Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Palenkė Palenkė lenk Podlasie bltr Падляшша Padliašša ukr Підляшшя lot Podlachia Polexia istorinis region
Palenkė (regionas)
- Kitos reikšmės – Palenkė.
Palenkė (lenk. Podlasie, bltr. Падляшша, Padliašša, ukr. Підляшшя, lot. Podlachia, Polexia) – istorinis regionas šiaurės rytų Lenkijoje, sudarantis dalį dabartinės (įsteigta 1999 m.) Palenkės ir Mazovijos vaivadijų.
| Lenkijos istorinis regionas Palenkė (Podlasie) | |
|---|---|
| Vėliava | |
| Šalis | šiaurės rytų Lenkija |
| Tautos | jotvingiai > volynėnai > lenkai |
| Kalba | lenkų |
| Miestai | Bielskas, Drohičinas |
Etimologija
Vietovardžio Palenkė lietuviškojo varianto kilmė tikriausiai siekia ankstyvosios LDK gyvavimo pradinį etapą, kai dabartinė Palenkė buvo LDK lenkiškojo pasienio sritis (plg. su analogiškos sandaros lietuvišku regionimu Paprūsė). Lenkiškai regionas vadinamas: Podlasie, Podlasko ir Podlasze, baltarusiškai: Padljašša (Падляшша), ukrainietiškai: Pidlissja (Підлісся), Pidljasije (Підлясіє), Pidlyašya (Підляшшя) ir Pidljakhija (Підляхія), rusiškai: Podljas’e (Подлясье), jidiš kalba – Podlyashe (פּאָדליאַשע) ir lotyniškai – Podlachia, Polexia.
Geografija
Seniausios Palenkės ribos nėra visai aiškios; galimas daiktas, kad iki XV a. Palenkė buvo suvokiama kaip neplatus LDK lenkiškojo pasienio ruožas, nuo Bebro aukštupio besidriekiantis į pietus iki Bugo tėkmės žemiau Bresto. Iš esmės Palenkės istorinio regiono ribos sutampa su 1513 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sudėtyje įkurtos Palenkės vaivadijos ribomis. Dabar jis apima dalį Palenkės vaivadijos (apie 36 jos procentus) jos vidurinėje ir pietinėje dalyje, taip pat dalį Mazovijos vaivadijos (keturios ryčiausios apskritys).
Regionas ribojasi su istorine Mazovija vakaruose, Prūsija šiaurėje, Dzūkija šiaurės rytuose, Polese pietryčiuose ir Mažąja Lenkija pietuose. Palenkei būdinga greta rytuose esančio pelkėto ir miškingo geografinio regiono Polesės gamta. Didžioji regiono dalis išsidėsčiusi Šiaurinės Palenkės žemumoje ir Pietinėje Palenkės žemumoje.
Palenkės istorinis regionas sudaro tik apie 36 % dabartinės Lenkijos Palenkės vaivadijos teritorijos. Kitos Palenkės vaivadijos teritoriją sudarančios dalys yra:
- Apie 35 % - jotvingių Jotvos regionas, vėliau Suvalkija ir Dzūkija;
- Apie 20 % - Mazovijos regionas: Lomžos žemės ir Viznos žemės;
- Apie 7 % - Polesės regionas;
- Apie 1 % - Juodosios Rusios regionas.
Istorija
Palenkė X–XIII a.
Nuo VIII a. pr. m. e. iki X a. gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. X a. pabaigoje didžiąją dalį būsimos Palenkės užkariavo Kijevo Rusia, kuriai bent nominaliai priklausė šis kraštas ir dėl kurio dažnai kariavo su jotvingių valstybe Jotva, dar vadinama Dainava. Kijevo Rusios egzistavimo metu dėl šių žemių kovojo Turovo-Pinsko kunigaikštystė, Gardino kunigaikštystė ir Voluinės kunigaikštystė, kuri XI a. viduryje užėmė didžiąją dalį šių žemių ir prijungė prie Berestijos krašto. Palenkė kaip savitas administracinis etnografinis regionas susiformavo greičiausiai XII a. amžiuje. Tada tai buvo jotvingių ir volynėnų (pasak dalies lenkų istorikų − mazovšanų ir volynėnų) mišriai gyvenamas kraštas, didžiumą jo gyventojų dar ir XIII a. sudarė vietos jotvingiai, kurie vakarietiškuose ano meto dokumentuose paprastai vadinami ne jotvingiais, bet „poleksėnais“ (lot. polexiani, − plg. su lot. Polexia 'Palenkė').
