Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Partizanas reikšmės Lietuvos partizanai Vytauto apygardos Tigro rinktinės Erškėčio kuopos lietuvių partiz
Lietuvos partizanai
- Kitos reikšmės – Partizanas (reikšmės).
| |||
| Veiklos laikas | 1944–1956 | ||
| Ideologija | Nacionalinis išsivadavimas | ||
| Vadovas | Jonas Žemaitis-Vytautas | ||
| Veiklos teritorija | Lietuva | ||
| Dydis | ~12 000 (1944 m. ruduo) ~30 000 (1945 m. pavasaris) ~4 500 (1946 m. vasara) ~1 200 (1950 m. ruduo) | ||
| Sąjungininkai | JK, JAV ir Švedijos žvalgybos | ||
| Priešininkai | Raudonoji armija, NKVD | ||
Lietuvos partizanai – partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžią Lietuvoje dalyviai 1944–1953 m. Panašūs antisovietinio pasipriešinimo judėjimai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje susidarė ir kitose sovietų okupuotose valstybėse ir teritorijose – Estijoje, Latvijoje, taip pat Lenkijoje, Rumunijoje ir Galicijoje. Skaičiuojama, kad partizaninės kovos laikotarpiu žuvo 30 000 Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Rytų frontas priartėjo prie Lietuvos. Iki 1944 m. pabaigos sovietai vėl užėmė ir okupavo Lietuvą. Nedelsiant pradėtos represijos prieš šalies gyventojus ir prievartinis okupuotos šalies gyventojų šaukimas į sovietų karo tarnybą. Nuo represijų ir šaukimo į karinę tarnybą pasitraukę į miškus Lietuvos partizanai pradėjo organizuotą kovą su sovietų represiniu aparatu ir jo vietiniais rėmėjais. Savo dokumentuose partizanai pabrėžė, kad jų galutinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas. Partizaniniam karui vykstant nebe pirmus metus tapo aišku, kad Vakarai neįsikiš į Rytų Europos reikalus ir partizanai kovoja su žymiai stipresniu priešininku. Galiausiai partizanai aiškiai ir sąmoningai nusprendė nebepriiminėti naujų narių. Partizanų vadovybė buvo sutriuškinta 1953 m. taip faktiškai užbaigiant partizaninį judėjimą, nors atskiri kovotojai išsilaikė iki septintojo dešimtmečio.
Ištakos
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nacių Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasirašė Ribentropo-Molotovo paktą, kuriuo Rytų Europą pasidalino į . Po dar keleto slaptų susitarimų Lietuva pateko į sovietų įtakos sferą ir 1940 m. birželį buvo Sovietų Sąjungos okupuota. Sovietai pradėjo Lietuvos ir masines represijas, kurias nutraukė tik prasidėjęs Sovietų Sąjungos-Vokietijos karas. 1941 m. birželio mėn. sovietai į Sibirą ir kitas atokias Sovietų Sąjungos vietas ištrėmė daugiau nei 17 000 lietuvių.
Prasidėjus Sovietų Sąjungos – Vokietijos karui kilo antisovietinis 1941 m. sukilimas. Nors iš naciai pradžioje sutikti kaip išlaisvintojai ir dėta daug vilčių į nepriklausomybės atkūrimą, tačiau Vokietijai neskubant tenkinti šių lūkesčių ir tęsiant okupaciją nuotaikos pasikeitė. Lietuvių pogrindžio skatinami lietuviai boikotavo nacių pastangas sudaryti lietuviškus Waffen-SS būrius. Tik 1944 m. naciams pavyko suorganizuoti generolo Povilo Plechavičiaus vadovaujamą Vietinę rinktinę kovai su sovietų ir lenkų partizanais. Netrukus vokiečiai šiame darinyje įžvelgė per didelius savarankiškumo siekius ir Vietinę rinktinę paleido, o jos vadovus 1944 m. gegužės 15 d. suėmė. Generolas Plechavičius atsidūrė nacių koncentracijos stovykloje Salaspilyje. Nepaisant to, apie pusė Vietinės rinktinės karių tapo naujų partizanų būrių, pasiruošusių kovai su sovietais, nariais.
1944 m. vasarą Lietuvos laisvės armija (LLA) organizavo pasipriešinimą Raudonosios Armijos užimtoje teritorijoje, į kurį įsijungė Lietuvos kariai, šauliai, LAF ir VLIK aktyvistai, Vietinės rinktinės nariai, represuotų ir ištremtų į Sibirą artimieji. Vyrai ėmė slapstytis, vengdami armijos, saugumo represijų, plėšikavimo ir mobilizacijos.
Sovietinė propaganda, norėdama sumenkinti partizaninį judėjimą partizanus vadino žydšaudžiais, nacių talkininkais, buržuaziniais nacionalistais, banditais. Ginkluoti būriai, suburti iš okupacijai pritariančiųjų, talkino NKVD ir Raudonajai armijai, ir sovietinėje propagandoje buvo vadinami liaudies gynėjais. Savo ruožtu, žmonės tokius vadino paniekinamai – stribais (rus. истребитель – naikintojas, t. y. NKVD naikintojų batalionų narys) arba (Aukštaitijoje) skrebais.
Pasipriešinimo organizacija ir struktūra
Į aktyvų ginkluotą pasipriešinimą per visą partizaninio karo laikotarpį įsitraukę apie 50 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Partizanus rėmė apie 100 tūkstančių neginkluotame pasipriešinime dalyvavusių gyventojų. Lietuvos partizanai buvo gerai organizuoti, kovotojai nešiojo uniformas, buvo sukurta vieninga vadovavimo struktūra. Partizanų ginkluotę sudarė čekiški Škodos šautuvai, rusiški Maksimo sunkieji kulkosvaidžiai ir įvairių modifikacijų, daugiausia vokiški ir sovietų lengvieji kulkosvaidžiai ir automatai. Partizanai kovojo su sovietų valdžios pareigūnais bei specialiais NKVD naikintojų batalionais, vykdė sovietų įstaigų antpuolius, žudė vietinius komunistų aktyvistus ir pareigūnus, spausdino pogrindžio leidinius ir taip ženkliai uždelsė sovietų valdžios konsolidaciją Lietuvos kaime. Patekę į nelaisvę partizanai buvo kankinami ir žudomi, jų artimieji tremiami į Sibirą. Už tai sovietų aktyvistai susilaukdavo žiaurių partizano keršto akcijų. NKVD daliniai ir stribai taikė visas priemones siekdami palaužti pasipriešinimą – dažnai nužudytų partizanų kūnai buvo numetami miestelių aikštėse ir neleidžiama jų laidoti.
Partizanų stovyklavietės ir žeminės bei bunkeriai buvo įrengiami miškingose pelkėtose ar nuošaliose vietose. Slėptuvės – sodybose pas patikimus žmones gyvenamuose pastatuose, daržinėse, tvartuose, netgi šuliniuose. Partizanus remiantys gyventojai sovietų valdžios buvo griežtai persekiojami, teisiami už „pagalbą banditams“, jų šeimos tremiamos į Sibirą.
Jau 1944 m. nedideli partizanų daliniai ėmė jungtis į stambesnius junginius. Tokie junginiai vėliau tapo apygardomis, kurias sudarė kelios rinktinės, o pastarosios skirstėsi į smulkesnius vienetus – tėvūnijas, būrius, skyrius.
