Giedraičių mūšis (1919)

Šis straipsnis apie 1919 m. bendrą Lietuvos ir Lenkijos pajėgų operaciją prieš bolševikus. Apie 1920 m. mūšį tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių skaitykite straipsnyje Giedraičių mūšis.

Giedraičių mūšis – 1919 m. gegužės 11 d. surengta nedidelė bendra Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių operacija prieš Giedraičiuose buvusias formaliai Litbelo (faktiškai – Sovietų Rusijos (bolševikų)) pajėgas, viena iš nedaugelio bendrų lietuvių ir lenkų operacijų, vienas Nepriklausomybės karo dalis – Lietuvos–sovietų karo – mūšių, Lietuvos kontrpuolimo prieš bolševikus dalis.

Priklauso: Lietuvos nepriklausomybės karas
Lietuvos–sovietų karas

Giedraičiai

Giedraičių vieta šiuolaikiniame Lietuvos žemėlapyje (55°03′N 25°00′E)

Data	1919 m. gegužės 11 d.
Vieta	Giedraičiai
Rezultatas	Lietuvos ir Lenkijos pergalė
Priežastis	Lietuvos kariuomenės kontrpuolimas prieš bolševikus
Teritoriniai pokyčiai	Giedraičiai perėjo Lietuvos kontrolėn

Konflikto šalys

Lietuva

Panevėžio atskirasis batalionas

Lenkija

Litbelas (Sovietų Rusija)

Lietuviškosios šaulių divizijos dalys

Vadovai ir kariniai vadai

K. Dragunevičius (lietuvių pajėgų)
plk. Juzefovičius (lenkų pajėgų)

Pajėgos

1 Lietuvos kuopa
1 Lenkijos kuopa

~500

Nuostoliai

Nebuvo

Keletas žuvusių ir sužeistų, 19 belaisvių

Priešistorė

1919 m. gegužės 3 d. su saksų savanorių pagalba užėmus Vilkmergę (Ukmergę) Lietuvos kariuomenės Panevėžio atskirasis batalionas užsiėmė aplinkinių vietovių valymu nuo likusių bolševikų pajėgų. Gegužės 6 d. be mūšio buvo užimtas Kavarskas, iš kurio buvo pasitraukę bolševikai, tos pačios dienos vakare – Širvintos, kuriose buvo aptikti tik 3 bolševikų agentai ir jau veikianti lenkų karinė komendantūra su keletu kareivių. Mokomosios kuopos vado K. Dragunevičiaus vadovaujama Lietuvos kariuomenės dalinys mieste taip pat įsteigė savo komendantūrą. Nepaisant priešiškų abiejų valstybių santykių, konfliktų pradžioje nekilo. Prie gerų santykių prisidėjo ir tai, kad Lietuvos kariuomenė lenkams perdavė 50 lenkų karo belaisvių, kurie iš bolševikų nelaisvės buvo išvaduoti Ukmergės mūšio metu.

Operacija

Gegužės 10 d. iš vietos gyventojų buvo sužinota, kad kitos dienos rytą Giedraičiuose įsitvirtinę bolševikai rengiasi pulti Širvintas. Manoma, kad Giedraičiuose buvo apie 500 karių dydžio bolševikų pajėgos. Susitarus su lenkų įgulos vadu pulkininku Juzefovičium, buvo nutarta užbėgti bolševikams už akių ir surengti bendrą operaciją su tikslu išstumti bolševikus iš Giedraičių.

Operacijos planas numatė, kad gegužės 11 d. 3 val. ryto lenkų kuopa, remiama vienos patrankos, puls Giedraičius iš Vilniaus pusės, o o lietuvių kuopa, prie kurios prisijungs 20 lenkų kareivių ir vienas karininkas – iš Marciniškių-Bekupių dvarų pusės. Puolimo signalu turėjo tapti patrankos šūvis.

Puolimui ruoštis lietuvių pajėgos pradėjo vakare, iš Širvintų išžygiavę Giedraičių kryptimi, miestelyje palikę dalį karių ir naujai įstojusių savanorių. Auštant kariai pasiekė Bekupės dvarą.

Netikėtai surengti puolimo nepavyko ir mūšį pradėjo abejų pusių žvalgai, vėliau, išgirdę patrankos šūvį, į mūšį įsijungė ir pagrindinės lietuvių ir lenkų pajėgos.

Mūšio metu, pamatę, kad yra supamos, bolševikų pajėgos pradėjo trauktis. Dalis jų pasitraukė Molėtų, kita – Giedraičių kryptimi. Įveikę bolševikų pasipriešinimą, lietuvių pajėgos pasiekė Giedraičius, kur rado keletą lenkų žvalgų. Užėmusi Giedraičius lietuvių kuopa miestelyje neįsitvirtino, o tą pačią dieną grįžo į Širvintas.

Kautynėse Lietuvos pajėgos paėmė 19 belaisvių, 1 kulkosvaidį, 11 šautuvų. Nurodoma, kad buvo žuvusių ir sužeistų bolševikų, nors tikslus skaičius nenurodomas. Lietuvos pajėgos nuostolių nepatyrė. Apie lenkų nuostolius informacijos nėra.

Literatūra

4-to pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevėžio bataliono) karo veiksmų žurnalas 1919 05 01 – 12 31 , LCVA, f. 939 ap. 3, b. 103, l. 2.
4-to pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevėžio bataliono) karo veiksmų žurnalas 1919 05 01 – 12 31 , LCVA, f. 939 ap. 3, b. 103, l. 3.
4-to pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 939 ap. 3, b. 103, l. 10-11.
Lesčius, Vytautas, Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose, 1918–1920, Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2004.

Išnašos

4-to pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevėžio bataliono) karo veiksmų žurnalas 1919 05 01 – 12 31 , LCVA, f. 939 ap. 3, b. 103, l. 3
4-to pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevėžio bataliono) karo veiksmų žurnalas 1919 05 01 – 12 31 , LCVA, f. 939 ap. 3, b. 103, l. 2.
Lesčius, Vytautas, Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose, 1918–1920, p. 96.
Lesčius, Vytautas, Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose, 1918–1920, p. 94.
4-to pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 939 ap. 3, b. 103, l. 10-11.

[:0-1] 4-to pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevėžio bataliono) karo veiksmų žurnalas 1919 05 01 – 12 31 , LCVA, f. 939 ap. 3, b. 103, l. 3

[2] 4-to pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevėžio bataliono) karo veiksmų žurnalas 1919 05 01 – 12 31 , LCVA, f. 939 ap. 3, b. 103, l. 2.

[:1-3] Lesčius, Vytautas, Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose, 1918–1920, p. 96.

[4] Lesčius, Vytautas, Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose, 1918–1920, p. 94.

[:2-5] 4-to pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 939 ap. 3, b. 103, l. 10-11.