1180–1237 m. didžiąją krašto dalį (buvusį Voluinės kunigaikštystės Drohičino valsčių) valdė Mazovijos kunigaikštystė. 1237–1238/1241(?) m. tą pačią teritoriją kontroliavo Dobrynės ordinas, nuo 1238 m. arba XIII a. vidurio − Haličo-Volynės kunigaikštystė. 1253 m. arba 1254 m. Palenkės Drohičine Haličo-Volynės kunigaikštystės valdovas Danila Romanovičius buvo vainikuotas Haličo karaliumi.
XII–XIII a. dėl dažnų volynėnų ir lenkų antpuolių Palenkėje labai sumažėjo gyventojų. XIII–XV a. čia atsikėlė nemažai lietuvių, lenkų, baltarusių (dauguma Palenkės baltarusių ir nedidelė vietos lenkų dalis yra slavų lingvistiškai asimiliuotų jotvingių bei lietuvių palikuonys), žydų ir kitų tautų atstovų.
LDK valdymo laikotarpis
Apie 1274 m. Palenkė buvo prijungta prie LDK. XIII a. ir XIV a. sandūroje dėl šio krašto su Lietuvos Didžiaja kunigaikštyste nesėkmingai varžėsi Mazovijos kunigaikštystė, XIV a. antroje pusėje jį keletą kartų niokojo kryžiuočiai.
1384–1391 m. Palenkę valdė tuometinis Gardino kunigaikštis Vytautas. 1391 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila Palenkę perleido Vytauto svainiui, Mazovijos kunigaikščiui Janušui I (pasak daugumos istorikų, būtent jo valdymo laikotarpiu Palenkę pradėjo kolonizuoti lenkai mazoviečiai), tačiau jau 1413 m. Palenkė vėl priklausė LDK, t. y. tais metais įkurtai Trakų vaivadijai.
1513 m. iš dalies Trakų vaivadijos pietinių žemių buvo sudaryta Palenkės vaivadija, kuriai iki 1566 m. administracinės reformos priklausė ir Brestas su plačia apylinke. 1520–1795 m. Palenkės vaivadijos centras buvo Drohičinas – senoji jotvingių sostinė.
Faktiškoji Lenkijos ir Lietuvos valdovė Bona Palenkėje, čia buvusiose valstybinėse (didžiojo kunigaikščio) žemėse pradėjo vykdyti vėliau jos sūnaus Žygimanto Augusto jau visoje LDK pratęstą valakų reformą. Greta didžiojo kunigaikščio žemės valdų Palenkėje turėjo ir keletas LDK didikų giminių (Goštautai, Kiškos, Radvilos, Chodkevičiai, Sapiegos ir kt.).
Palenkėje esančiame Knišine nuo 1533 m. dažnai lankydavosi, o 1572 m. ir mirė LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas, 1564 m. jo iniciatyva Knišine buvo įsteigta monetų kalykla, kaldinusi pinigus Lietuvai ir Lenkijai.
Lenkijos karalystės valdymo laikotarpis
1569 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Palenkės vaivadiją kartu su Kijevo, Volynės ir Podolės (Braclavo) vaivadijomis atskyrė nuo LDK ir prijungė prie Lenkijos, taip patenkindamas senas lenkų pretenzijas valdyti šį daugiau nei 200 metų Lietuvai priklausiusį kraštą.