Partizanų rėmėjai
Be aktyviai su ginklu veikusių partizanų partizaninėje kovoje dalyvavo ir jų rėmėjai, pačių partizanų vadinti slapukais, rėmėjais, ryšininkais, LLA Organizaciniu sektoriumi, LLKS bičiuliais. Rėmėjai teikė partizanams paramą maistu, medikamentais, būstu, medžiagomis slėptuvėms ir bunkeriams įrengti, rinko informaciją, platino partizanų spaudą. Rėmėjų sodybose dažnai buvo įrengiami bunkeriai ir slėptuvės partizanams. Partizanų rėmėjais buvo kaimo gyventojai, dažnai partizanų rėmėjais tapdavo partizanų šeimos nariai ir giminaičiai. Partizanai rėmėjams skirdavo apdovanojimo raštus, specialias juosteles.
Už pagalbą partizanams rėmėjams grėsė mirtis, kalėjimas, tremtis. Dažnai po rėmėjų suėmimo jų šeimos patekdavo į sekančios trėmimų bangos sąrašus. Iš 120–150 tūkst. ištremtųjų Lietuvos gyventojų apie 1/3 buvo partizanų ir partizanų rėmėjų šeimų nariai. Už partizanų aprūpinimą medžiagomis spaudai 1946-51 m. suimti 29 valstybinių leidyklų ir spaustuvių darbuotojai, už antisovietinės spaudos platinimą vien 1947 m. suimti 640 žmonių. 1944–1953 m. mirties bausme ir kitomis, daugiausia 25 m. laisvės atėmimo bausmėmis, buvo nuteisti apie 16 tūkst. partizanų rėmėjų. Už pagalbą partizanams buvo teisiami ir nieko bendro su partizaniniu judėjimu neturėję asmenys, kurie buvo apkaltinti turtą pasisavinti norinčių kaimynų ar giminių, pasirodyti norinčių stribų.
Struktūriniai vienetai
|
|
|
Statistiniai duomenys
| Metai | Partizanų | Sovietų | Sovietų rėmėjų civilių |
|---|---|---|---|
| 1944 | 2436 | 258 | 258 |
| 1945 | 9777 | 3419 | 447 |
| 1946 | 2143 | 2731 | 493 |
| 1947 | 1540 | 2626 | 299 |
| 1948 | 1135 | 1673 | 256 |
| 1949 | 1192 | 1018 | 338 |
| 1950 | 635 | 494 | 261 |
| 1951 | 590 | 292 | 195 |
| 1952 | 457 | 92 | 62 |
| 1953 | 198 | 14 | 10 |
| Iš viso | 20 103 | 12 921 | 2 619 |
Lietuvoje 1944–1952 m. laikotarpiu buvo suimta 18 819 pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvių, iš kurių 12 459 buvo pogrindžio kovotojų rėmėjai. Per visą partizaninio karo laiką, Lietuvoje žuvo 20 101 partizanas (apie pusę 16-21 metų amžiaus). Per šį laikotarpį legalizavosi 8 493 kovotojai.
Istorikų duomenimis 1944 m. rudenį veikė apie 12 tūkst. Lietuvos partizanų, 1945 m. pavasarį apie 30 tūkst., 1946 m. vasarą – apie 4,5 tūkst., 1950 m. rudenį apie 1,2 tūkst. Lietuvos partizanų. Partizanai kovojo su žymiai gausesnėmis sovietų pajėgomis. CŽV vertinimu, Lietuvoje 1948 m. buvo 60 000 sovietų karių, o tiesiogiai prieš partizanus kovojo 30 tūkst. MGB karių ir 30 tūkst. stribų.
Partizaninio karo etapai
Partizaninis karas prieš sovietų okupaciją skirstomas į tris etapus: spontaniško pasipriešinimo (1944–1946 m.), gerai organizuoto pasipriešinimo judėjimo (1946–1948 m.) ir partizaninio karo nuslopinimo etapus (1949–1953 m.).
Pradinis organizacinis partizaninio karo etapas (1944 m. vasara – 1946 m. vasara)
1944 m. LLA pagrindu įkurti ir pradėti dislokuoti pasipriešinimo daliniai miškuose, taip pat pradėjo kurtis atskiros partizanų apygardos.
1944 m. birželio 24 d. paskelbtas gen. P. Kubiliūno pareiškimas dėl Apsaugos komandų (30-40 vyrų) prie apskričių vietos komendantūrų sudarymo; tuo legalizuotas balandžio mėn. pradėtas daugiau nei 20 tūkst. Lietuvos jaunimo savanorių, įsijungusių į Vietinę rinktinę savigynos kūrimas.
1944 m. liepos 9 d. vienintelis Lietuvoje likęs VLIK’o Karo tarybos narys gen. M. Pečiulionis per sukarintą pogrindinę organizaciją LLA ėmėsi organizuoti pasipriešinimą krašto okupacijai. 1944 m. liepos 17 d. Šiauliuose gen. M. Pečiulionis-Miškinis pasirašė direktyvą Nr 1: jei Raudonosios Armijos nepavyks sustabdyti, LLA karinėms pajėgoms įsakoma slėpti ginklus ir pereiti į pogrindį; liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA perskirta į 2 sektorius: veikiantį (VS) ir organizacinį (OS) – rezervą, VS vadu paskirtas kpt. A. Karalius, LLA vado pavaduotoju – A. Eidimtas.
Partizanų būrius papildė vengiantys šaukimo į Raudonąją armiją bei galimų represijų ir trėmimų vyrai, kurie slėpėsi miškuose ir spontaniškai jungėsi prie partizanų. 1944–1945 m. Lietuvos miškuose buvo apie 30 tūkstančių ginkluotų vyrų. Pirmaisiais partizaninio karo metais, tebevykstant Antrajam pasauliniam karui, žuvo apie 10 000 partizanų – apie pusę visų partizanų žūčių per visą kovos laikotarpį. Partizanų grupės buvo santykinai didelės – po 100 ir daugiau karių. 1944 m. – 1946 m. partizanai stodavo į atviras kautynes su Raudonos armijos, MGB, stribų daliniais (Kalniškės, Paliepių, Sedos, Virtukų mūšiai). Sovietų valdžia nebuvo įsitvirtinusi ir partizanai galėjo kontroliuoti ištisus kaimus ir miestelius.
1945 m. liepą, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, sovietai paskelbė „amnestiją“ skirtą paskatinti pasislėpusius nuo šaukimo legalizuotis. Pagal 1957 m. sovietų ataskaitą legalizacijos kampanija patraukė 38 838 asmenis (tarp jų 8 350 buvo priskirti „ginkluotiems nacionalistiniams banditams“ ir 30 488 – nuo šaukimo besislapstantiems dezertyrams).
Branda (1946 m. vasara – 1948 m.)
Antrajame partizaninės kovos etape partizanų būriai tapo mažesni, bet geriau organizuoti. Partizanai susiskirtė į sritis ir apygardas bei siekė didesnės centralizacijos. Šio etapo metu buvo atkurti koordinaciniai ryšiai tarp atskirų Lietuvos partizanų apygardų, nors judėjimo vadovybė skaudžiai nukentėjo dėl MGB agento J. Markulio-Erelio ardomosios veiklos. Vis dėlto J. Markulis gan greitai buvo demaskuotas. Iš viso buvo trys partizanų sritys ir devynios apygardos:
- Pietų Lietuva: Tauro ir Dainavos apygardos
- Rytų Lietuva: Algimanto, Didžiosios Kovos, Vyčio ir Vytauto apygardos
- Vakarų Lietuva: Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos
Atvirus susirėmimus su NKVD/MGB pakeitė pogrindinė veikla. Partizanai ėmė slėptis bunkeriuose ir daugiau dėmesio skyrė politinei ir propagandinei veiklai taip siekiant išlaikyti žmonių pasipriešinimo dvasią. Daug dėmesio skirta trukdyti rinkimams į TSRS Aukščiausiąją Tarybą 1946 m. vasarį ir į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą 1947 m. vasarį. Partizanai leido įvairius biuletenius, lapelius, laikraščius. Iš viso buvo beveik 80 skirtingų periodinių partizanų leidžiamų leidinių. Taktiką pakeitė ir MGB. Jie ėmėsi agentų verbavimo ir naikintojų batalionų formavimo. Partizanai į tai atsakė baudžiamosiosmis akcijomis prieš kolaborantus. Skaičiuojama, kad nuo partizanų rankų krito apie 19 000 tokių kolaborantų. Šis partizaninės kovos aspektas ypač akcentuotas sovietų propagandos, kuri partizanus vaizdavo kaip žudikus ir banditus.
