Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vilniaus sukilimas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – neaišku kas tie lenkai-lietuviai Jei galite, sutvarkykite. |
| Vilniaus sukilimas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Abiejų Tautų Respublika | Rusijos imperija | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Jokūbas Jasinskis | |||||||
| Pajėgos | |||||||
| apie 400 žmonių | apie 2000 karių ir 19 pabūklų | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| nežinoma | nežinoma | ||||||
Vilniaus sukilimas - 1794 m. balandžio 22-23 d. Tado Kosciuškos sukilimo dalis, ATR pajėgų ir ginkluotų Vilniaus miestečių susidūrimas su Vilniuje dislokuota Rusijos Imperijos kariuomene.
Pasirengimas sukilimui
Sąmokslo organizatoriai Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sostinėje buvo inžinerijos pulkininkas Jokūbas Jasinskis ir Lietuvos didysis stovyklininkas Karolis Prozoras. Į sąmokslą buvo įtraukti už Vilniaus ribų išsidėstę patriotiškai nusiteikę generolo leitenanto Antano Chlevinskio vadovaujami Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės daliniai.
Pačiame Vilniuje buvo dislokuotas Rusijos karinis garnizonas (apie 2 tūkst. karių ir 19 pabūklų), vadovaujamas generolo majoro Nikolajaus Arsenjevo. Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės Vilniuje buvo apie 400 karių.
Naktį iš balandžio 11 d. į 12 d. Vilniaus komendanto generolo majoro Nikolajasus Arsenjevo įsakymu buvo areštuota daugelis aktyvūs būsimo sąmokslo organizatorių. Balandžio 21 d. į Vilnių atvyko prorusiškai nusiteikęs Lietuvos didysis etmonas Simonas Kosakovskis, kuris patarė įvykdyti naujus sąmokslininkų areštus ir pradėti puolamąsias operacijas prieš netoli Vilniaus įsikūrusius lenkų ir lietuvių karius.
Eiga
1794 metų naktį iš balandžio 22 d. į 23 d. Lietuvos sostinėje įsiplieskė karinis sukilimas. Lietuvos karių būrys (apie 400 žmonių), vadovaujamas Jokūbo Jasinskio staiga puolė rusų garnizoną. Balandžio 23 d. pirmoje pusėje Vilnius buvo kontroliuojamas sukilėlių. Rusijos komendantas generolas majoras Nikolajus Arsenjevas buvo paimtas į nelaisvę. Į nelaisvę pateko taip pat 50 karininkų ir iki 600 žemesnio rango karių. Rusijos kariai padrikai atskiromis grupėmis paliko miestą.
Majoras Nikolajus Tučkovas surinko bėgančius karius ir 8 valandą ryto išvedė iš miesto 700 žmonių su 12-ka patrankų. Kartu su tuo būriu majoras grįžo į Lietuvos sostinę. Jo įsakymu kariai padegė Vilniaus priemiestį, o artileristai išdėstė patrankas vienoje iš kalvų ir pradėjo apšaudyti miesto centrą. Prieš Tučkovą sukilėliai išsiuntė tūkstantį pėstininkų su keturiomis patrankomis. Kazokai apsimestinai traukdamiesi viliojo juos link patrankų, kurios apšaudė. Ataka buvo atmušta. Iki vidurdienio Tučkovas surinko jau apie 2 200 žmonių. Vakare sukilėliams atvyko pastiprinimas ir naktį Tučkovas su savo daliniu pasitraukė į Gardiną.
Balandžio 24 d. rotušės aikštėje buvo paskelbtas „Lietuvos liaudies sukilimo aktas“, kuriame buvo pareikšta Vilniaus sukilimo tikslų vienybė su Lenkijos sukilimu, vadovaujamu Tado Kosciuškos.
Tą pačią dieną buvo sudaryta Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba vadovaujama Naugarduko vaivados Juozapo Nesiolovskio ir Vilniaus vadovo Antano Tyzenhauzo. Į Lietuvos tautinės aukščiausios tarybos sudėtį įėjo 29 žymūs Vilniaus miestelėnai. Buvo sudaryta deputacija vadovauti kariams, administracijai ir iždui. Pulkininkas Jokūbas Jasinskis buvo paskirtas Vilniaus komendantu.