Po ATR padalijimų
Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, 1795 m. didžioji dalis buvusios vaivadijos žemių esančių į šiaurę nuo Vakarinio Bugo atiteko Prūsijos karalystei, kur šios žemės prijungtos prie Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamento. Mažesnė pietinė dalis esanti į pietus nuo Vakarinio Bugo upės atiteko Habsburgų monarchijos, Vakarų Galicijai ir nedidelė rytinė dalis atiteko Rusijos imperijos, Slanimo gubernijai.
Po Tilžės taikos, 1807 m. beveik visa Palenkė tapo carinės Rusijos dalimi, kur buvo įjungta į Balstogės sritį, kuri 1842 m. panakinta, įjungiant ją į Gardino guberniją. Nedidelė šiaurinė Palenkės dalis 1807–1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, 1816–1837 m. Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1866 m. Augustavo gubernijai, 1867–1914 m. Lomžos gubernijai ir Suvalkų gubernijai. Pietinė dalis buvusi į pietus nuo Bugo upės 1810–1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui, 1816–1837 m. Palenkės vaivadijai, 1837–1844 m. Palenkės gubernijai, 1844–1867 m. Liublino gubernijai, 1867–1915 m. Sedlcų gubernijai. 1915 m. visą Palenkės regioną užėmė Vokietijos imperija, kuri šiaurinę jos dalį administravo kaip Balstogės-Gardino sritį, o pietinė įjungta į sudėtį.
1918 m. lapkričio mėnesį beveik visa istorinė Palenkė atiteko II Lenkijos Respublikai, kur šiaurinė dalis buvo administruojama kaip Balstogės vaivadija, o pietinė dalis įjungta į Liublino vaivadijos sudėtį. 1939 m. rudenį, prasidėjus karui, pagal Molotovo-Ribentropo paktą Palenkė atiduota Baltarusijai, kur buvo administruojamas kaip Balstogės sritis, o pietinė dalis 1939–1944 m. tapo Trečiojo Reicho, Generalgubernijos dalimi. 1941 m. regioną užėmė Trečiasis Reichas, kur buvo įkurta vokiška Balstogės sritis. 1944 m. regionas vėl tapo Baltarusijos TSR dalimi.
Palenkės dalis 1945 m. vasarą buvo grąžinta Lenkijos Liaudies Respublikai, o Baltarusijai nuo tada liko tik siauras rytinis istorinės Palenkės pakraštys, kuris prijungtas prie Gardino srities. Palenkė Lenkijoje 1945–1975 m. administruota kaip Balstogės vaivadija, kuri 1975 m. buvo padalinta į tris atskiras vaivadijas: Suvalkų, Lomžos ir Balstogės vaivadijas. Pietinė Palenkės dalis 1945–1975 m. priklausė Liublino ir Varšuvos vaivadijoms, o 1975–1999 m. Palenkės Bialos ir Sedlcų vaivadijoms. 1999 m. Balstogės, Lomžos ir Suvalkų vaivadijos vėl sujungtos į dabartinę Palenkės vaivadiją. Pietinė dalis įjungta į Liublino ir Mazovijos vaivadijų sudėtį.
Šiais laikais lietuviškas Palenkės terminas taikomas tik lenkiškajai istorinės Palenkės daliai, kuri sutampa su Lenkijos Palenkės vaivadija. Lenkijoje tradiciškai skirstomai į šiauriau Bugo upės esančią Šiaurės Palenkę ir už ją kur kas mažesnę Pietinę Palenkę.