1945 m. rugsėjo 16 d. Marijampolės vls. Skardupių k. klebonijoje Tauro apygardoje įvyko steigiamasis Lietuvos išlaisvinimo komiteto (LIK) posėdis. Jame dalyvavo plk. L. Butkevičius-Luobas, kpt. L. Taunys-Kovas, kun. A. Ylius-Vilkas, ltn. V. Bacevičius-Vygandas, J. Pileckis-Brokas; komiteto sudėtis: pirm. L. Butkevičius, pavad. L. Taunys ir A. Ylius, nariai – V. Bacevičius, J. Pileckis, V. Radzevičius. Iškeltas tikslas – sutelkti visas pogrindžio jėgas nepriklausomai Lietuvos valstybei atkurti. Parengtas atsišaukimas į Lietuvos visuomenę. Spalio mėnesį LIK, entuziastingai besiplėtodamas, patyrė stiprų smūgį – areštuoti vadovai, kurie vėliau buvo sušaudyti.
1946 m. lapkričio mėn. įvyko Tauro apygardos vadų posėdis, kuriame dalyvavo A. Baltūsis-Žvejys, TA polit. sk. virš. A. Vabalas-Gediminas, rinktinių vadai, J. Lukša ir J. Markulis. Pripažintas Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo (VGPŠ) vadovavimas partizanų veiklai, numatyta sušaukti visų Lietuvos partizanų apygardų vadų suvažiavimą (1947 01 18), kur būtų patvirtinti Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) ir Vyriausiojo Lietuvos atstatymo komiteto (VLAK)'o įkūrimo aktai. 1946 pab. VGPŠ būstinėje Vilniuje, Žygio g., įvyko 1-asis VGPŠ posėdis, kuriame BDPS atstovavo J. Markulis, VGPŠ – A. Kamarauskas-plk. Vytis, J. Lukša-Kazimieras, A. Zaskevičius-Tautvaiša; po posėdžio išleistas VGPŠ 1-asis įsakas, paruoštas J. Lukšos: patvirtintas Lietuvos padalinimas į 3 partizanų veiklos sritis ir patvirtinti jų vadai. 1946 m. gruodžio 28 d. sugretinę turimus faktus, J. Lukša, A. Zaskevičius ir B. Barzdžiukas suvokė, kad J. Markulis yra MGB agentas ir J. Lukša iš Vilniaus išvyko į TA pranešti apie J. Markulio išdavystę bei pavojų partizanų vadovybei.
1948 m. liepos 7-9 d. V. Vokietijos mieste Baden-Badene įvyko VLIK’o ir Lietuvos rezistencijos atstovų susitikimas, kuriame dalyvavo prof. J. Kaminskas, prel. M. Krupavičius, J. Brazaitis, V. Sidzikauskas, Tauro apygardos atstovas J. Lukša, ir svečio teisėmis J. Pajaujis. Nutarta, kad Lietuvos laisvinimo kovai krašte vadovauja krašto rezistencijų apjungiąs organas, o užsienyje – VLIK’as ir ryšį tarp jų palaiko Lietuvos pogrindžio atstovas užsieniui. J. Deksnys įsipareigojo iki 1948 m. rugpjūčio 1 d. likviduoti BDPS užsienio delegatūrą. Vėliau J. Deksnys įkūrė Lietuvos rezistencinę santarą (LRS), kuri pretendavo atstovauti krašto pasipriešinimui užsienyje.
Nuosmukis ir organizuoto pasipriešinimo pabaiga (1949–1953 m.)
Šio etapo metu atkurta visos Lietuvos partizanų sąjūdžio pasipriešinimo vadovybė, nes A. Baltūsio-Žvejo sudarytas BDPS Prezidiumas buvo visiškai sunaikintas. Nežiūrint nuostolių ir skaudžių praradimų 1948 m. – 1953 m. miškuose tebekovojo apie 2 tūkst. partizanų.
1949 m. vasario 22 d. Prisikėlimo apygardos (PA) štabe, Minaičių k., tarp. Baisiogalos ir Radviliškio, įvyko visos Lietuvos partizanų suvažiavimas, kuriame dalyvavo BDPS Prezidiumo pirm. J. Žemaitis-Vytautas, sekr. P. Bartkus-Žadgaila, visuom. dalies virš. Juozas Šibaila-Merainis, l. e. PL sr. vado pareigas A. Ramanauskas-Vanagas, ir tuometinis Tauro apygardos vadas A. Grybinas-Faustas, Prisikėlimo apygardos vadas L. Grigonis-Užpalis, Vakarų Lietuvos sr. štabo virš. V. Gužas-Kardas, PA štabo virš. B. Liesys-Naktis.
Vengiant painiavos su MGB naudojamu BDPS pavadinimu, vasario 10 dieną organizacija pavadinta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS), patvirtinti J. Žemaičio ir P. Bartkaus parengto LLKS statuto projekto 1-asis ir 2-asis skyriai. 1949 m. vasario 16 d. pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija dėl Lietuvos ateities. Joje skelbiama, kad galutinis partizanų kovos tikslas – Lietuvos parlamentines respublikos atkūrimas pagal 1920–1926 metų pavyzdį. Komunistų partija paskelbta nusikalstama organizacija. Dokumentas išliko ir 1999 m. Lietuvos Seimo buvo pripažintas Nepriklausomybės deklaracija.
Suvažiavimo metu apdovanoti nusipelnę kovotojai, apsvarstytos veiklos taktikos kryptys, ryšiai su užsieniu, veikla Klaipėdos krašte, priimtas kreipimasis į ginkluoto pogrindžio dalyvius, visus krašto gyventojus. J. Žemaičiui suteiktas Laisvės kovotojo partizano generolo laipsnis.
1948 m. liepos 10-12 d. įkurta Vieningos laisvės kovos sąjūdžio organizacija (VLKSO), kurios vadu išrinktas partizanų generolas J. Žemaitis-Vytautas, jo pavaduotojais tapo sričių vadai.
Šeštojo dešimtmečio pradžioje sovietams pavyko sunaikinti beveik visą partizaninį judėjimą. Tam pasitarnavo sovietų šnipų surinkta informacija Vakaruose, sėkmingas KGB infiltravimasis į pasipriešinimo judėjimą bei 1952 m. surengtos plataus masto operacijos prieš partizanus. Juozas Lukša-Daumantas 1951 m. buvo dvigubo agento išduotas ir žuvo Lietuvos miškuose.
1953 m. gegužės 30 d. J. Žemaičio bunkeris buvo išduotas. Įmetę granatą su nervus paralyžiuojančiomis dujomis, čekistai jį suėmė gyvą. Pusantrų metų J. Žemaitis buvo laikomas Vilniaus KGB kalėjimo rūsiuose, tardymui buvo nuvežtas net į Maskvą. Tačiau jis kategoriškai atsisakė dirbti okupantams, liko ištikimas karininko ir partizanų vado priesaikai. 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis buvo sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.
Pavienių partizanų kova ir likvidavimas
1954 m. sausio 1 d. MGB duomenimis Lietuvoje veikė 142 partizanai, o 1955 m. sausio 1 d. – 51 partizanas.
