54°53′56″ š. pl. 23°53′6″ r. ilg. / 54.89889°š. pl. 23.88500°r. ilg.
Kauno pilies gynyba 1362 m. – kunigaikščio Vaidoto vadovaujamos įgulos didvyriškai pralaimėta Kauno pilies apgultis. Jos metu žuvo didžioji įgulos dalis, į nelaisvę pakliuvo gynėjų vadas Vaidotas.
Pilies reikšmė
redaguotiXIV a. antroje pusėje Nemuno ir Neries santakoje pradėta statyti pilis buvo pirmoji mūrinė pilis Lietuvoje, užėmusi svarbią strateginę padėtį. Santaka Kaune buvo vienu iš viduramžių Lietuvos kovų epicentrų. Užimdamas pilį, Vokiečių ordinas tikėjosi ją panaudoti kaip savo stiprų atsparos punktą, veržiantis toliau į lietuvių gyvenamo krašto gilumą ir link sostinės Vilniaus.
Apgultis
redaguotiVokiečių ordinas dar 1361 m. atliko žvalgomuosius darbus, nustatydamas pilies mūro storumą, jo aukštį, pradėjo labai kruopščiai rengti Kauno pilies puolimo planą.
1362 m. kovo mėn. viduryje ordino kariuomenė drauge su kviestiniais riteriais iš Anglijos, Italijos, Vokietijos laivais atvyko į Kauną. Apgultis prasidėjo kovo 29 d., gynėjai su kunigaikščio Kęstučio sūnumi Vaidotu priešakyje buvo atkirsti nuo bet kokios pagalbos. Tarp Nemuno ir Neries priešai iškasė griovį, supylė pylimą, surentė aštriakuolių tvorą, prie kurios budėjo labiausiai patyrę sargybiniai. Panaudodami sudėtingas apgulos mašinas, statydami apgulties bokštus, užpylinėdami pilies gynybinius griovius, bandė kuo arčiau prasiveržti prie pilies sienų. Apsiaustis tęsėsi daugiau nei dvi savaites. Balandžio 10 d. pagaliau buvo pramuštas pilies mūras. Lietuviams apsiginti nepavyko.
Manoma, kad apgultyje puolėjų pusėje galėjo dalyvauti apie 4 000 karių. Remiantis analogijomis, pilies gynėjų galėjo būti apie 10 kartų mažiau. Vaidoto vadovaujama įgula nepaprastai sunkiomis sąlygomis parodė neeilinę drąsą, ryžtą ir sumanumą, kurį aprašė kronikininkas Vygandas Marburgietis. Gynėjai stovėjo prieš modernią, gerai apmokytą, daug didesnę kryžiuočių jėgą.
Pasekmės
redaguotiPilies gynėjai paaukojo gyvybes kuriam laikui sustabdydami kryžiuočių veržimasi į šalies gilumą. Po apsiausties kryžiuočiai pilį sugriovė. Vėliau, iki 1368 m., ant buvusios pilies vidinių sienų pamatų buvo sumūryta antroji pilis.
Įvykio įamžinimas mene
redaguotiKauno pilies istorija minėta daugelio menininkų kūryboje. Bene žinomiausias ir su Kauno pilies gynimu susijęs kūrinys – Jano Stykos 48 m² dydžio paveikslas „Vytauto priesaika“, tapytas 1901 m., eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.[1] Jame pavaizduotas kryžiuočių nugalėtojas Vytautas Didysis, prisiekiantis atkeršyti priešams už sunaikintą Kauno pilį. Paveikslo pakraštyje matyti liepsnojanti pilis. Iškilmingas priesaikos momentas, anot istorikų, nėra istoriškai pagrįstas, todėl tai, manoma, yra dailininko sukurta legenda. Šiuo laikotarpiu Vytautas tegalėjo turėti apie 11 metų. Jo pusbrolis Švitrigaila, būdamas panašaus amžiaus, jau pasirašinėjo valstybės dokumentus, pvz., kartu su motina ir broliais dalyvavo sudarant Dubysos sutartį 1382 m. Taigi, bent teoriškai Vytautas galėjo prisiekti atkeršyti už sudegintą Kauną. Kadangi Kęstutis su negausia palyda buvo priartėjęs prie apgultos pilies, tikėtina, jog jį žygyje galėjo lydėti ir jaunasis Vytautas.
- Stankevičiūtė, Eglė (2009-09-19). „"Vytauto priesaika": už ir prieš“. kauno.diena.lt. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2024-08-03.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Kauno pilies gynyba, Kas yra Kauno pilies gynyba? Ką reiškia Kauno pilies gynyba?