Miestai
|
|
|
Palenkės teritorija
| Metai | Valstybė | Simboliai | Pavadinimas | Oficialia kalba | Adm. centras | Plotas | Žemėlapis |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| VII a.–1422 | Jotva | Jotva, Dainava, Sūduva, Poleksija | |||||
| 1422–1513 | LDK | Trakų vaivadija | lenk. Województwo trockie bltr. Троцкае ваяводзтва lot. Palatinatus Trocensis | Trakai | |||
| 1513–1569 | LDK | Palenkės vaivadija | lenk. Województwo podlaskie bltr. Падляскае ваяводзтва lot. Palatinatus Podlachiae | Drohičinas | |||
| 1569–1795 | ATR | Palenkės vaivadija | lenk. Województwo podlaskie lot. Palatinatus Podlachiae | Drohičinas | |||
| 1795–1807 | Prūsijos karalystė | Balstogės departamentas | vok. Kammerdepartement Bialystok | Balstogė | |||
| 1807–1842 | Rusijos imperija | Balstogės sritis | rus. Беластокская область | Balstogė | |||
| 1842–1915 | Rusijos imperija | Gardino gubernija | rus. Гродненская губерния | Gardinas | 36 300 km² | ||
| 1915–1919 | Oberostas | Balstogės-Gardino sritis | vok. Verwaltungberzik Bialystok-Grodno | Balstogė | 26 394 km² | ||
| 1919–1939 | II Lenkijos Respublika | Balstogės vaivadija | lenk. Województwo białostockie | Balstogė | 32 450 km² | ||
| 1939–1941 | Baltarusijos TSR | Balstogės sritis | bltr. Беластоцкая вобласць | Balstogė | |||
| 1941–1944 | Trečiasis Reichas | Balstogės sritis | vok. Bezirk Bialystok | Balstogė | 31 426 km² | ||
| 1944–1945 | Baltarusijos TSR | Balstogės sritis | bltr. Беластоцкая вобласць | Balstogė | |||
| 1945–1975 | Lenkijos Liaudies Respublika | Balstogės vaivadija | lenk. Województwo białostockie | Balstogė | |||
| 1975–1999 | Lenkija | Balstogės vaivadija Lomžos vaivadija Suvalkų vaivadija | lenk. Województwo białostockie lenk. Województwo łomżyńskie lenk. Województwo suwalskie | Balstogė Lomža Suvalkai | |||
| 1999– | Lenkija | Palenkės vaivadija | lenk. Województwo podlaskie | Balstogė | 20 187,02 km² |
Šaltiniai
- Bumblauskas A., Senosios Lietuvos istorija 1009–1795, V., 2005, p. 262–263.
Nuorodos
- Podlasie Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom VIII (Perepiatycha – Pożajście) z 1887 r. (lenk.).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Palenkė (regionas), Kas yra Palenkė (regionas)? Ką reiškia Palenkė (regionas)?
Kitos reiksmes Palenke Palenke lenk Podlasie bltr Padlyashsha Padliassa ukr Pidlyashshya lot Podlachia Polexia istorinis regionas siaures rytu Lenkijoje sudarantis dalį dabartines įsteigta 1999 m Palenkes ir Mazovijos vaivadiju Lenkijos istorinis regionas Palenke Podlasie VeliavaSalis siaures rytu LenkijaTautos jotvingiai gt volynenai gt lenkaiKalba lenkuMiestai Bielskas DrohicinasPalenkes vaivadijos zemelapisNarevo upeVakarinio Bugo upeDrohicino pilies kalnas prie Vakarinio Bugo upesBalstoges miestasAugustavo miestasBielsko rotuseEtimologijaVietovardzio Palenke lietuviskojo varianto kilme tikriausiai siekia ankstyvosios LDK gyvavimo pradinį etapa kai dabartine Palenke buvo LDK lenkiskojo pasienio sritis plg su analogiskos sandaros lietuvisku regionimu Papruse Lenkiskai regionas vadinamas Podlasie Podlasko ir Podlasze baltarusiskai Padljassa Padlyashsha ukrainietiskai Pidlissja Pidlissya Pidljasije