Prie sukilėlių prisijungė taip vadinamo Rusijos armijos Lietuvos korpuso dalys. Po Antrojo ATR padalijimo (1793) LDK kariai, suformuoti iš Rusijos užgrobtų vaivadijų gyventojų, 1793 metų gegužės 6 d. prisiekė ištikimybei Jekaterinai Didžiajai. Tai - du pėstininkų pulkai ir keturi kavalerijos pulkai ir trys tautinės kavalerijos brigados. Pulkai gavo rusiškus pavadinimus: Iziaslavo ir Ovručo − pėstininkų, Bugos, Vinicos, Žitomiro ir Konstantinovo − lengvosios raitelių, Braclavo, Voluinės ir Dnepro raitelių brigados. Kai kurie Lietuvos daliniai 1793 metais buvo išformuoti, jų kariai ir karininkai buvo priversti įstoti į rusų armiją.
J. Jasinskio divizija, kurios didesniąją dalį sudarė valstiečiai, gegužės 7(18) d. mūšyje prie Polianos (Palionių) kaimo (dabar − Ašmenos rajonas, Baltarusija) sumušė rusų karių būrį, judėjusį iš Minsko į Vilnių. Antroje gegužės pusėje ši divizija dalyvavo . Netrukus Lietuvos karių skaičius pasiekė 40 tūkstančių žmonių. Sukilėliai paėmė į savo kontrolę Breslaują, Brestą, Gardiną, Kobriną, Ašmeną, Valkaviską, Lydą, Naugarduką, Pinską ir Slanimą.
Vilniuje buvo sukurtas viešo saugumo deputacijos revoliucinis teismas. Balandžio 25 d. už išdavystę buvo pakartas paskutinis Lietuvos didysis etmonas Simonas Kosakovskis.
1794 metų birželio 4 d. Tadas Kosciuška atleido Jokūbą Jasinskį nuo vadovavimo LDK tautinei aukščiausiai tarybai, o birželio 10 d. išformavo tarybą, pakeičiant ją daugiau nuosaikesne centralizuota LDK deputacija. Vietoje Jokūbo Jasinskio vyriausiu LDK sukilėlių vadu buvo paskirtas generolas-majoras Mykolas Vielhorskis.
Liepos 19 d. Vilnių apgulė Rusijos armija vadovaujama generolo-majoro Bogdano Knoringo. Lietuvos sostinės gynybai vadovavo Mykolas Vielhorskis. Vilnių gynė apie 500 reguliarių karių ir apie 1 500 ginkluotų kovotojų. B. Kioringas turėjo 8 tūkstančius karių ir keletą pabuklų. Dvi dienas aršios kovos baigėsi dideliais nuostoliais Rusijos kariuomenės gretose. Vilnius liko sukilėlių rankose.
Rugpjūtį Mykolas Vielhorskis atsistatydino, nes smarkiai kentėjo nuo žaizdų, gautų Austrijos karinėje tarnyboje. Tadas Kasciuška vietoje Mykolo Vielhorskio paskyrė generolą-leitenantą Stanislovą Mokronovskį, gerai pasireiškusio sukilimo metu Varšuvoje.
Rugpjūčio 9 d. netoli Vilniaus generolo majoro Ivano Germano korpusas susijungė su B. Knoringo korpusu. Rugpjūčio 11 d. Rusijos armija, vadovaujama Bogdano Kioringo (12 000 karių ir stipri lauko artilerija) pradėjo antrą Vilniaus ataką. Vilniaus sostinės gynybai vadovavo generolas leitenantas Antonaijus Chlevinskis. Rugpjūčio 12 d. Vilniaus garnizonas kapituliavo. Rugpjūčio 14 d. Vilniaus garnizonas pasirašė lojalumo aktą Rusijai.
Literatūra
- Andrzej Grabski, Jan Wimmer i inni, Zarys dziejów wojskowości polskiej do roku 1864. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej. Warszawa 1966.
