. – Loevo mūšis
  • rugpjūčio 5-6 (15-16) d. - Zborovo mūšis
    • rugpjūčio 18 d. – Zborovo sutartis
      Po triuškinančio pralaimėjimo Jonas Kazimieras pripažino Bogdano Chmelnickio sukilimo teisėtumą ir atleido visiems sukilimo dalyviams.
  • ruduo – Režicos mūšis
• 1651 m.:
  • vasario 20-23 d. – Krasnos apgultis
  • kovo 11-20 d. – Vinicos apgultis
  • kovo 19 d. - Lipivico mūšis
  • gegužės 12 d. – Kopyčnicų mūšis
  • birželio 28 – liepos 10 d. – Berestečko mūšis
  • liepos 6 d. – Loevo mūšis
  • liepos pabaiga - rugpjūčio pradžia – Kijevo užėmimas
  • rugpjūčio 13 d. – Taborivkos mūšis
  • rugsėjo 23-25 d. – Belaja Cerkvos mūšis
• 1652 m.:
  • birželio 1-2 d. – Batogo mūšis
  • Timofijaus Chmelnickio vedybų kampanija / Moldavijos kampanija:
    • birželio 4 – 17 d. – Podolės Kameneco apgultis
• 1653 m.:
  • kovo 20-21 d. – Monastyriščės mūšis
  • Sučeavos kampanija:
    • gegužės 1 d. – Jasų mūšis
    • liepos 22 - spalio 9 d. – Sučeavos apgultis
  • - Černobylio mūšis
  • rugsėjo - gruodžio 15 d. – Žvaneco apgultis
  • gruodžio 15 d. – Kamenecko taikos sutartis
• 1654 m.:
  • balandžio 2-4 d. – Umanės apgultis
  • Braclavo kampanija:
    • gruodžio 8-18 d. – Braclavo apgultis
    • 1655 m. sausio 14-19 d. – Umanės apgultis
    • 1655 m. sausio 29 - vasario 1 d. – Ochmativo mūšis
• 1655 m.:
  • rugsėjo 20 d. - spalio 9 d. – Gorodoko mūšis
  • rugsėjo 25 d. - lapkričio 8 d. – Lvovo apgultis
• 1657 m.:
  • Transilvanijos kampanija Lenkijoje (Bresto kampanija, Rakoči kampanija):
    • birželio 14-17 d. – Varšuvos užėmimas
    • liepos 11 d. – Magieruvo mūšis
    • liepos 20 d. – Čarny Ostruvo mūšis
    • liepa-rugpjūtis – Krokuvos apgultis

Karas prieš Maskvą 1654–1667 m.

Pagrindinis straipsnis – ATR-Maskvos karas (1654–1667).

Karą 1654 m. gegužės 18 d. pradėjo Maskva, po to, kai baigiant malšinti Chmelnickio sukilimą 1653 m. spalį Maskvoje Žemių suvažiavimas pritarė Bogdano Chmelnickio prašymui kazokus prijungti prie Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, o šis po Radoje priimto vienbalsio pritarimo 1654 m. sausį rusų pasiuntiniams prisiekė ištikimybę carui Aleksejui Michailovičiui.

• 1654 m.:
  • birželis - rugpjūčio 23 d. – Gomelio apgultis
  • liepos 18-22 d. – Mstislavlio apgultis
  • rugpjūčio 12 d. – Šklovo mūšis
    Jonušas Radvila su 8 tūkst. karių pasitiko 80 tūkst. rusų kariuomenę ir buvo priverstas trauktis.
  • rugpjūčio 24 d. – Šepelevičių mūšis
    Jonušas Radvila su 6 tūkst. karių pralaimėjo 15 tūkst. karių maskviečių armijai, kuriai vadovavo kunigaikštis Aleksejus Trubeckojus. Ankstesnis pralaimėjimas prie Šklovo ir šis prie Šepelevičių lėmė Smolensko įgulos pasidavimą caro armijai.
  • rugpjūtis-spalis – Dubrovnos apgultis
  • rugpjūtis-lapkritis – Vitebsko apgultis
  • rugsėjo 23 d. – Smolensko netekimas
    Įgula be mūšio pasidavė caro armijai.
  • 1654 m. rugpjūčio 29 - lapkričio 26 d. – Senojo Bychavo apgultis

