Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mintaujos paliaubosPriklauso ATR Švedijos karas 1600 1629 Data 1622 m rugpjūčio 10 d Vieta prie MintaujosRezultatas Pali
Mintaujos paliaubos
| Mintaujos paliaubos | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: ATR-Švedijos karas (1600-1629) | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Švedija | ATR | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| maršalas | Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila Jaunasis | ||||||
Mintaujos paliaubos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Švedijos 1622–1623 m. paliaubos per 1600–1629 m. Lietuvos ir Lenkijos karą su Švedija. Jas 1622 m. rugpjūčio 10 d. prie Mintaujos pasirašė Švedijos karaliaus Gustavo II Adolfo įgaliotas maršalas ir Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila.
Švedija, siekdama įsitvirtinti visoje Abiejų Tautų Respublikai priklausančioje Livonijoje, XVII a. antrame dešimtmetyje atnaujino karinius veiksmus, nutraukė su Lietuvos ir Lenkijos derybas dėl paliaubų (jos baigėsi 1621 m. birželio 28 m.). 1621 m. rugpjūčio 21 d. Gustavas II Adolfas su 158 laivais ir apie 14 000 karių iš Švedijos atplaukęs prie Rygos ją apgulė. Rugsėjo 25 d. Rygos įgula (Lietuvos ir Lenkijos daliniai) pasidavė. Livonijos apsaugai ir gynybai vadovavo LDK lauko etmonas Kristupas Radvila Jaunesnysis. Tuo metu Livonijos pilių įgulose ir lauko kariuomenėje tebuvo apie 2200 karių. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės svarbiausios jėgos, kurioms vadovavo Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, buvo sutelktos karui su Turkija.
Spalio 15 d. Gustavui II Adolfui pasidavė Mintaujos įgula. K. Radvila pasitraukė į Bauskę, bet 1622 m. liepos 5 d. jis apgulė Mintaują ir privertė švedų įgulą kapituliuoti. iš Švedijos su sustiprinta kariuomene grįžęs Gustavas II Adolfas atvyko prie Mintaujos, čia jam kelią pastojo K. Radvila. Po susirėmimo m. liepos 17 d. prasidėjo derybos dėl paliaubų. K. Radvila pareikalavo grąžinti Rygą ir nenorėjo tituluoti Gustavo II Adolfo Švedijos karaliumi. Derybos nutrūko, liepos 26 d. buvo atnaujintos, bet nerezultatyvios. Rygos miestiečiams tarpininkaujant K. Radvila ir J. De la Gardie rugpjūčio 10 d. pasirašė Mintaujos paliaubas iki 1623 m. gegužės 1 d.
Sutarta pasikeisti karo belaisviais, dėl laisvosios prekybos ir kitko, toliau derėtis rudenį, kai susitiks šalių delegacijos. Mintaujos paliaubos pasirašytos be valdovo Zigmanto Vazos ir Lenkijos sutikimo. Istoriografijoje vertinamos kaip savarankiškas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės tarptautinio politikos žingsnis.
Šaltiniai
- Antanas Tyla. Mintaujos paliaubos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 189 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mintaujos paliaubos, Kas yra Mintaujos paliaubos? Ką reiškia Mintaujos paliaubos?
Mintaujos paliaubosPriklauso ATR Svedijos karas 1600 1629 Data 1622 m rugpjucio 10 d Vieta prie MintaujosRezultatas Paliaubos iki 1623 m geguzes 1 d Konflikto salysSvedija ATRVadovai ir kariniai vadaimarsalas Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila Jaunasis Mintaujos paliaubos Lietuvos Didziosios Kunigaikstijos ir Svedijos 1622 1623 m paliaubos per 1600 1629 m Lietuvos ir Lenkijos kara su Svedija Jas 1622 m rugpjucio 10 d prie Mintaujos pasirase Svedijos karaliaus Gustavo II Adolfo įgaliotas marsalas ir Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila Svedija siekdama įsitvirtinti visoje Abieju Tautu Respublikai priklausancioje Livonijoje XVII a antrame desimtmetyje atnaujino karinius veiksmus nutrauke su Lietuvos ir Lenkijos derybas del paliaubu jos baigesi 1621 m birzelio 28 m 1621 m rugpjucio 21 d Gustavas II Adolfas su 158 laivais ir apie 14 000 kariu is Svedijos atplaukes prie Rygos ja apgule Rugsejo 25 d Rygos įgula Lietuvos ir Lenkijos daliniai pasidave Livonijos apsaugai ir gynybai vadovavo LDK lauko etmonas Kristupas Radvila Jaunesnysis Tuo metu Livonijos piliu įgulose ir lauko kariuomeneje tebuvo apie 2200 kariu Lietuvos Didziosios Kunigaikstytes svarbiausios jegos kurioms vadovavo Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevicius buvo sutelktos karui su Turkija Spalio 15 d Gustavui II Adolfui pasidave Mintaujos įgula K Radvila pasitrauke į Bauske bet 1622 m liepos 5 d jis apgule Mintauja ir priverte svedu įgula kapituliuoti is Svedijos su sustiprinta kariuomene grįzes Gustavas II Adolfas atvyko prie Mintaujos cia jam kelia pastojo K Radvila Po susiremimo m liepos 17 d prasidejo derybos del paliaubu K Radvila pareikalavo grazinti Ryga ir nenorejo tituluoti Gustavo II Adolfo Svedijos karaliumi Derybos nutruko liepos 26 d buvo atnaujintos bet nerezultatyvios Rygos miestieciams tarpininkaujant K Radvila ir J De la Gardie rugpjucio 10 d pasirase Mintaujos paliaubas iki 1623 m geguzes 1 d Sutarta pasikeisti karo belaisviais del laisvosios prekybos ir kitko toliau deretis rudenį kai susitiks saliu delegacijos Mintaujos paliaubos pasirasytos be valdovo Zigmanto Vazos ir Lenkijos sutikimo Istoriografijoje vertinamos kaip savarankiskas Lietuvos Didziosios Kunigaikstytes tarptautinio politikos zingsnis SaltiniaiAntanas Tyla Mintaujos paliaubos Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Mezas Nagurskiai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 189 psl