Pidlyasiye Pidlyasya Pidlyashshya ir Pidljakhija Pidlyahiya rusiskai Podljas e Podlyase jidis kalba Podlyashe פ א דליא שע ir lotyniskai Podlachia Polexia GeografijaSeniausios Palenkes ribos nera visai aiskios galimas daiktas kad iki XV a Palenke buvo suvokiama kaip neplatus LDK lenkiskojo pasienio ruozas nuo Bebro aukstupio besidriekiantis į pietus iki Bugo tekmes zemiau Bresto Is esmes Palenkes istorinio regiono ribos sutampa su 1513 m Lietuvos Didziosios kunigaikstystes sudetyje įkurtos Palenkes vaivadijos ribomis Dabar jis apima dalį Palenkes vaivadijos apie 36 jos procentus jos vidurineje ir pietineje dalyje taip pat dalį Mazovijos vaivadijos keturios ryciausios apskritys Regionas ribojasi su istorine Mazovija vakaruose Prusija siaureje Dzukija siaures rytuose Polese pietryciuose ir Mazaja Lenkija pietuose Palenkei budinga greta rytuose esancio pelketo ir miskingo geografinio regiono Poleses gamta Didzioji regiono dalis issidesciusi Siaurines Palenkes zemumoje ir Pietineje Palenkes zemumoje Palenkes istorinis regionas sudaro tik apie 36 dabartines Lenkijos Palenkes vaivadijos teritorijos Kitos Palenkes vaivadijos teritorija sudarancios dalys yra Apie 35 jotvingiu Jotvos regionas veliau Suvalkija ir Dzukija Apie 20 Mazovijos regionas Lomzos zemes ir Viznos zemes Apie 7 Poleses regionas Apie 1 Juodosios Rusios regionas IstorijaPalenke X XIII a Pagrindinis straipsnis Dainava baltu zeme Nuo VIII a pr m e iki X a gyveno lietuviams artima baltu gentis jotvingiai X a pabaigoje didziaja dalį busimos Palenkes uzkariavo Kijevo Rusia kuriai bent nominaliai priklause sis krastas ir del kurio daznai kariavo su jotvingiu valstybe Jotva dar vadinama Dainava Kijevo Rusios egzistavimo metu del siu zemiu kovojo Turovo Pinsko kunigaikstyste Gardino kunigaikstyste ir Voluines kunigaikstyste kuri XI a viduryje uzeme didziaja dalį siu zemiu ir prijunge prie Berestijos krasto Palenke kaip savitas administracinis etnografinis regionas susiformavo greiciausiai XII a amziuje Tada tai buvo jotvingiu ir volynenu pasak dalies lenku istoriku mazovsanu ir volynenu misriai gyvenamas krastas didziuma jo gyventoju dar ir XIII a sudare vietos jotvingiai kurie vakarietiskuose ano meto dokumentuose paprastai vadinami ne jotvingiais bet poleksenais lot polexiani plg su lot Polexia Palenke 1180 1237 m didziaja krasto dalį buvusį Voluines kunigaikstystes Drohicino valsciu valde Mazovijos kunigaikstyste 1237 1238 1241 m ta pacia teritorija kontroliavo Dobrynes ordinas nuo 1238 m arba XIII a vidurio Halico Volynes kunigaikstyste 1253 m arba 1254 m Palenkes Drohicine Halico Volynes kunigaikstystes valdovas Danila Romanovicius buvo vainikuotas Halico karaliumi XII XIII a del daznu volynenu ir lenku antpuoliu Palenkeje labai sumazejo gyventoju XIII XV a cia atsikele nemazai lietuviu lenku baltarusiu dauguma Palenkes baltarusiu ir nedidele vietos lenku dalis yra slavu lingvistiskai asimiliuotu jotvingiu bei lietuviu palikuonys zydu ir kitu tautu atstovu LDK valdymo laikotarpis Pagrindinis straipsnis Palenkes vaivadija ATR Apie 1274 m Palenke buvo prijungta prie LDK XIII a ir XIV a sanduroje del sio krasto su Lietuvos Didziaja kunigaikstyste nesekmingai varzesi