• 1655 m.:
  • sausio 29 - vasario 1 d. – Ochmativo mūšis
  • vasario 12 - gegužės 11 d. – Mogiliavo apgultis
    Jonušas Radvila su apytiksliai 15 000 karių armija apgulė 6 000 karių ginamą miestą, tačiau nesėkmingai, gegužės 1 d. apgultį nutraukė.
  • gegužė - lapkritis – Senojo Bychavo apgultis
  • rugpjūčio 8 d. – Vilniaus netekimas
    Rusijos caro daliniai įžengė į Vilnių ir pirmąsyk rašytinėje valstybės istorijoje priešas užėmė Lietuvos sostinę.
  • rugsėjo 13 - spalio 10 d. – Slucko apgultis
  • rugsėjo 18 - lapkričio pradžia – Lvivo apgultis
  • rugsėjo 30 d. – Gorodoko mūšis
  • spalio 26 d. – Vilniaus paliaubos
    Karą prieš ATR pradėjus Švedijai, ATR pasiūlė Maskvai paliaubas. Pagal jas abi šalys įsipareigojo kariauti prieš Švediją ir nesudarinėti su ja separatinės taikos.
  • lapkričio 10-12 d. – Ozernos mūšis
  • lapkričio 22 - 28 d. – Bresto mūšis
• 1658 m.:
  • rugpjūtis – Kijevo apsiaustis
  • Gadiačių sutartis
    ATR ir kazokų etmono Ivano Vygovskio sutartis dėl Ukrainos tapimo federacine ATR dalimi.
  • spalio 11 d. – Verkių mūšis
    Jungtinės ATR ir kazokų pajėgos pralaimėjo Maskvos kariuomenei.
  • spalis - 1659 m. balandžio 14 d. – Mstislavlio apgultis
  • lapkričio 18 - gruodžio 10 d. – Varvos apgultis
  • lapkričio 19 d. – 1659 m. kovo 3 d. – Kauno apgultis

• 1659 m.:
  • vasario 19 d. – Medilo mūšis
  • gegužė - gruodžio 15 d – Senojo Bychovo apgultis
  • liepos 9 d. – Konotopo mūšis
  • lapkričio 26 d. – Chmelniko mūšis
• 1660 m.:
  • vasaris – Podilės Mohylivo apgultis
  • kovas - liepa – Liachovičių apgultis
  • birželio 28 d. – Palankos mūšis
  • liepa-rugpjūtis – Borisovo apgultis
  • rugpjūčio 20 - spalio 4 d. – Mogiliavo apgultis
  • rugsėjo mėn. – Gubarevo mūšis
  • rugsėjo 16-26 d. – Liubaro mūšis
  • rugsėjo 24 - spalio 10 d. – Basios mūšis
  • rugsėjo 24 - lapkričio 4 d. – Čiudnovo mūšis
  • spalio 7-8 d– Slobodiščės mūšis

• 1661 m.:
  • vasario 22 d. – Mogiliavo sukilimas
  • vasaris – Drujos mūšis
  • liepos 12 - 21 d. – Borisovo apgultis
  • lapkričio 4 d. – Kušlikų kalvų mūšis
  • 1660 m. liepa - 1661 m. gruodžio 3 d. – sėkminga Vilniaus apgulties pabaiga
  • 1661-1662 – Perejaslavo apgultis
• 1662 m.:
  • liepos 26 d. – Kanevo mūšis
  • rugpjūčio 13 d. – Bužino mūšis
• 1663 m. spalis - gruodis – Žygis į Perekopą
• 1664 m. 
  • sausio 2 - 22 d. – Roslavlio apgultis
  • – Saltykovos Devinos apgultis
  • sausio 23 - vasario 9 d. – Gluchovo apgultis
  • vasario 23 d. – Kosuličių mūšis
  • kovo 2 d. – Pirogovo mūšis
  • kovo 21 d. – Drokovo mūšis
  • – Opočkos apgultis
  • birželio 4 d. – Vitebsko mūšis
  • – Staviščio apgultis
  • spalio 5 d. – Čašnikų mūšis
  • spalis - lapkritis
    • – Medvino apgultis
    • – Sebežo mūšis
    • – Porchovo apgultis
• 1665 m.:
  • – Staviščio apgultis
  • balandžio 14-15 d. – Korsūnės mūšis
  • birželio 1 d. – Bila Cerkvos mūšis
  • rugsėjo 4-5 d. – Dauguvos mūšis
• 1666 m. kovo 18 d. – Daugpilio mūšis
• 1666 m. prasidėjusios derybos dėl faktiško kariuomenių ištuštėjimo baigėsi paliaubomis 13,5 metų laikotarpiui, kurios vėliau pratęstos dar 13 metų. Rusijai atiteko Smolenskas, Severskas ir rytinė Ukraina (įskaitant Kijevą laikinam valdymui)
• 1667 m. sausio 30 d. – Andrusovo paliaubų sutartis

• 1686 m. gegužės 6 d. – Amžinosios taikos sutartis
  Maskva išlaikė Kijevą ir kartu prisijungė prie anti-turkiškosios koalicijos.

Karas prieš Švediją 1655–1660 m.

Pagrindinis straipsnis – Švedų tvanas.