1956 m. spalio 12 d. pagal čekisto N. Dušanskio planą Kaune suimtas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko 1-asis pavaduotojas, LLKS GP vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, išduotas MGB agento Žinomo-Urbono; A. Ramanauskas sušaudytas 1957 m. lapkričio 29 d. (27) Vilniuje.
1959 m. gegužės 4 d. Šilutės r. Kvėdarnos apyl. Buišių k. kautynėse su KGB agentais-smogikais žuvo Kęstučio apygardos partizanai: P. Oželis-Jaunutis ir F. Urbonas-Algirdas.
1961 m. lapkričio mėn. išduotas buv. Kęstučio apygardos vado K. Labanausko, Kelmės r. Vėjų k. sužeistas kovoje su KGB smogikais, nusišovė paskutinis Birutės rinktinės partizanas E. Kmita.
1965 m. kovo 17 d. po apsupimo aptiktas slėptuvėje, kilus susišaudymui, nusišovė paskutinis Lietuvos partizanas Aukštaitijoje nuo 1946 m. – Antanas Kraujelis-Siaubūnas.
Paskutiniai kovoje žuvę Lietuvos partizanai buvo Pranas Končius (Adomas) ir Kostas Liuberskis (Žvainys). Pranas Končius nusišovė po kautynių 1965 m., 2000 m. jis buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi. Kostas Liuberskis žuvo 1969 m. spalio 2 d. Jo likimas buvo nežinomas iki pat XXI a. pirmojo dešimtmečio.
slapstėsi miške iki 1971 m. ir buvo nuteistas keletui metų 1980 m.
Stasys Guiga-Tarzanas, paskutinis iki mirties nepasidavęs į nelaisvę okupantams Lietuvos partizanas, 35 metus slapstėsi Onos Činčikaitės sodyboje (Činčikų kaime, Švenčionių raj.), kur ir mirė 1986 metų žiemą.
Partizanų spauda
Visoje Lietuvoje yra žinoma daugiau nei 50 skirtingais tiražais (nuo keleto iki 5 tūkst.) leistų ir platintų partizanų laikraštėlių. Žinomiausi – „Aukštaičių kova“, žemaičių „Laisvės varpas“, dzūkų „Partizanas“, suvalkiečių „Laisvės žvalgas“. Paskutinis partizanų periodinis leidinys „“ leistas ir platintas 1957 m. Žagarės apylinkėse.
Vertinimai ir atminimas
Partizaninis karas beveik nuo pat pradžių susidūrė su realijomis, kurios rodė, kad sovietai yra žymiai stipresnis priešas, kurį nugalėti savo pajėgomis yra beveik neįmanoma. Dėl to partizanų dvasią ilgą laiką palaikė viltis, kad tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių neišvengiamai kilsiąs konfliktas, kurio metu Lietuva bus išvaduota. Šią viltį palaikė ir tai, kad sovietų okupacija nebuvo formaliai pripažinta (Stimsono doktrina). Tokiam konfliktui taip ir nekilus išlikę partizanai tai vertino kaip Vakarų „išdavystę“.
Lietuvos partizanai ir jų talkininkai buvo teisiami , LTSR teismų ir represuoti Ypatingojo pasitarimo sprendimais. Lietuvai paskelbus valstybingumo atkūrimą, 1990 m. gegužės 2 d. išleistas įstatymas dėl „Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo“. 2011 m. reabilitacijos bylos tapo viešai prieinamos Lietuvos ypatingojo archyvo skaitykloje.
Sovietų okupacijos metu partizaninis karas buvo nutylimas, partizanai vadinti tik banditais. Šiek tiek partizanų tema palietė 1966 m. režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus filmas „Niekas nenorėjo mirti“, kuriame konfliktas atskleistas iš sovietų perspektyvos kaip „brolio kova su broliu“. 2004 m. sukurtas filmas „Vienui vieni“ apie Lietuvos partizanų vadą Juozą Lukšą, kuris net dukart keliavo į Vakarus ieškoti paramos ginkluotai partizanų kovai. 2005 m. sukurtas režisieriaus J.Sabolio dokumentinis filmas „Stirna“ apie partizanų ryšininkę Margaritą Izabelę Vilimaitę – Stirną. 2014 m. JAV sukurtas dokumentinis filmas apie Juozą Lukšą „Nematomas frontas“. 2018 m. Vilniuje surengtos Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinės laidotuvės.
Partizanų perlaidojimo vietose pastatyta atminimo koplyčių: Kaišiadorių, Merkinės partizanų koplyčios, Kartenos, Kryžkalnio memorialai ir kt.
Susiję straipsniai
- Baltijos šalių okupacija
- Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1953 m.
Nuorodos
- Partizanų kovų kronika Archyvuota kopija 2007-06-09 iš Wayback Machine projekto.
- Pro Deo et Patria. Partizanai: Istorija ir dabartis.
Šaltiniai
- Vaitiekūnas, Stasys (2006). Lietuvos gyventojai: Per du tūkstantmečius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. p. 143. ISBN 5-420-01585-4.
- Kaszeta, Daniel J. Lithuanian Resistance to Foreign Occupation 1940–1952 Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto., Lituanus, Volume 34, No. 3, Fall 1988. ISSN 0024-5089
- Mackevicičius, Mečislovas. Lithuanian Resistance to German Mobilization Attempts 1941–1944 Archyvuota kopija 2019-08-05 iš Wayback Machine projekto., Lituanus Vol. 32, No. 4, Winter 1986. ISSN 0024-5089
- https://www.partizanai.org/failai/html/kestucio-partizanai.htm
- http://genocid.lt/centras/lt/1486/a/
- Dundovich, E., Gori, F. and Guercett, E. Reflections on the gulag. With a documentary appendix on the Italian victims of repression in the USSR, Feltrinelli Editore IT, 2003. ISBN 88-07-99058-X
- http://genocid.lt/centras/lt/1486/a/
- http://www3.lrs.lt/pls/inter/www_tv.show?id=6542,1,19
- Juozas Daumantas Partizanai. Vilnius, 1990
- Kęstutis K. Grinius Partizanų kovos Lietuvoje. Vilnius, 1990. P.134
- J. Starkauskas Čekistinė kariuomenė Lietuvoje 1944–1953 metais. Vilnius, 1998. P.17.
- Nijolė Gaškaitė, Dalia Kuodytė, Algis Kašėta, Bonifacas Ulevičius Lietuvos partizanai 1944–1953 m. Kaunas, 1996. P.58.
- http://istorijai.lt/partizanai-partizanu-pasipriesinimas-1944-1953-m/
- Kęstutis K. Grinius Partizanų kovos Lietuvoje. Vilnius, 1990. P.134
- http://genocid.lt/centras/lt/66/a/
- Lietuvos istorijos atlasas. Compiled by Arūnas Latišenka. Briedis. 2001. p. 25. ISBN 9955-408-67-7.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: others (link) - http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/pasipriesinimo%20apimtys.html Archyvuota kopija 2018-02-14 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.taigra.lt/lietuvos-partizanai/ Archyvuota kopija 2017-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- https://www.storyjumper.com/book/showframe/25290198/Lietuvos-Partizanai#page/2
- https://www.cia.gov/library/readingroom/docs/CIA-RDP82-00457R003500230008-4.pdf Archyvuota kopija 2017-01-23 iš Wayback Machine projekto.
- Nijolė Gaškaitė Psipriešinimo istorija 1944–1953 m.. Vilnius: Aidai, 1989. P.13
- http://genocid.lt/centras/lt/1486/a/
- http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2013/10/30/atmi_03.html Archyvuota kopija 2017-10-03 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-11-19-laisves-kryzkeles-paskutiniai-lietuvos-partizanai/4176
- . War in the Woods: Estonia’s Struggle for Survival, 1944–1956, translated by Tiina Ets, Compass Press, November 1992. ISBN 0-929590-08-2
- „Donatas Glodenis. Reabilitacijos bylos“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 19 d..