- Andrzej Zahorski, Wypisy źródłowe do historii polskiej sztuki wojennej. Polska sztuka wojenna w okresie powstania kościuszkowskiego, Zeszyt dziesiąty, Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, Warszawa 1960.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus sukilimas, Kas yra Vilniaus sukilimas? Ką reiškia Vilniaus sukilimas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus neaisku kas tie lenkai lietuviai Jei galite sutvarkykite Vilniaus sukilimasData 1794 m balandzio 22 23 d Vieta Europa Abieju Tautu Respublika VilniusRezultatas Sukileliu pergaleKonflikto salysAbieju Tautu Respublika Rusijos imperijaVadovai ir kariniai vadaiJokubas JasinskisPajegosapie 400 zmoniu apie 2000 kariu ir 19 pabukluNuostoliainezinoma nezinoma Vilniaus sukilimas 1794 m balandzio 22 23 d Tado Kosciuskos sukilimo dalis ATR pajegu ir ginkluotu Vilniaus miesteciu susidurimas su Vilniuje dislokuota Rusijos Imperijos kariuomene Pasirengimas sukilimuiSamokslo organizatoriai Lietuvos Didziosios kunigaikstystes sostineje buvo inzinerijos pulkininkas Jokubas Jasinskis ir Lietuvos didysis stovyklininkas Karolis Prozoras Į samoksla buvo įtraukti uz Vilniaus ribu issideste patriotiskai nusiteike generolo leitenanto Antano Chlevinskio vadovaujami Abieju Tautu Respublikos kariuomenes daliniai Paciame Vilniuje buvo dislokuotas Rusijos karinis garnizonas apie 2 tukst kariu ir 19 pabuklu vadovaujamas generolo majoro Nikolajaus Arsenjevo Abieju Tautu Respublikos kariuomenes Vilniuje buvo apie 400 kariu Naktį is balandzio 11 d į 12 d Vilniaus komendanto generolo majoro Nikolajasus Arsenjevo įsakymu buvo arestuota daugelis aktyvus busimo samokslo organizatoriu Balandzio 21 d į Vilniu atvyko prorusiskai nusiteikes Lietuvos didysis etmonas Simonas Kosakovskis kuris patare įvykdyti naujus samokslininku arestus ir pradeti puolamasias operacijas pries netoli Vilniaus įsikurusius lenku ir lietuviu karius EigaSukilimo organizatorius Jokubas Jasinskis 1794 metu naktį is balandzio 22 d į 23 d Lietuvos sostineje įsiplieske karinis sukilimas Lietuvos kariu burys apie 400 zmoniu vadovaujamas Jokubo Jasinskio staiga puole rusu garnizona Balandzio 23 d pirmoje puseje Vilnius buvo kontroliuojamas sukileliu Rusijos komendantas generolas majoras Nikolajus Arsenjevas buvo paimtas į nelaisve Į nelaisve pateko taip pat 50 karininku ir iki 600 zemesnio rango kariu Rusijos kariai padrikai atskiromis grupemis paliko miesta Majoras Nikolajus Tuckovas surinko begancius karius ir 8 valanda ryto isvede is miesto 700 zmoniu su 12 ka patranku Kartu su tuo buriu majoras grįzo į Lietuvos sostine Jo įsakymu kariai padege Vilniaus priemiestį o artileristai isdeste patrankas vienoje is kalvu ir pradejo apsaudyti miesto centra Pries Tuckova sukileliai issiunte tukstantį pestininku su keturiomis patrankomis Kazokai apsimestinai traukdamiesi viliojo juos link patranku kurios apsaude Ataka buvo atmusta Iki vidurdienio Tuckovas surinko jau apie 2 200 zmoniu Vakare sukileliams atvyko pastiprinimas ir naktį Tuckovas su savo daliniu pasitrauke į Gardina Balandzio 24 d rotuses aiksteje buvo paskelbtas Lietuvos liaudies sukilimo aktas kuriame buvo pareiksta Vilniaus sukilimo tikslu vienybe su Lenkijos sukilimu vadovaujamu Tado Kosciuskos Ta pacia diena buvo sudaryta Lietuvos tautine