• 1655 m.:
  • vasara - 1660 m. gruodžio 22 d. – Dancigo apsiaustis
  • liepos 24-25 d. – Uišcės mūšis
  • rugpjūčio 17 d. – Kėdainių sutartis
  • rugpjūčio 23 d. – Sobotos mūšis
  • rugsėjo 16 d. – Žarnuvo mūšis
  • rugsėjo 20-30 d. – Mazovijos Novy Dvuro mūšis
  • spalio 3 d. – Voiničiaus mūšis
  • spalio 8 d. – Krokuvos apgultis
  • spalio 20 d. – Kėdainių unija
  • Tišoveco konfederacija
  • lapkričio 18 - gruodžio 27 d. – Jasna Guros apgultis
  • - Karaliaučiaus sukilimas
  • gruodžio 7 d. – Krosno mūšis
• 1656 m.:
  • vasario 12 d. – Radomo mūšis
  • vasario 18 d. – Golabo mūšis
  • vasario 25 - kovo 1 d. – Zamoščės apgultis
  • kovo 15 d. – Jaroslavo mūšis
  • kovo 24-26 d. - Sandomiero mūšis
  • kovo 28 d. – Nisko mūšis
  • balandžio 6 d. – Kozienicės mūšis
  • balandžio 7 d. – Varkos mūšis
  • balandžio 24 - liepos 1 d. – Varšuvos apgultis
  • gegužės 7 d. – Klecko mūšis
  • birželio 1 d. – Kcynios mūšis
  • liepos 13 d. – Tykocino mūšis
  • liepos 28-30 d. – Varšuvos mūšis
  • rugpjūčio 25 d. – Lovičiaus mūšis
  • rugpjūčio 28 d. – Lubrzės mūšis
  • spalio 8 d. – Prostkų mūšis
  • spalio 22 d. – Pilypavo mūšis
  • lapkričio 20 d. – Labguvos traktatas
  • gruodžio 12 d. – Radnot sutartis
  • gruodžio 25 d. (arba 1657 m. sausio 2/3 d.) – Choinicės mūšis
• 1657 m.:
  • Transilvanijos kampanija Lenkijoje (Bresto kampanija, Rakoči kampanija):
    • birželio 14-17 d. – Varšuvos užėmimas
    • liepos 11 d. – Magieruvo mūšis
    • liepos 20 d. – Čarny Ostruvo mūšis
    • liepa-rugpjūtis – Krokuvos apgultis
• 1658 m.:
  • gegužės 18 d. – Skuodo mūšis
  • liepos 2 - gruodžio 30 d. – Torūnės apgultis
• 1659 m.:
  • rugpjūčio 29-30 d. – Grudziondzo mūšis
• 1660 m. balandžio 23 d. – Olivos taika

Liubomirskio rokošas 1665–1666 m.

• 1665 m.:
  • rugsėjo 4 d. – Čestochovos mūšis
  • lapkritis - Palčinsko sutartis
• 1666 m.:
  • liepos 13 d. – Mantvų mūšis
  • liepos 31 d. – Legonicų sutartis
  • lapkritis - ATR Seimas

Karas prieš Osmanų imperiją 1683–1699 m.

Pagrindinis straipsnis – :pl:Wojna polsko-turecka 1683-1699.

• 1683 m.:
  • liepos 14 - rugsėjo 11 d. – Vienos apgultis
    • rugsėjo 12 d. – Vienos mūšis
  • rugpjūčio 23–24 d. – Jazloveco mūšis
  • spalio 7-9 – Parkanų mūšis
• 1684 m.:
  • spalio 1–11 d. – Jazloveco mūšis
• 1685 m.
  • Bukovinos kampanija:
    • spalio 1 d. – Bojano mūšis
    • spalio 11 d. – mūšis prie Trajano sienos
• 1686 m.:
  • rugsėjo 2-15 d. – Jasų apgultis
• 1687 m:
  • rugsėjo 2 d. – Podolės Kameneco apgultis
• 1688 m:
  • – Podolės Kameneco apgultis
• 1691 m.:
  • rugsėjo 13 d. - Pereritos mūšis
• 1694 m.
  • birželio 11 d. – Godivo mūšis
  • spalio 6 d. – Ustečko mūšis
• 1695 m.:
  • lapkričio 11-12 d. – Lvovo mūšis

• 1698 m.:
  • rugsėjo 8–9 d. – Pidhaicų mūšis
• 1699 m.
  • sausio 26 d. – Karlovicų sutartis
  • vasario 21 d. – Martynovo mūšis

Pilietinis karas 1698–1702 m.

• 1700 m.:
  • lapkričio mėn. – Valkininkų konfederacija
    Susitelkė prieš Sapiegas nusiteikusi bajorų grupė.
  • lapkričio 17 d. – Valkininkų mūšis
  • lapkričio 24 d. – Vilniaus nutarimas

Šiaurės karas 1700–1721 m.

Pagrindinis straipsnis – Šiaurės karas.