- http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/14733 Archyvuota kopija 2021-11-29 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos partizanai, Kas yra Lietuvos partizanai? Ką reiškia Lietuvos partizanai?
Kitos reiksmes Partizanas reiksmes Lietuvos partizanai Vytauto apygardos Tigro rinktines Erskecio kuopos lietuviu partizanai nufotografuoti 1947 m Veiklos laikas 1944 1956Ideologija Nacionalinis issivadavimasVadovas Jonas Zemaitis VytautasVeiklos teritorija LietuvaDydis 12 000 1944 m ruduo 30 000 1945 m pavasaris 4 500 1946 m vasara 1 200 1950 m ruduo Sajungininkai JK JAV ir Svedijos zvalgybosPriesininkai Raudonoji armija NKVD Lietuvos partizanai partizanines kovos pries Sovietu Sajungos valdzia Lietuvoje dalyviai 1944 1953 m Panasus antisovietinio pasipriesinimo judejimai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje susidare ir kitose sovietu okupuotose valstybese ir teritorijose Estijoje Latvijoje taip pat Lenkijoje Rumunijoje ir Galicijoje Skaiciuojama kad partizanines kovos laikotarpiu zuvo 30 000 Lietuvos partizanu ir ju remeju Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Rytu frontas priartejo prie Lietuvos Iki 1944 m pabaigos sovietai vel uzeme ir okupavo Lietuva Nedelsiant pradetos represijos pries salies gyventojus ir prievartinis okupuotos salies gyventoju saukimas į sovietu karo tarnyba Nuo represiju ir saukimo į karine tarnyba pasitrauke į miskus Lietuvos partizanai pradejo organizuota kova su sovietu represiniu aparatu ir jo vietiniais remejais Savo dokumentuose partizanai pabreze kad ju galutinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybes atkurimas Partizaniniam karui vykstant nebe pirmus metus tapo aisku kad Vakarai neįsikis į Rytu Europos reikalus ir partizanai kovoja su zymiai stipresniu priesininku Galiausiai partizanai aiskiai ir samoningai nusprende nebepriimineti nauju nariu Partizanu vadovybe buvo sutriuskinta 1953 m taip faktiskai uzbaigiant partizaninį judejima nors atskiri kovotojai issilaike iki septintojo desimtmecio IstakosAntrojo pasaulinio karo isvakarese naciu Vokietija ir Sovietu Sajunga pasirase Ribentropo Molotovo pakta kuriuo Rytu Europa pasidalino į Po dar keleto slaptu susitarimu Lietuva pateko į sovietu įtakos sfera ir 1940 m birzelį buvo Sovietu Sajungos okupuota Sovietai pradejo Lietuvos ir masines represijas kurias nutrauke tik prasidejes Sovietu Sajungos Vokietijos karas 1941 m birzelio men sovietai į Sibira ir kitas atokias Sovietu Sajungos vietas istreme daugiau nei 17 000 lietuviu Prasidejus Sovietu Sajungos Vokietijos karui kilo antisovietinis 1941 m sukilimas Nors is naciai pradzioje sutikti kaip islaisvintojai ir deta daug vilciu į nepriklausomybes atkurima taciau Vokietijai neskubant tenkinti siu lukesciu ir tesiant okupacija nuotaikos pasikeite Lietuviu pogrindzio skatinami lietuviai boikotavo naciu pastangas sudaryti lietuviskus Waffen SS burius Tik 1944 m naciams pavyko suorganizuoti generolo Povilo Plechaviciaus vadovaujama Vietine rinktine kovai su sovietu ir lenku partizanais Netrukus vokieciai siame darinyje įzvelge per didelius savarankiskumo siekius ir Vietine rinktine paleido o jos vadovus 1944 m geguzes 15 d sueme Generolas Plechavicius atsidure naciu koncentracijos stovykloje Salaspilyje Nepaisant to apie puse Vietines rinktines kariu tapo nauju partizanu buriu pasiruosusiu kovai su sovietais nariais 1944 m vasara Lietuvos laisves armija LLA organizavo pasipriesinima Raudonosios Armijos uzimtoje teritorijoje į kurį įsijunge Lietuvos kariai sauliai LAF ir VLIK aktyvistai Vietines rinktines nariai represuotu ir istremtu į Sibira artimieji Vyrai eme slapstytis vengdami armijos saugumo represiju plesikavimo ir mobilizacijos Sovietine propaganda noredama sumenkinti partizaninį judejima partizanus vadino zydsaudziais naciu talkininkais burzuaziniais nacionalistais banditais Ginkluoti buriai suburti is okupacijai pritarianciuju talkino NKVD ir Raudonajai armijai ir sovietineje propagandoje buvo vadinami liaudies gynejais Savo ruoztu zmones tokius vadino paniekinamai stribais rus istrebitel naikintojas t y NKVD naikintoju batalionu narys arba Aukstaitijoje skrebais Pasipriesinimo organizacija ir strukturaVieni is Tauro apygardos kureju Is kaires J Pileckis Sarunas V Gavenas Vampyras A Baltusis Zvejys V Navickas Auksutis ir J Lelesius GrafasMGB tyrejo sprendimas pradeti byla pries įtariamajį partizanu remimu asmenį Į aktyvu ginkluota pasipriesinima per visa partizaninio karo laikotarpį įsitrauke apie 50 tukstanciu Lietuvos gyventoju Partizanus reme apie 100 tukstanciu neginkluotame pasipriesinime dalyvavusiu gyventoju Lietuvos partizanai buvo gerai organizuoti kovotojai nesiojo uniformas buvo sukurta vieninga vadovavimo struktura Partizanu ginkluote sudare cekiski Skodos sautuvai rusiski Maksimo sunkieji kulkosvaidziai ir įvairiu modifikaciju daugiausia vokiski ir sovietu lengvieji kulkosvaidziai ir automatai Partizanai kovojo su sovietu valdzios pareigunais bei specialiais NKVD naikintoju batalionais vykde sovietu įstaigu antpuolius zude vietinius komunistu aktyvistus ir pareigunus spausdino pogrindzio leidinius ir taip zenkliai uzdelse sovietu valdzios konsolidacija Lietuvos kaime Pateke į nelaisve partizanai buvo kankinami ir zudomi ju artimieji tremiami į Sibira Uz tai sovietu aktyvistai susilaukdavo ziauriu partizano kersto akciju NKVD daliniai ir stribai taike visas priemones siekdami palauzti pasipriesinima daznai nuzudytu partizanu kunai buvo numetami miesteliu aikstese ir neleidziama ju laidoti Partizanu stovyklavietes ir zemines bei bunkeriai buvo įrengiami miskingose pelketose ar nuosaliose vietose Sleptuves sodybose pas patikimus zmones gyvenamuose pastatuose darzinese tvartuose netgi suliniuose Partizanus remiantys gyventojai sovietu valdzios buvo grieztai persekiojami teisiami uz pagalba banditams ju seimos tremiamos į Sibira Jau 1944 m nedideli partizanu daliniai eme jungtis į stambesnius junginius Tokie junginiai veliau tapo apygardomis kurias sudare kelios rinktines o pastarosios skirstesi į smulkesnius vienetus tevunijas burius skyrius Partizanu remejai Be aktyviai su