auksciausioji taryba vadovaujama Naugarduko vaivados Juozapo Nesiolovskio ir Vilniaus vadovo Antano Tyzenhauzo Į Lietuvos tautines auksciausios tarybos sudetį įejo 29 zymus Vilniaus miestelenai Buvo sudaryta deputacija vadovauti kariams administracijai ir izdui Pulkininkas Jokubas Jasinskis buvo paskirtas Vilniaus komendantu Prie sukileliu prisijunge taip vadinamo Rusijos armijos Lietuvos korpuso dalys Po Antrojo ATR padalijimo 1793 LDK kariai suformuoti is Rusijos uzgrobtu vaivadiju gyventoju 1793 metu geguzes 6 d prisieke istikimybei Jekaterinai Didziajai Tai du pestininku pulkai ir keturi kavalerijos pulkai ir trys tautines kavalerijos brigados Pulkai gavo rusiskus pavadinimus Iziaslavo ir Ovruco pestininku Bugos Vinicos Zitomiro ir Konstantinovo lengvosios raiteliu Braclavo Voluines ir Dnepro raiteliu brigados Kai kurie Lietuvos daliniai 1793 metais buvo isformuoti ju kariai ir karininkai buvo priversti įstoti į rusu armija J Jasinskio divizija kurios didesniaja dalį sudare valstieciai geguzes 7 18 d musyje prie Polianos Palioniu kaimo dabar Asmenos rajonas Baltarusija sumuse rusu kariu burį judejusį is Minsko į Vilniu Antroje geguzes puseje si divizija dalyvavo Netrukus Lietuvos kariu skaicius pasieke 40 tukstanciu zmoniu Sukileliai paeme į savo kontrole Breslauja Bresta Gardina Kobrina Asmena Valkaviska Lyda Naugarduka Pinska ir Slanima Vilniuje buvo sukurtas vieso saugumo deputacijos revoliucinis teismas Balandzio 25 d uz isdavyste buvo pakartas paskutinis Lietuvos didysis etmonas Simonas Kosakovskis 1794 metu birzelio 4 d Tadas Kosciuska atleido Jokuba Jasinskį nuo vadovavimo LDK tautinei auksciausiai tarybai o birzelio 10 d isformavo taryba pakeiciant ja daugiau nuosaikesne centralizuota LDK deputacija Vietoje Jokubo Jasinskio vyriausiu LDK sukileliu vadu buvo paskirtas generolas majoras Mykolas Vielhorskis Liepos 19 d Vilniu apgule Rusijos armija vadovaujama generolo majoro Bogdano Knoringo Lietuvos sostines gynybai vadovavo Mykolas Vielhorskis Vilniu gyne apie 500 reguliariu kariu ir apie 1 500 ginkluotu kovotoju B Kioringas turejo 8 tukstancius kariu ir keleta pabuklu Dvi dienas arsios kovos baigesi dideliais nuostoliais Rusijos kariuomenes gretose Vilnius liko sukileliu rankose Rugpjutį Mykolas Vielhorskis atsistatydino nes smarkiai kentejo nuo zaizdu gautu Austrijos karineje tarnyboje Tadas Kasciuska vietoje Mykolo Vielhorskio paskyre generola leitenanta Stanislova Mokronovskį gerai pasireiskusio sukilimo metu Varsuvoje Rugpjucio 9 d netoli Vilniaus generolo majoro Ivano Germano korpusas susijunge su B Knoringo korpusu Rugpjucio 11 d Rusijos armija vadovaujama Bogdano Kioringo 12 000 kariu ir stipri lauko artilerija pradejo antra Vilniaus ataka Vilniaus sostines gynybai vadovavo generolas leitenantas Antonaijus Chlevinskis Rugpjucio 12 d Vilniaus garnizonas kapituliavo Rugpjucio 14 d Vilniaus garnizonas pasirase lojalumo akta Rusijai LiteraturaAndrzej Grabski Jan Wimmer i inni Zarys dziejow wojskowosci polskiej do roku 1864 Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej Warszawa 1966 Andrzej Zahorski Wypisy zrodlowe do historii polskiej sztuki wojennej Polska sztuka wojenna w okresie powstania kosciuszkowskiego Zeszyt dziesiaty Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej Warszawa 1960