• 1701 m.:
  • spalio 21 d. – Šiaulių mūšis
  • gruodžio 15-16 d. – Tryškių mūšis
• 1702 m.:
  • kovo 24 d. – Darsūniškio mūšis
  • balandžio 5 d. – Vilniaus užėmimas
  • balandžio 16 d. – Vilniaus mūšis
  • liepos 19 d. – Klišovo mūšis. Švedai nugalėjo ATR ir Saksonijos pajėgas
• 1703 m.:
  • kovo 19 d. – Saločių mūšis.
  • gegužės 2 d. – Pultusko mūšis. Švedų pergalė, švedai kontroliavo visą centrinę Lenkiją su Varšuva, Poznane ir Krokuva.
• 1703 m. – Varšuvos konfederacija. Augusto II priešininkai 1704 m. pradžioje paskelbė jo detronizaciją
• 1704 m.:
  • gegužės 20 d. – Sandomiro konfederacija
  • liepos 25 d. – Jekabpilio mūšis
  • rugpjūčio 30 d. – Narvos sutartis. ATR sutarė kartu su Rusija kariauti prieš Švediją, paskelbė jai karą
• 1705 m.:
  • vasario 13 d. – Palangos mūšis
• 1706 m.:
  •  sausio 13 d. – Gardino apgultis
    ATR pusę iš dalies atstovavo Sandomiro konfederacijos bajorai, palaikantys Rusijos pusę ir nušalintąjį Lenkijos karalių Augustą.
  • vasario 2 d.– Frauštato (Vschovos) mūšis
  • vasario 7 d. – Telšių mūšis
  • vasario 13 d. – Alytaus mūšis
  • kovo 6 d. – Valkininkų mūšis
  • spalio 13 d. – Altranštato sutartis
• 1709 m.:
  • liepos 8 d. – Poltavos mūšis
  • liepos 11 d. – kapituliacija Perevoločnoje

Tarnogrudo konfederacija

• 1715 m. – Tarnogrudo konfederacija
• 1717 m. – Nebylusis Seimas

Karas dėl sosto paveldėjimo 1733–1735 m.

• 1733 m.:
  • rugpjūčio 25 d. – rugsėjo 28 d. – 1733 m. Abiejų Tautų Respublikos elekcinis Seimas
• 1734 m.:
  • vasario 22 - liepos 7 d. – Dancigo apgultis
  • balandžio 8 d. – Vyšiecino mūšis
  • balandžio 13 d. – Miechuvo mūšis
  • lapkričio 5 d. – Dzikuvo konfederacija
• 1735 m.:
  • vasario 20 d. – Vidavos mūšis
  • kovo 5-6 d. – Karogovos apgultis
• 1738 m. lapkričio 18 d. – Vienos taikos sutartis, kuria Augustas III pripažintas Lenkijos karaliumi, o Stanislovas Leščinskis atsisakė pretenzijų į sostą.

Radomo konfederacija 1767–1768 m.

Pagrindinis straipsnis – Radomo konfederacija.

• 1767 m. birželio 23 d. – konfederacija, suorganizuota Rusijos pasiuntinio Nikolajaus Repnino

Baro konfederacija 1768–1772 m.

Pagrindinis straipsnis – Baro konfederacija.

• 1768 m. vasario 29 d. – Baro konfederacijos sudarymas kovai prieš Radomo konfederaciją
• 1769 m. rugpjūčio 5 d. – Jurbarko mūšis
• 1770 m. vasario 12 d. – Blonės mūšis
• 1771 m.: 
  • birželio 23 d. – Vidavos mūšis
  • rugsėjo 24 d. – Stolovičių mūšis
• 1772 m.
  • vasario 4 - balandžio 26 d. – Krokuvos pilies apgultis
  •  rugsėjo 22 d. – ratifikuota Vienos konvencija – Rusijos, Prūsijos ir Austrijos susitarimas dėl I ATR padalijimo

1769 m. Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas

• 1769 m. liepos 13 d. – spalio 20 d. – Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas

ATR–Rusijos karas (1792 m.)

Pagrindinis straipsnis – Targovicos konfederacija.

• 1792 m.:
  • balandžio 23 d. – sukilėliai užėmė Vilnių
  • Rusijos kariuomenė pradėjo aktyvesnį puolimą įsiveržė į šiaurės Lietuvą iki Linkmenų.
  • gegužės 15 d. – Apso mūšis
  • gegužės 23 d. − liepos 25 d. – Rusijos kariuomenė (apie 64 tūkst. karių) nugalėjo ATR kariuomenę (apie 45 tūkst. karių). Birželio 14 d. užimtas Vilnius, rugpjūčio pradžioje − Varšuva.
  • birželio 10 d. – Stolbcų mūšis
  • birželio 11 d. – Myriaus mūšis
  • birželio 14 d.
    • – Vilniaus mūšis
    • – Boruškovcų mūšis
  • birželio 20 d. – Kauno užėmimas
  • liepos 4-5 d. – Zelvos mūšis
  • liepos 14 d. – Vaiškų mūšis
  • liepos 18 d. – Dubenkos mūšis
  • liepos 23 d. – Lietuvos Brastos mūšis
  • liepos 24 d. – Kšemenio mūšis
• 1793 m. sausio 23 d. – II ATR padalijimas

Tado Kosciuškos sukilimas 1794–1795 m.