Mazovijos kunigaikstyste XIV a antroje puseje jį keleta kartu niokojo kryziuociai 1384 1391 m Palenke valde tuometinis Gardino kunigaikstis Vytautas 1391 m Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis Jogaila Palenke perleido Vytauto svainiui Mazovijos kunigaiksciui Janusui I pasak daugumos istoriku butent jo valdymo laikotarpiu Palenke pradejo kolonizuoti lenkai mazovieciai taciau jau 1413 m Palenke vel priklause LDK t y tais metais įkurtai Traku vaivadijai 1513 m is dalies Traku vaivadijos pietiniu zemiu buvo sudaryta Palenkes vaivadija kuriai iki 1566 m administracines reformos priklause ir Brestas su placia apylinke 1520 1795 m Palenkes vaivadijos centras buvo Drohicinas senoji jotvingiu sostine Faktiskoji Lenkijos ir Lietuvos valdove Bona Palenkeje cia buvusiose valstybinese didziojo kunigaikscio zemese pradejo vykdyti veliau jos sunaus Zygimanto Augusto jau visoje LDK pratesta valaku reforma Greta didziojo kunigaikscio zemes valdu Palenkeje turejo ir keletas LDK didiku giminiu Gostautai Kiskos Radvilos Chodkeviciai Sapiegos ir kt Palenkeje esanciame Knisine nuo 1533 m daznai lankydavosi o 1572 m ir mire LDK didysis kunigaikstis Zygimantas Augustas 1564 m jo iniciatyva Knisine buvo įsteigta monetu kalykla kaldinusi pinigus Lietuvai ir Lenkijai Lenkijos karalystes valdymo laikotarpis 1569 m Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis Zygimantas Augustas Palenkes vaivadija kartu su Kijevo Volynes ir Podoles Braclavo vaivadijomis atskyre nuo LDK ir prijunge prie Lenkijos taip patenkindamas senas lenku pretenzijas valdyti sį daugiau nei 200 metu Lietuvai priklausiusį krasta Po ATR padalijimu Po Treciojo Abieju Tautu Respublikos padalijimo 1795 m didzioji dalis buvusios vaivadijos zemiu esanciu į siaure nuo Vakarinio Bugo atiteko Prusijos karalystei kur sios zemes prijungtos prie Naujosios Rytu Prusijos Balstoges departamento Mazesne pietine dalis esanti į pietus nuo Vakarinio Bugo upes atiteko Habsburgu monarchijos Vakaru Galicijai ir nedidele rytine dalis atiteko Rusijos imperijos Slanimo gubernijai Po Tilzes taikos 1807 m beveik visa Palenke tapo carines Rusijos dalimi kur buvo įjungta į Balstoges sritį kuri 1842 m panakinta įjungiant ja į Gardino gubernija Nedidele siaurine Palenkes dalis 1807 1815 m priklause Varsuvos kunigaikstystes Lomzos departamentui 1816 1837 m Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystes Augustavo vaivadijai 1837 1866 m Augustavo gubernijai 1867 1914 m Lomzos gubernijai ir Suvalku gubernijai Pietine dalis buvusi į pietus nuo Bugo upes 1810 1815 m priklause Varsuvos kunigaikstystes Sedlcu departamentui 1816 1837 m Palenkes vaivadijai 1837 1844 m Palenkes gubernijai 1844 1867 m Liublino gubernijai 1867 1915 m Sedlcu gubernijai 1915 m visa Palenkes regiona uzeme Vokietijos imperija kuri siaurine jos dalį administravo kaip Balstoges Gardino sritį o pietine įjungta į sudetį 1918 m lapkricio menesį beveik visa istorine Palenke atiteko II Lenkijos Respublikai kur siaurine dalis buvo administruojama kaip Balstoges vaivadija o pietine dalis įjungta į Liublino vaivadijos sudetį 1939 m rudenį prasidejus karui pagal Molotovo Ribentropo pakta Palenke atiduota