ginklu veikusiu partizanu partizanineje kovoje dalyvavo ir ju remejai paciu partizanu vadinti slapukais remejais rysininkais LLA Organizaciniu sektoriumi LLKS biciuliais Remejai teike partizanams parama maistu medikamentais bustu medziagomis sleptuvems ir bunkeriams įrengti rinko informacija platino partizanu spauda Remeju sodybose daznai buvo įrengiami bunkeriai ir sleptuves partizanams Partizanu remejais buvo kaimo gyventojai daznai partizanu remejais tapdavo partizanu seimos nariai ir giminaiciai Partizanai remejams skirdavo apdovanojimo rastus specialias juosteles Uz pagalba partizanams remejams grese mirtis kalejimas tremtis Daznai po remeju suemimo ju seimos patekdavo į sekancios tremimu bangos sarasus Is 120 150 tukst istremtuju Lietuvos gyventoju apie 1 3 buvo partizanu ir partizanu remeju seimu nariai Uz partizanu aprupinima medziagomis spaudai 1946 51 m suimti 29 valstybiniu leidyklu ir spaustuviu darbuotojai uz antisovietines spaudos platinima vien 1947 m suimti 640 zmoniu 1944 1953 m mirties bausme ir kitomis daugiausia 25 m laisves atemimo bausmemis buvo nuteisti apie 16 tukst partizanu remeju Uz pagalba partizanams buvo teisiami ir nieko bendro su partizaniniu judejimu netureje asmenys kurie buvo apkaltinti turta pasisavinti norinciu kaimynu ar giminiu pasirodyti norinciu stribu Strukturiniai vienetai Juros sritis iki 1948 Vakaru Lietuvos sritis Kestucio apygarda Birutes rinktine Butigeidzio rinktine Prisikelimo apygarda Povilo Luksio rinktine Zemaiciu apygarda Kardo rinktine Kalnu sritis iki 1948 Siaures Rytu Lietuvos sritis Algimanto apygarda Kunigaikscio Margirio rinktine Dariaus ir Gireno apygarda nepriklause jokiai Lietuvos partizanu sriciai Didziosios Kovos apygarda Vycio apygarda Briedzio rinktine Krikstaponio rinktine Vytauto apygarda Saruno Liuto rinktine Alauso partizanu burys Lokio rinktine Tigro rinktine Nemuno sritis iki 1948 Pietu Lietuvos sritis Dainavos apygarda Is pradziu ja sudare trys 1946 m dvi nuo 1947 m birzelio vel trys rinktines Tauro apygarda Gelezinio Vilko rinktine Perkuno rinktine Seinu rinktine Vytauto rinktine Stirnos Zalgirio rinktineStatistiniai duomenysZuvusiu skaicius MGB duomenys Metai Partizanu Sovietu Sovietu remeju civiliu1944 2436 258 2581945 9777 3419 4471946 2143 2731 4931947 1540 2626 2991948 1135 1673 2561949 1192 1018 3381950 635 494 2611951 590 292 1951952 457 92 621953 198 14 10Is viso 20 103 12 921 2 619 Lietuvoje 1944 1952 m laikotarpiu buvo suimta 18 819 pasipriesinimo sovietu okupacijai dalyviu is kuriu 12 459 buvo pogrindzio kovotoju remejai Per visa partizaninio karo laika Lietuvoje zuvo 20 101 partizanas apie puse 16 21 metu amziaus Per sį laikotarpį legalizavosi 8 493 kovotojai Istoriku duomenimis 1944 m rudenį veike apie 12 tukst Lietuvos partizanu 1945 m pavasarį apie 30 tukst 1946 m vasara apie 4 5 tukst 1950 m rudenį apie 1 2 tukst Lietuvos partizanu Partizanai kovojo su zymiai gausesnemis sovietu pajegomis CZV vertinimu Lietuvoje 1948 m buvo 60 000 sovietu kariu o tiesiogiai pries partizanus kovojo 30 tukst MGB kariu ir 30 tukst stribu Partizaninio karo etapaiPartizaninis karas pries sovietu okupacija skirstomas į tris etapus spontanisko pasipriesinimo 1944 1946 m gerai organizuoto pasipriesinimo judejimo 1946 1948 m ir partizaninio karo nuslopinimo etapus 1949 1953 m Pradinis organizacinis partizaninio karo etapas 1944 m vasara 1946 m vasara Motiejus Peciulionis 1944 m LLA pagrindu įkurti ir pradeti dislokuoti pasipriesinimo daliniai miskuose taip pat pradejo kurtis atskiros partizanu apygardos 1944 m birzelio 24 d paskelbtas gen P Kubiliuno pareiskimas del Apsaugos komandu 30 40 vyru prie apskriciu vietos komendanturu sudarymo tuo legalizuotas balandzio men pradetas daugiau nei 20 tukst Lietuvos jaunimo savanoriu įsijungusiu į Vietine rinktine savigynos kurimas 1944 m liepos 9 d vienintelis Lietuvoje likes VLIK o Karo tarybos narys gen M Peciulionis per sukarinta pogrindine organizacija LLA emesi organizuoti pasipriesinima krasto okupacijai 1944 m liepos 17 d Siauliuose gen M Peciulionis Miskinis pasirase direktyva Nr 1 jei Raudonosios Armijos nepavyks sustabdyti LLA karinems pajegoms įsakoma slepti ginklus ir pereiti į pogrindį liepos 20 d įsakymu Nr 21 LLA perskirta į 2 sektorius veikiantį VS ir organizacinį OS rezerva VS vadu paskirtas kpt A Karalius LLA vado pavaduotoju A Eidimtas Partizanu burius papilde vengiantys saukimo į Raudonaja armija bei galimu represiju ir tremimu vyrai kurie slepesi miskuose ir spontaniskai jungesi prie partizanu 1944 1945 m Lietuvos miskuose buvo apie 30 tukstanciu ginkluotu vyru Pirmaisiais partizaninio karo metais tebevykstant Antrajam pasauliniam karui zuvo apie 10 000 partizanu apie puse visu partizanu zuciu per visa kovos laikotarpį Partizanu grupes buvo santykinai dideles po 100 ir daugiau kariu 1944 m 1946 m partizanai stodavo į atviras kautynes su Raudonos armijos MGB stribu daliniais Kalniskes Paliepiu Sedos Virtuku musiai Sovietu valdzia nebuvo įsitvirtinusi ir partizanai galejo kontroliuoti istisus kaimus ir miestelius 1945 m liepa pasibaigus Antrajam pasauliniam karui sovietai paskelbe amnestija skirta paskatinti pasislepusius nuo saukimo legalizuotis Pagal 1957 m sovietu ataskaita legalizacijos kampanija patrauke 38 838 asmenis tarp ju 8 350 buvo priskirti ginkluotiems nacionalistiniams banditams ir 30 488 nuo saukimo besislapstantiems dezertyrams Branda 1946 m vasara 1948 m Adolfas Ramanauskas Vanagas 1947 m Antrajame partizanines kovos etape partizanu buriai tapo mazesni bet geriau organizuoti Partizanai susiskirte į sritis ir apygardas bei sieke didesnes centralizacijos Sio etapo metu buvo atkurti koordinaciniai rysiai tarp atskiru Lietuvos partizanu apygardu nors judejimo vadovybe skaudziai nukentejo del MGB agento J Markulio Erelio ardomosios veiklos Vis delto J Markulis gan greitai buvo demaskuotas Is viso buvo trys partizanu sritys ir devynios apygardos Pietu Lietuva Tauro ir Dainavos apygardos Rytu Lietuva Algimanto Didziosios Kovos Vycio ir Vytauto apygardos Vakaru Lietuva Kestucio Prisikelimo ir Zemaiciu apygardos Atvirus susiremimus su NKVD MGB pakeite pogrindine