Pagrindinis straipsnis – Kosciuškos sukilimas.

• 1794 m.:
  • kovo 12 d. – generolas Antoni Madaliński, 1-osios Didžiosios Lenkijos Nacionalinės kavalerijos brigados (1500 karių) vadas, atsisakė vykdyti demobilizacijos įsakymą ir patraukė iš Ostrolenkos į Krokuvą, kas sukėlė maištų prieš rusų kariuomenę bangą visoje šalyje.
  • balandžio 4 d. – Raclavicės mūšis
  • balandžio 17-19 d. – Varšuvos sukilimas
  • balandžio 22-23 d. – Vilniaus sukilimas.
  • balandžio 27 d. – Nemenčinės mūšis.
  • gegužės 7 d. – Palionių mūšis
  • birželio 6 d. – Ščekocinų mūšis
  • birželio 8 d. – Chelmo mūšis
  • birželio 26 d. – Salų mūšis
  • liepos 10 d.:
    • Raigardo mūšis
    • Kolno mūšis
    • Bolnės mūšis
  • liepos 13 - rugsėjo 6 d. – Varšuvos apsiaustis
  • liepos 29 d. – Saločių kautynės
  • rugsėjo 28-29 d. – Labišyno mūšis
  • spalio 2 d. – Bydgoščiaus mūšis
  • lapkričio 4 d. – Pragos mūšis
• 1795 m. – III ATR padalijimas

Lietuvos karinių dalinių veiksmai carinės Rusijos okupacijos metu

Napoleono Bonaparto kampanija

Pagrindinis straipsnis – Napoleono žygis į Rusiją.

• 1812 m.:
  • birželio 28 d.
    • Rykantų mūšis
    • Antakalnio mūšis
    • Deltuvos mūšis
  • liepos 1 d. – Pavoverės mūšis.
  • gruodžio 9–10 d. – Vilniaus mūšis
  • gruodžio 14 d. – Kauno mūšis

1831 m. sukilimas

Pagrindinis straipsnis – 1831 m. sukilimas.

• 1831 m. kovo 25 d. – Raseinių užėmimas. Vieni pirmųjų susiorganizavo Raseinių bajorai ir užėmė Raseinius.
• 1831 m. kovo 29 – liepos 8 d. – Šiaulių kautynės
• 1831 m. balandžio 10-16 d. – Utenos mūšis
• 1831 m. balandžio 11 d. – Švenčionių kautynės.
• 1831 m. balandžio 22 d. – Marijampolės mūšis.
• 1831 m. balandžio 17–24 d. – Vilniaus apgultis.
• 1831 m. balandžio 29 d. – Kėdainių mūšis.
• 1831 m. gegužės 10-13 d. – Palangos mūšis.
• 1831 m. gegužės 29 d. – Raigardo mūšis
• 1831 m. birželis – Panerių kautynės.
  Apie 12 600 Antano Gelgaudo vadovaujamų sukilėlių nusileido generalgubernatoriaus siųstai kariuomenei, didelė dalis sukilėlių pasitraukė į Prūsiją.
• liepos 16 (28) d. – Alantos mūšis
• 1831 m. – po nesėkmingo bandymo užimti Vilnių sukilėliai atsitraukė į Raseinius, vėliau bandė užimti Šiaulius, tačiau irgi nesėkmingai, tada atsitraukė į Kuršėnus, iš kur pasidalino į kelias dalis ir esminio pasipriešinimo nebeliko.

1863 m. sukilimas

Pagrindinis straipsnis – 1863 m. sukilimas.

• 1863 m.:
  • vasario 2 d. – Čysta Būdos kautynės
  • vasario 3 d. – Vengruvo mūšis
  • balandžio 21 d. – Genėtinių mūšis
  • gegužės 7–9 d. – Biržų kautynės
    Zigmanto Sierakausko vadovaujami apie 2500 sukilėlių pralaimėjo caro kariuomenės daliniui.
  • lapkričio 16 d. – Rosošo mūšis

Pirmojo pasaulinio karo mūšiai Lietuvos teritorijoje

• 1914 m.:
  • rugpjūčio 2 d.:
    • Virbalio geležinkelio stoties mūšis
    • Vilkyčių kautynės
  • rugsėjo 18 – lapkričio 2 d. – Tauragės mūšis
• 1915 m.:
  • vasario 8 d. – Grambaviškių kautynės
  • vasario 18 – kovo 29 d. – Tauragės mūšis
  • kovo 17-23 d. – Klaipėdos mūšis
  • balandžio 1-12 d. – Kalvarijos mūšis
  • balandžio 6 d. – Palangos mūšis
  • balandis - liepa: Šiaulių mūšis
    • gegužės 15–20 d. – Kuršėnų mūšis
    • gegužės 22 – birželio 13 d. – Ventos mūšis
  • rugpjūčio 4 – 31 d. (liepos 23 d. – rugpjūčio 18 d.) – Kauno apgultis

Lietuvos Respublikos kariuomenės mūšiai

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos nepriklausomybės kovos.

