Salų mūšis1794 m ATR Rusijos karasData 1794 m liepos 7 d pagal Grigaliaus kalendorių 1794 m birželio 26 d pagal Julijaus

Salų mūšis

Data	1794 m. liepos 7 d. pagal Grigaliaus kalendorių 1794 m. birželio 26 d. pagal Julijaus kalendorių
Vieta	Salos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vilniaus vaivadija, (dab. Baltarusijos Respublikos Gardino srities Smurgainių rajonas)
Rezultatas	Lygiosios, strateginė Rusijos pergalė

Priešininkai

Abiejų Tautų Respublika
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Rusijos imperija

Vadai

Jokūbas Jasinskis

Levinas Benigsenas
Nikolajus Zubovas

Pajėgos

~5 tūkst.

~4 tūkst.
2 patrankos

Aukos

2 patrankos

Salų mūšis (rus. Битва под Солами, lenk. Bitwa pod Sołami) – 1794 m. birželio 26 d. įvykęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos Imperijos karinių pajėgų susidūrimas, vienas 1794 m. (Kosciuškos) sukilimo mūšių.

Mūšio eiga

Mūšis įvyko generolo leitenanto Jokūbo Jasinskio vadovaujamam Lietuvos kariuomenės daliniui (apie 4 tūkst. karių), žygiavusiam link Ašmenos, netoli Salų kaimo kaimo aptikus su rusų kariuomenės stovyklą. Rusai buvo įsikūrę dviejose stovyklose priešinguose Ašmenėlės upės krantuose. Apie 5 tūkst. karių dydžio Rusijos pajėgoms vadovavo pulkininkas Levinas Bennigsenas, vienam korpusui vadovavo Nikolajus Zubovas – karininkas, vadovavęs Rusijos ambasados Varšuvoje gynybai, sugebėjęs iš jos pabėgti ir pirmasis pranešęs Rusijos imperatorei Jekaterinai II apie prasidėjusį Kosciuškos sukilimą.

Pagrindinės Lietuvos kariuomenės pajėgos iš žygio atakavo Žiupronių kaime apsistojusius rusų priešakinius dalinius. Juos sumušę lietuvių pajėgos judėjo toliau ir užpuolė kairiajame Ašmenėlės krante buvusią pagrindinę rusų stovyklą. Po įnirtingos kovos Jokūbo Jasinskio vadovaujamos pajėgos užėmė Salų kaimą. Lygiagrečiai veikę pulkininko vadovaujamos pajėgos (valstiečių (lenk. kosynierzy) pulkas, 200 kavaleristų ir 2 pabūklai) persikėlė į dešinįjį upės krantą ir atakavo antrąją rusų stovyklą.

J. Jasinskio dalinių spaudžiami rusai sugebėjo persikelti į dešinįjį Ašmenėlės krantą ir sunaikinti perkėlą. Persigrupavę rusai atakavo tuo metu dešiname krante kovojusį Grabovskio būrį. J. Jasinskis nesugebėjo suteikti pagalbos S. Grabovskio pajėgoms, kurios buvo nugalėtos ir prarado 2 patrankas.

Po šio susirėmimo abi kariuomenes skyrė Ašmenėlės upė, kurios forsuoti nesiryžo nei vieni. Vakare lietuviai pasitraukė į Slobotką, o kitą dieną – į Šumską.^{[reikalingas šaltinis]}

Rusų literatūroje šis mūšis pateikiamas kaip Rusijos pergalė. Faktiškai mūšis pasibaigė lygiosiomis su nedideliais abiejų pusių pajėgų nuostoliais. Kartu jis tapo strategine Rusijos pergale, nes J. Jasinskis, įsitikinęs, kad susidūrė su stipresnėmis pajėgomis, atsitraukė į gynybines pozicijas prie Vilniaus. Rusai jo nepersekiojo. Savo ruožtu rusai, po poilsio ir persigrupavimo, liepos 7 (18) d. išžygiavo į Vilnių, kurį nesėkmingai .

Už tai, kas buvo įvardinta kaip pergalė Salų mūšyje, pulkininkui Levinui Bennigsenui buvo suteiktas generolo majoro laipsnis.

Šaltiniai

Mała Encyklopedia Wojskowa, Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, Warszawa 1967, Wydanie I, 2 tomas
Szyndler, Bartłomiej , Powstanie kościuszkowskie 1794, Warszawa 1994, s. 421

Išnašos

Орлов, Н. А. Штурм Праги Суворовым в 1794 году. – СПб. : Тип. Штаба войск Гвардіи и Петербургскаго воен. округа, 1894
Soły. W: Mała Encyklopedia Wojskowa. T. 3. Warszawa: Wydawnictwo MON, 1971, s. 173.

[1] Орлов, Н. А. Штурм Праги Суворовым в 1794 году. – СПб. : Тип. Штаба войск Гвардіи и Петербургскаго воен. округа, 1894

[2] Soły. W: Mała Encyklopedia Wojskowa. T. 3. Warszawa: Wydawnictwo MON, 1971, s. 173.