veikla Partizanai eme sleptis bunkeriuose ir daugiau demesio skyre politinei ir propagandinei veiklai taip siekiant islaikyti zmoniu pasipriesinimo dvasia Daug demesio skirta trukdyti rinkimams į TSRS Auksciausiaja Taryba 1946 m vasarį ir į Lietuvos TSR Auksciausiaja Taryba 1947 m vasarį Partizanai leido įvairius biuletenius lapelius laikrascius Is viso buvo beveik 80 skirtingu periodiniu partizanu leidziamu leidiniu Taktika pakeite ir MGB Jie emesi agentu verbavimo ir naikintoju batalionu formavimo Partizanai į tai atsake baudziamosiosmis akcijomis pries kolaborantus Skaiciuojama kad nuo partizanu ranku krito apie 19 000 tokiu kolaborantu Sis partizanines kovos aspektas ypac akcentuotas sovietu propagandos kuri partizanus vaizdavo kaip zudikus ir banditus 1945 m rugsejo 16 d Marijampoles vls Skardupiu k klebonijoje Tauro apygardoje įvyko steigiamasis Lietuvos islaisvinimo komiteto LIK posedis Jame dalyvavo plk L Butkevicius Luobas kpt L Taunys Kovas kun A Ylius Vilkas ltn V Bacevicius Vygandas J Pileckis Brokas komiteto sudetis pirm L Butkevicius pavad L Taunys ir A Ylius nariai V Bacevicius J Pileckis V Radzevicius Iskeltas tikslas sutelkti visas pogrindzio jegas nepriklausomai Lietuvos valstybei atkurti Parengtas atsisaukimas į Lietuvos visuomene Spalio menesį LIK entuziastingai besipletodamas patyre stipru smugį arestuoti vadovai kurie veliau buvo susaudyti 1946 m lapkricio men įvyko Tauro apygardos vadu posedis kuriame dalyvavo A Baltusis Zvejys TA polit sk virs A Vabalas Gediminas rinktiniu vadai J Luksa ir J Markulis Pripazintas Vyriausiojo ginkluotuju pajegu stabo VGPS vadovavimas partizanu veiklai numatyta susaukti visu Lietuvos partizanu apygardu vadu suvaziavima 1947 01 18 kur butu patvirtinti Bendro demokratinio pasipriesinimo sajudzio BDPS ir Vyriausiojo Lietuvos atstatymo komiteto VLAK o įkurimo aktai 1946 pab VGPS bustineje Vilniuje Zygio g įvyko 1 asis VGPS posedis kuriame BDPS atstovavo J Markulis VGPS A Kamarauskas plk Vytis J Luksa Kazimieras A Zaskevicius Tautvaisa po posedzio isleistas VGPS 1 asis įsakas paruostas J Luksos patvirtintas Lietuvos padalinimas į 3 partizanu veiklos sritis ir patvirtinti ju vadai 1946 m gruodzio 28 d sugretine turimus faktus J Luksa A Zaskevicius ir B Barzdziukas suvoke kad J Markulis yra MGB agentas ir J Luksa is Vilniaus isvyko į TA pranesti apie J Markulio isdavyste bei pavoju partizanu vadovybei 1948 m liepos 7 9 d V Vokietijos mieste Baden Badene įvyko VLIK o ir Lietuvos rezistencijos atstovu susitikimas kuriame dalyvavo prof J Kaminskas prel M Krupavicius J Brazaitis V Sidzikauskas Tauro apygardos atstovas J Luksa ir svecio teisemis J Pajaujis Nutarta kad Lietuvos laisvinimo kovai kraste vadovauja krasto rezistenciju apjungias organas o uzsienyje VLIK as ir rysį tarp ju palaiko Lietuvos pogrindzio atstovas uzsieniui J Deksnys įsipareigojo iki 1948 m rugpjucio 1 d likviduoti BDPS uzsienio delegatura Veliau J Deksnys įkure Lietuvos rezistencine santara LRS kuri pretendavo atstovauti krasto pasipriesinimui uzsienyje Nuosmukis ir organizuoto pasipriesinimo pabaiga 1949 1953 m Sio etapo metu atkurta visos Lietuvos partizanu sajudzio pasipriesinimo vadovybe nes A Baltusio Zvejo sudarytas BDPS Prezidiumas buvo visiskai sunaikintas Neziurint nuostoliu ir skaudziu praradimu 1948 m 1953 m miskuose tebekovojo apie 2 tukst partizanu Partizanai Ignalinos apylinkese 1949 m 1949 m vasario 22 d Prisikelimo apygardos PA stabe Minaiciu k tarp Baisiogalos ir Radviliskio įvyko visos Lietuvos partizanu suvaziavimas kuriame dalyvavo BDPS Prezidiumo pirm J Zemaitis Vytautas sekr P Bartkus Zadgaila visuom dalies virs Juozas Sibaila Merainis l e PL sr vado pareigas A Ramanauskas Vanagas ir tuometinis Tauro apygardos vadas A Grybinas Faustas Prisikelimo apygardos vadas L Grigonis Uzpalis Vakaru Lietuvos sr stabo virs V Guzas Kardas PA stabo virs B Liesys Naktis Vengiant painiavos su MGB naudojamu BDPS pavadinimu vasario 10 diena organizacija pavadinta Lietuvos laisves kovos sajudziu LLKS patvirtinti J Zemaicio ir P Bartkaus parengto LLKS statuto projekto 1 asis ir 2 asis skyriai 1949 m vasario 16 d pasirasyta Lietuvos laisves kovos sajudzio deklaracija del Lietuvos ateities Joje skelbiama kad galutinis partizanu kovos tikslas Lietuvos parlamentines respublikos atkurimas pagal 1920 1926 metu pavyzdį Komunistu partija paskelbta nusikalstama organizacija Dokumentas isliko ir 1999 m Lietuvos Seimo buvo pripazintas Nepriklausomybes deklaracija Suvaziavimo metu apdovanoti nusipelne kovotojai apsvarstytos veiklos taktikos kryptys rysiai su uzsieniu veikla Klaipedos kraste priimtas kreipimasis į ginkluoto pogrindzio dalyvius visus krasto gyventojus J Zemaiciui suteiktas Laisves kovotojo partizano generolo laipsnis 1948 m liepos 10 12 d įkurta Vieningos laisves kovos sajudzio organizacija VLKSO kurios vadu isrinktas partizanu generolas J Zemaitis Vytautas jo pavaduotojais tapo sriciu vadai Sestojo desimtmecio pradzioje sovietams pavyko sunaikinti beveik visa partizaninį judejima Tam pasitarnavo sovietu snipu surinkta informacija Vakaruose sekmingas KGB infiltravimasis į pasipriesinimo judejima bei 1952 m surengtos plataus masto operacijos pries partizanus Juozas Luksa Daumantas 1951 m buvo dvigubo agento isduotas ir zuvo Lietuvos miskuose Partizanai Birzu girioje 1952 m 1953 m geguzes 30 d J Zemaicio bunkeris buvo isduotas Įmete granata su nervus paralyziuojanciomis dujomis cekistai jį sueme gyva Pusantru metu J Zemaitis buvo laikomas Vilniaus KGB kalejimo rusiuose tardymui buvo nuveztas net į Maskva Taciau jis kategoriskai atsisake dirbti okupantams liko istikimas karininko ir partizanu vado priesaikai 1954 m lapkricio 26 d Jonas Zemaitis buvo susaudytas Maskvos Butyrku kalejime Pavieniu partizanu kova ir likvidavimas Veliausia zinoma lietuviu partizanu nuotrauka kurioje įamzinti Kestucio apygardos partizanai 1955 m vasara 1954 m sausio 1 d MGB duomenimis Lietuvoje veike 142 partizanai o 1955 m sausio 1 d 51 partizanas 1956 m spalio 12 d pagal cekisto N Dusanskio plana Kaune suimtas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko 1 asis pavaduotojas LLKS GP