Karas prieš bolševikus 1919–1920 m.

• 1919 m. :
  • sausio mėn. – Šiaulių sukilimas
  • sausio 16 d. – Rimkūnų dvaro kautynės
  • vasario 8–10 d. – Kėdainių kautynės
  • vasario 10–13 d. – Jiezno kautynės
  • vasario 15 d. – Alytaus kautynės
  • vasario pab. – Sedos ir Mažeikių operacija
  • vasario 27 d. – Luokės mūšis
  • kovo 2 d. – Tirkšlių ir Mažeikų mūšis
  • kovo 10 d. – Šiaulių mūšis
  • kovo 14 d. – Šeduvos mūšis
  • balandžio pradžia – Vilniaus puolimas
  • balandžio 2-8 d. – Žaslių kautynės
  • balandžio 3-5 d. – Daugų kautynės
  • gegužės 3 d. – Ukmergės mūšis
  • gegužės 11 d. – Giedraičių mūšis
  • gegužės 17-27 d. – Alantos mūšis
  • gegužės 18–23 d. – Kurklių-Panevėžio operacija.
    • gegužės 18 d. – Kurklių mūšis
    • gegužės 19 d. – Anykščių mūšis
    • gegužės 20 d. – Andrioniškio mūšis
    • gegužės 18-21 d. – Panevėžio kautynės
  • gegužės 26 – birželio 3 d. – Kupiškio-Utenos operacija.
    • gegužės 26-27 d. – Troškūnų kautynės
    • gegužės 28-31 d. – Kupiškio kautynės
    • gegužės 31 d. - birželio 1 d. – Rokiškio kautynės
    • birželio 2 d. – Utenos mūšis
  • birželio mėn. – Vidžemės katilas.
    • birželio 11 d. – Eglainės geležinkelio stoties mūšis
  • liepos mėn. – Dauguvos operacija.
  • liepos 11-12 d. – Salako kautynės
  • rugpjūčio 30 d. – Daugpilio puolimas.
    • rugpjūčio 31 - rugsėjo 1 d. – Kaukonių (Kalkūnų) kautynės
  • rugpjūčio 23 – rugsėjo 1 d. – Zarasų operacija.
• 1920 m.:
  • liepos 12 d. – Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis.
    Sėkmingi nepriklausomos Lietuvos kariuomenės veiksmai nugalėjo bolševikų dalinius, todėl bolševikų vyriausybė nusileido dėl savo reikalavimų.

Karas prieš bermontininkus 1919 m.

• 1919 m. spalio mėn. – Bermontininkų puolimas
  • spalio 9 d. – Kupreliškio kautynės
  • spalio 19-22 d. – Linkaičių kautynės
• 1919 m. lapkričio mėn. – Šiaulių operacija
  • lapkričio 10 d. – Biržų kautynės
  • lapkričio 12 d. – Saločių kautynės
• 1919 m. lapkričio 21–22 d. – Radviliškio kautynės
  Lietuvos kariuomenės laimėtas mūšis prieš bermontininkus.

Karas prieš Lenkiją 1919–1920 m.

Pagrindinis straipsnis – Lenkijos–Lietuvos karas.

• 1919 m.:
  • balandžio mėn. – Vilniaus krašto apgultis
  • rugpjūčio 22-28 d. - Seinų sukilimas
  • rugpjūčio 29 d. – P.O.W. sukilimas
• 1920 m.:
  • vasario 21-23 d. – Kauno įgulos maištas
  • liepos–rugpjūčio mėn. – Gardino ir Augustavo puolimas
  • liepos 16 d. – Varėnos mūšis
  • rugpjūčio 28 d. – Augustavo užėmimas
  • rugpjūčio 31 d. – Suvalkų užėmimas
  • spalio 7 d. – Suvalkų sutartis
    Tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos sudarytos paliaubos.
  • spalio 9 d. – Želigovskio maištas.
    L. Želigovskio vadovaujamos pajėgos, kurias sudarė Lenkijos kariuomenėje suformuota 1-oji lietuvių-gudų divizija ir Lenkijos kariuomenės 13-asis Vilniaus ulonų pulkas, užėmė Vilnių ir Rytų Lietuvą iki Latvijos sienos
  • lapkričio 17–21 d. – Giedraičių mūšis.
    Kartais vadinamas Giedraičių-Širvintų mūšiu, Lietuvos kariuomenės mūšis su Lenkijos kariuomenės Liucijaus Želigovskio rinktine (vadinama Vidurinės Lietuvos kariuomene).

Klaipėdos sukilimas 1923 m.

• 1923 m. sausio 15 d. – Klaipėdos sukilimas

Vidaus neramumai 1920-1939 m.

• 1926 m. gruodžio 17 d.  – valstybės perversmas
• 1927 m. rugsėjo 9 d. – Tauragės sukilimas
• 1934 m. birželio 6-7 d. – nesėkmingas voldemarininkų perversmas
• 1935-1937 m. – ūkininkų streikai

Vokietijos ultimatumas 1939 m.