Baltarusijai kur buvo administruojamas kaip Balstoges sritis o pietine dalis 1939 1944 m tapo Treciojo Reicho Generalgubernijos dalimi 1941 m regiona uzeme Treciasis Reichas kur buvo įkurta vokiska Balstoges sritis 1944 m regionas vel tapo Baltarusijos TSR dalimi Palenkes dalis 1945 m vasara buvo grazinta Lenkijos Liaudies Respublikai o Baltarusijai nuo tada liko tik siauras rytinis istorines Palenkes pakrastys kuris prijungtas prie Gardino srities Palenke Lenkijoje 1945 1975 m administruota kaip Balstoges vaivadija kuri 1975 m buvo padalinta į tris atskiras vaivadijas Suvalku Lomzos ir Balstoges vaivadijas Pietine Palenkes dalis 1945 1975 m priklause Liublino ir Varsuvos vaivadijoms o 1975 1999 m Palenkes Bialos ir Sedlcu vaivadijoms 1999 m Balstoges Lomzos ir Suvalku vaivadijos vel sujungtos į dabartine Palenkes vaivadija Pietine dalis įjungta į Liublino ir Mazovijos vaivadiju sudetį Siais laikais lietuviskas Palenkes terminas taikomas tik lenkiskajai istorines Palenkes daliai kuri sutampa su Lenkijos Palenkes vaivadija Lenkijoje tradiciskai skirstomai į siauriau Bugo upes esancia Siaures Palenke ir uz ja kur kas mazesne Pietine Palenke MiestaiAugustavas Balstoge Bielskas Branskas Choroscas Cechanovecas Drohicinas Goniondzas Hainuvka Klescele Kosuv Lackai Knisinas Lapiai Losice Palenkes Mendzyzecas Monkos Mordai Raigardas Semiatice Palenkes Sokoluvas Surazas Sepetovas Tikocinas Vengruvas Mazovijos VysokisPalenkes teritorijaMetai Valstybe Simboliai Pavadinimas Oficialia kalba Adm centras Plotas ZemelapisVII a 1422 Jotva Jotva Dainava Suduva Poleksija1422 1513 LDK Traku vaivadija lenk Wojewodztwo trockie bltr Trockae vayavodztva lot Palatinatus Trocensis Trakai1513 1569 LDK Palenkes vaivadija lenk Wojewodztwo podlaskie bltr Padlyaskae vayavodztva lot Palatinatus Podlachiae Drohicinas1569 1795 ATR Palenkes vaivadija lenk Wojewodztwo podlaskie lot Palatinatus Podlachiae Drohicinas1795 1807 Prusijos karalyste Balstoges departamentas vok Kammerdepartement Bialystok Balstoge1807 1842 Rusijos imperija Balstoges sritis rus Belastokskaya oblast Balstoge1842 1915 Rusijos imperija Gardino gubernija rus Grodnenskaya guberniya Gardinas 36 300 km 1915 1919 Oberostas Balstoges Gardino sritis vok Verwaltungberzik Bialystok Grodno Balstoge 26 394 km 1919 1939 II Lenkijos Respublika Balstoges vaivadija lenk Wojewodztwo bialostockie Balstoge 32 450 km 1939 1941 Baltarusijos TSR Balstoges sritis bltr Belastockaya voblasc Balstoge1941 1944 Treciasis Reichas Balstoges sritis vok Bezirk Bialystok Balstoge 31 426 km 1944 1945 Baltarusijos TSR Balstoges sritis bltr Belastockaya voblasc Balstoge1945 1975 Lenkijos Liaudies Respublika Balstoges vaivadija lenk Wojewodztwo bialostockie Balstoge1975 1999 Lenkija Balstoges vaivadija Lomzos vaivadija Suvalku vaivadija lenk Wojewodztwo bialostockie lenk Wojewodztwo lomzynskie lenk Wojewodztwo suwalskie Balstoge Lomza Suvalkai1999 Lenkija Palenkes vaivadija lenk Wojewodztwo podlaskie Balstoge 20 187 02 km SaltiniaiBumblauskas A Senosios Lietuvos istorija 1009 1795 V 2005 p 262 263 NuorodosPodlasie Lenkijos Karalystes ir kitu slavu krastu geografiniame zodyne Tom VIII Perepiatycha Pozajscie z 1887 r lenk