vadas Adolfas Ramanauskas Vanagas isduotas MGB agento Zinomo Urbono A Ramanauskas susaudytas 1957 m lapkricio 29 d 27 Vilniuje 1959 m geguzes 4 d Silutes r Kvedarnos apyl Buisiu k kautynese su KGB agentais smogikais zuvo Kestucio apygardos partizanai P Ozelis Jaunutis ir F Urbonas Algirdas 1961 m lapkricio men isduotas buv Kestucio apygardos vado K Labanausko Kelmes r Veju k suzeistas kovoje su KGB smogikais nusisove paskutinis Birutes rinktines partizanas E Kmita 1965 m kovo 17 d po apsupimo aptiktas sleptuveje kilus susisaudymui nusisove paskutinis Lietuvos partizanas Aukstaitijoje nuo 1946 m Antanas Kraujelis Siaubunas Paskutiniai kovoje zuve Lietuvos partizanai buvo Pranas Koncius Adomas ir Kostas Liuberskis Zvainys Pranas Koncius nusisove po kautyniu 1965 m 2000 m jis buvo apdovanotas Vycio kryziumi Kostas Liuberskis zuvo 1969 m spalio 2 d Jo likimas buvo nezinomas iki pat XXI a pirmojo desimtmecio slapstesi miske iki 1971 m ir buvo nuteistas keletui metu 1980 m Stasys Guiga Tarzanas paskutinis iki mirties nepasidaves į nelaisve okupantams Lietuvos partizanas 35 metus slapstesi Onos Cincikaites sodyboje Cinciku kaime Svencioniu raj kur ir mire 1986 metu ziema Partizanu spaudaBroniaus Krivicko redaguotas partizanu laikrastis Aukstaiciu kova Visoje Lietuvoje yra zinoma daugiau nei 50 skirtingais tirazais nuo keleto iki 5 tukst leistu ir platintu partizanu laikrasteliu Zinomiausi Aukstaiciu kova zemaiciu Laisves varpas dzuku Partizanas suvalkieciu Laisves zvalgas Paskutinis partizanu periodinis leidinys leistas ir platintas 1957 m Zagares apylinkese Vertinimai ir atminimasPartizaninis karas beveik nuo pat pradziu susidure su realijomis kurios rode kad sovietai yra zymiai stipresnis priesas kurį nugaleti savo pajegomis yra beveik neįmanoma Del to partizanu dvasia ilga laika palaike viltis kad tarp Sovietu Sajungos ir Vakaru valstybiu neisvengiamai kilsias konfliktas kurio metu Lietuva bus isvaduota Sia viltį palaike ir tai kad sovietu okupacija nebuvo formaliai pripazinta Stimsono doktrina Tokiam konfliktui taip ir nekilus islike partizanai tai vertino kaip Vakaru isdavyste Lietuvos partizanai ir ju talkininkai buvo teisiami LTSR teismu ir represuoti Ypatingojo pasitarimo sprendimais Lietuvai paskelbus valstybingumo atkurima 1990 m geguzes 2 d isleistas įstatymas del Asmenu represuotu uz pasipriesinima okupaciniams rezimams teisiu atkurimo 2011 m reabilitacijos bylos tapo viesai prieinamos Lietuvos ypatingojo archyvo skaitykloje Sovietu okupacijos metu partizaninis karas buvo nutylimas partizanai vadinti tik banditais Siek tiek partizanu tema paliete 1966 m rezisieriaus Vytauto Zalakeviciaus filmas Niekas nenorejo mirti kuriame konfliktas atskleistas is sovietu perspektyvos kaip brolio kova su broliu 2004 m sukurtas filmas Vienui vieni apie Lietuvos partizanu vada Juoza Luksa kuris net dukart keliavo į Vakarus ieskoti paramos ginkluotai partizanu kovai 2005 m sukurtas rezisieriaus J Sabolio dokumentinis filmas Stirna apie partizanu rysininke Margarita Izabele Vilimaite Stirna 2014 m JAV sukurtas dokumentinis filmas apie Juoza Luksa Nematomas frontas 2018 m Vilniuje surengtos Adolfo Ramanausko Vanago valstybines laidotuves Partizanu perlaidojimo vietose pastatyta atminimo koplyciu Kaisiadoriu Merkines partizanu koplycios Kartenos Kryzkalnio memorialai ir kt Susije straipsniaiBaltijos saliu okupacija Lietuvos gyventoju tremimai 1940 1953 m NuorodosPartizanu kovu kronika Archyvuota kopija 2007 06 09 is Wayback Machine projekto Pro Deo et Patria Partizanai Istorija ir dabartis SaltiniaiVaitiekunas Stasys 2006 Lietuvos gyventojai Per du tukstantmecius Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas p 143 ISBN 5 420 01585 4 Kaszeta Daniel J Lithuanian Resistance to Foreign Occupation 1940 1952 Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto Lituanus Volume 34 No 3 Fall 1988 ISSN 0024 5089 Mackevicicius Mecislovas Lithuanian Resistance to German Mobilization Attempts 1941 1944 Archyvuota kopija 2019 08 05 is Wayback Machine projekto Lituanus Vol 32 No 4 Winter 1986 ISSN 0024 5089 https www partizanai org failai html kestucio partizanai htm http genocid lt centras lt 1486 a Dundovich E Gori F and Guercett E Reflections on the gulag With a documentary appendix on the Italian victims of repression in the USSR Feltrinelli Editore IT 2003 ISBN 88 07 99058 X http genocid lt centras lt 1486 a http www3 lrs lt pls inter www tv show id 6542 1 19 Juozas Daumantas Partizanai Vilnius 1990 Kestutis K Grinius Partizanu kovos Lietuvoje Vilnius 1990 P 134 J Starkauskas Cekistine kariuomene Lietuvoje 1944 1953 metais Vilnius 1998 P 17 Nijole Gaskaite Dalia Kuodyte Algis Kaseta Bonifacas Ulevicius Lietuvos partizanai 1944 1953 m Kaunas 1996 P 58 http istorijai lt partizanai partizanu pasipriesinimas 1944 1953 m Kestutis K Grinius Partizanu kovos Lietuvoje Vilnius 1990 P 134 http genocid lt centras lt 66 a Lietuvos istorijos atlasas Compiled by Arunas Latisenka Briedis 2001 p 25 ISBN 9955 408 67 7 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura others link http www llks lt Varpo 20straipsniai pasipriesinimo 20apimtys html Archyvuota kopija 2018 02 14 is Wayback Machine projekto http www taigra lt lietuvos partizanai Archyvuota kopija 2017 04 23 is Wayback Machine projekto https www storyjumper com book showframe 25290198 Lietuvos Partizanai page 2 https www cia gov library readingroom docs CIA RDP82 00457R003500230008 4 pdf Archyvuota kopija 2017 01 23 is Wayback Machine projekto Nijole Gaskaite Psipriesinimo istorija 1944 1953 m Vilnius Aidai 1989 P 13 http genocid lt centras lt 1486 a http www xxiamzius lt numeriai 2013 10 30 atmi 03 html Archyvuota kopija 2017 10 03 is Wayback Machine projekto http www bernardinai lt straipsnis 2007 11 19 laisves kryzkeles paskutiniai lietuvos partizanai 4176 War in the Woods Estonia s Struggle for Survival 1944 1956 translated by Tiina Ets Compass Press November 1992 ISBN 0 929590 08 2 Donatas Glodenis Reabilitacijos bylos Nuoroda tikrinta 2012 m spalio 19 d http www lrt lt mediateka irasas 14733 Archyvuota kopija 2021 11 29 is Wayback Machine projekto