• 1939 m. kovo 20 d. – Vokietijos ultimatumas
  Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio susitikime su Vokietijos užsienio reikalų ministru Joachimu von Ribbentropu buvo pateiktas Lietuvai ultimatumas: arba Klaipėdos kraštas, arba vokiečių kariuomenė žengia į Lietuvą.
• 1939 m. kovo 22 d. – Klaipėdos krašto perleidimas
  Apie vidurnaktį J. Ribbentropo kabinete pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Vokietijos valstybės sutartis. Lietuvos vyriausybė ultimatumą priėmė kaip neišvengiamą ir neatremiamą blogybę.

Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos ultimatumas 1940 m.

• 1940 m. birželio 15 d. – SSRS ultimatumas
  TSRS ultimatumas buvo priimtas, ir generolas Vincas Vitkauskas, Lietuvos kariuomenės vadas, Vyriausybės įgaliotas pasirašė susitarimą su Raudonosios armijos vadovybe dėl netrukdomo Raudonosios armijos įvedimo į Lietuvą.

Kovos Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo

Vokietijos-SSRS karo mūšiai

Pagrindinis straipsnis – Vokietijos–TSRS karas.

• 1941 m.:
  • birželio 22 d. – Tauragės mūšis
  • birželio 22-23 d. – Alytaus mūšis
  • birželio 23-27 d. – Raseinių mūšis
• 1942 m. kovo 23 d. – Vilniaus bombardavimas
• 1944 m.:
  • liepos 5 - rugpjūčio 29 d. – Šiaulių puolamoji operacija
  • liepos 7 d. – Operacija "Aušros vartai"
  • liepos 28 d. - rugpjūčio 28 d. – Kauno puolamoji operacija
  • rugpjūčio 16 – 27 d. – Operacija Doppelkopf
  • spalio 5-19 d. – Klaipėdos operacija
  • spalio 6-7 d. – Sedos kautynės.

Birželio sukilimas 1941 m.

• birželio 25 d. – Birželio sukilimas
• liepos 23-24 – Voldemarininkų pučas prieš Laikinąją vyriausybę

Partizanų kovos 1944–1953 m.

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos partizanai.

• 1944 m. gruodžio 16 d. – Pušynės mūšis
  Kėdainių aps. Krakių valsčiuje. Apie 300 Vlado Pabarčiaus partizanų visą dieną gynė miške įtvirtintą stovyklą nuo okupantų kariuomenės; padėjo iš Paliepių miškų kpt. K. Bendžiaus ir Liepkalnio būrio (vadas Antanas Sibičius) partizanai; nukovė apie 80–90 kareivių ir karininkų; Vladas Pabarčius pasitraukė į Lenčių miškus.
• 1945 m. sausio 12 d. – Lėno miško mūšis
• 1945 m. vasario 21 d. – Liepakojų mūšis
• 1945 m. vasario 27 d. – Panaros mūšis
• 1945 m. kovo 11–13 d. – Kiauneliškio mūšis
• 1945 m. kovo 27 d. – kautynės Ažagų ir Eimuliškio miškuose
  Vienos didžiausių kautynių Panevėžio aps.; žuvo per 70 partizanų ir apie 400 Pavеlo Vetrovo divizijos (rus. Ветров Павел Михайлович) kareivių.
• 1945 m. gegužės 16 (17) d. – Kalniškės mūšis
  Alytaus aps. Simno vls. miške: NKVD kariuomenė apsupo (60–120) partizanų, vadovaujamų Jono Neifaltos-Lakūno; tik sutemus partizanai prasiveržė iš apsupties; žuvo 44 kovotojai, vado žmona kulkosvaidininkė Albina Neifaltienė-Pušelė; sunaikinta daug priešų.
• 1945 m. birželio 14–birželio 23 d. – Varčios mūšis
  Alytaus raj. Alovės apl.: NKVD kariuomenės 220-asis pasienio pulkas (apie 1000 karių) apsupo 90 partizanų būrį, kuris žvalgams pranešus gerai pasiruošė puolimui. Apsuptiems partizanams pavyko organizuotai ištrūkti iš apsupties. Partizanų žuvo apie 20-30, NKVD nuostoliai nepatvirtintais duomenimis buvo 176 ir daugiau.
• 1945 m. liepos 22 d. – Virtukų mūšis
  Raseinių aps. Liolių vls.: NKVD baudžiamojoje operacijoje pasienio pulko kareiviai miške netoli Lyduvėnų geležinkelio stoties buvo apsupę 54 partizanus. Žuvo 15 partizanų.
• 1945 m. rugpjūčio 5–9 d. – Palių mūšis
  Marijampolės aps. Gudelių vls.: apie 70 partizanų užpuolė 3 NKVD pulkai, panaudodami artileriją ir aviaciją; žuvo 17 partizanų, 5 pateko į nelaisvę, nukauta daug NKVD kovotojų.
• 1945 m. gruodžio 15 d. – Merkinės mūšis
  Alytaus aps. Merkinėje: apie 45 partizanų, vadovaujami Adolfo Ramanausko-Vanago, užpuolė Merkinę; žuvo 5 partizanai, 1 sužeistas, nukauta 15 rusų ir 2 stribai.
• 1946 m. gruodžio 12 d. – Notigalės mūšis.
• 1949 m. rugpjūčio 13 d. – Užpelkių mūšis.
• 1954 m. sausio 1 d. – telieka 142 partizanų anot MGB duomenų
• 1955 m. sausio 1 d. – telieka 51 partizanas anot MGB duomenų
• 1965 m. – žūsta partizanai Antanas Kraujelis ir Pranas Končius.
• 1969 m. - žūsta paskutinis partizanas Konstantinas Liuberskis.

Daugiau – Tigro rinktinės mūšiai

Atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenė

Tarptautinės misijos ir operacijos

•  Afganistanas:
  • 2002 m. Jungtinių tautų organizacijos (JTO) vadovaujama Tarptautinių saugumo ir paramos pajėgų (ISAF) taikos įvedimo misija
  • 2002–2006 m. JAV vadovaujama operacija „Tvirta taika“
  • 2007–2008 m. JTO pagalbos misija Afganistane UNAMA
  • nuo 2003 m. NATO vadovaujama Tarptautinių saugumo ir paramos pajėgų (ISAF) operacija:
    • 2003–2005 m. Lietuvos karo medikai tarnavo Vokietijos vadovaujamoje karo lauko ligoninėje Kabule;
    • 2004–2005 m. Lietuvos logistai, krovos specialistai, oro eismo navigatoriai ir kiti kariniai specialistai – Kabulo tarptautiniame oro uoste; Lietuvių karo medikai dalyvavo vienos iš provincijų atkūrimo grupių Mazari Šarife veikloje;
    • Nuo 2005 m. Lietuva pradėjo vadovauti Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei (2008 m. gegužės 22 d. žuvo Lietuvos karys srž. Arūnas Jarmalavičius); Afganistane taip pat veikia Lietuvos Respublikos specialioji misija, kuri koordinuoja Provincijos atkūrimo grupės civilinių užduočių įgyvendinimą.
•  Albanija:
  • 1999 m. NATO humanitarinė operacija „Allied Harbour“
•  Bosnija ir Hercegovina:
  • 1996 m. NATO vadovaujama operacija „Operation Joint Endeavour“ (IFOR) (1996 m. balandžio 17 d. operacijoje žuvo Lietuvos karys vyr. ltn. Normundas Valteris)
  • 1996–2004 m. NATO operacija „Operation Joint Guard / Operation Joint Forge“ (SFOR)
  • nuo 2004 m. Europos Sąjungos (ES) operacija ALTHEA
•  Gruzija:
  • 2000–2005 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) sienos stebėjimo misija (Gruzijos ir Rusijos Federacijos, Čečėnijos Respublikos pasienio stebėjimo operacija)
  • 2005–2007 m. ESBO Paramos apmokant Gruzijos pasieniečius programa
  • 2007–2009 m. JTO karinių stebėtojų misija UNOMIG
  • 2008–2009 m. ES stebėtojų misija
•  Irakas:

Pagrindinis straipsnis – Irako karas.

• • 2003 m. JAV vadovaujama karinė operacija
  • 2003–2008 m. Koalicijos vadovaujama karinė operacija
  • nuo 2005 m. NATO mokymo misija
•  Kosovas:
  • 1999–2009 m. NATO vadovaujama operacija „Joint Guardian“ (KFOR)
  • 1998–1999 m. ESBO verifikacijos misija
  • 2001–2003 m. NATO vadovaujamų KFOR/SFOR operacijų užduočių vykdymas
•  Kroatija:
  • 1994–1996 m. JTO vadovaujama taikos operacija „UNPROFOR II“
•  Šiaurės Makedonija:
  • 2003 m. ES karinė operacija CONCORDIA
•  Pakistanas:
  • 2005–2006 m. NATO humanitarinė operacija

Literatūra

• „Didžiosios lietuvių pergalės“ (sud. Jonas Užurka). – Vilnius: Eugrimas, 2009. – ISBN 978-9955-790-67-9
  • Kn. 1: „Saulės mūšis – baltų vienybės smūgis 1236 m.“: istorinis romanas. – 2009. – 200 p. – ISBN 978-9955-790-64-8
  • Kn. 2: „Žalgirio mūšis – lietuvių narsos triumfas 1410 m.“: istorinis romanas. – 2009. – 200 p. – ISBN 978-9955-790-65-5
  • Kn. 3: „Oršos mūšis – Lietuvos kariuomenės galybė 1514 m.“: istorinis romanas. – 2009. – 200 p. – ISBN 978-9955-790-66-2
• Tomas Baranauskas. Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje [[1]]