Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Karelijos istorija Karelijos istorinio Europos regiono šiuo metu padalinto tarp Suomijos ir Rusijos gyvenamo karelų taut
Karelijos istorija
Karelijos istorija - Karelijos, istorinio Europos regiono, šiuo metu padalinto tarp Suomijos ir Rusijos, gyvenamo karelų tautos, istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.
| Rusijos istorija |
| : |
| Naugardo Rusia, Rusios kaganatas |
| Kijevo Rusia (Riurikaičiai) |
| Rusios kunigaikštystės: |
| Naugardas, Pskovas, Vladimiras-Suzdalė |
| Mongolų imperija () |
| Maskvos Didžioji Kunigaikštystė |
| Romanovų dinastija |
| Rusijos imperija |
| Rusijos revoliucijos: |
| 1905–1907 m., Vasario, Spalio |
| Rusijos pilietinis karas |
| (Rusijos TFSR) |
| Rusija |
| Rusijos istoriniai regionai: |
| Rusia, Karelija, Ingrija, Zavoločjė, Permė, , Jugra, Pavolgys, Ponto stepė, |
Karelijos istoriniai subregionai
Karelija pati yra dalinama į kultūrinius-istorinius subregionus, dėl kurių nėra vieningai sutariama. Dauguma jų formavosi nuo XIV a.
- Vakarų Karelija buvo atskirta nuo Rytinės XVIII a., ją atskyrus nuo Rusijos. Ji skirstoma taip:
- Pietinė Karelija - istoriškai labiausiai atskirta Karelijos dalis, kuri nuo XIII a. vystėsi atskirai. Šiuo metu ji padalinta tarp Suomijos ir Rusijos. Ją sudaro Karelijos sąsmauka (Leningrado srities Vyborgo rajonas) ir dalis Suomijos Pietų Karelija). Didžiausi miestai - Vyborgas, Lapenranta. Čia paplitęs protestantizmas. Regione gyvenantys karelai kalba dialektu, kuris priskiriamas suomių kalbai.
- Tikroji Karelija (dar vadinama Ladogos Karelija) - senųjų korelų genčių žemė, prisiglaudusi prie Ladogos ežero vakarinio kranto. Čia klestėjo senieji miestai, tokie, kaip Korelas, randamos seniausios archeologinės gyvenvietės. Šiuo metu ji užima 2 rajonus Karelijos respublikoje ir Priozersko rajoną Leningrado srityje.
- - senovėje buvo didžiausias Karelijos regionas, apėmęs ne tik dabartinę Šiaurės Kareliją (Suomijoje), bet ir istorinį Suomijos-Švedijos regioną Ostrobotniją. Ji 1595 m. atiteko Švedijai ir apgyvendinta suomių bei kolonistų, kurie visiškai išstūmė karelų kalbą.
- Rytų Karelija:
- (Viena) - susiformavo bene vėliausiai, išeiviems iš Tikrosios Karelijos ir Šiaurinės Karelijos maišantis su seniau čia gyvenusiais lapiais. Čia paplito tikroji karelų kalba. Ji apima šiauriausias Karelijos Respublikos teritorijas.
- Oloneco Karelija (Anus) - susiformavo korelams maišantis su vietiniais gyventojais - vesiams artimais livikais. Ji apima pietines Karelijos Respublikos teritorijas. Livikai sudaro pusę visų rytinių karelų.
- Onegos Karelija - apima Kondopogo ir dalį Priažino rajono. Susiformavo korelams maišantis su vietiniais gyventojais - vesiams artimais liudikais. Liudikai sudaro apie dešimtadalį visų rytinių karelų.
Priešistorė
Nuo seniausių laikų istorinės Karelijos teritorija buvo apgyvendinta finougrų genčių, tarp kurių pereinamuoju į feodalizmą laikotarpiu kristalizavosi korelai, lapiai, vepsai (livikai, liudikai) ir kt.
VI a. pirmą kartą paminima Karelijos teritorijos gentis livikai (istorikas Jordanas), o korelai pirmą kartą paminėti VII a. (Saksas Gramatikas). Liudikai vokiečių metraščiuose minimi IX a., o 921 m. juos (kaip luud-aana) mini arabų keliautojas Achmedas ibn Fadlanas.
Korelų gentys
Karelijos istorija prasidėjo vienoje iš kelių dabartinės istorinės Karelijos žemių, taip vadinamoje Tikrojoje Karelijoje (Varšinaiš Karjala, dabartinė Suomijos Pietų Karelija ir Rusijos Karelijos sąsmauka bei Ladogos vakarinės ir šiaurinės pakrantės), kuri pietuose ribojosi su Ingrija, vakaruose - su , o šiaurėje - su lapių gentimis. Ji buvo apgyvendinta korelų genties, kuri tikriausiai formavosi IX a. iš pietų keliantis pabaltijo finams (spėjama, kad jie tapo ir vesių, ižorų protėviais), kurie maišėsi su vietiniais samiais.
Jau VII a. minima, kad korelai turėjo daug žemių, kurios rinkdavo kunigaikščius (tituluojamus valitais). Jau tada į šias teritorijas karo žygius rengė Danijos vikingai, kas paspartino genčių ir žemių jungimosi procesus. Vikingai gana neretai mini korelus (juos vadina kirjala). Iki IX a. Tikrojoje Karelijoje susiformavo stambios vietinės žemės (kunigaikštystės) aplink didžiausias gyvenvietes: Korelą, , , ir Vipuri.
Nėra aišku, ar iki X a. jos buvo sujungtos į centralizuotą korelų valstybę - Karelijos kunigaikštystę, bet neabejotinai didžiausia ir svarbiausia jų gyvenvietė buvo Korelas. Norvegų kūrinyje minima 1015 m. Norvegijos karaliaus viešnagė Karelijoje. 1066 m. Novgorodo beržo tošies įrašuose minimi lietuvių karo žygiai į Kareliją. Kitos vikingų sagos mini karelų kunigaikštį Grimą, kuris gyveno rūmuose ir valdė visą kraštą.
Dėl nuolatinių vikingų antpuolių Karelijos kunigaikštystė XI-XIII a. neretai rėmėsi kaimynine Novgorodo respublika, su kuria kartu korelai rengdavo karo žygius į gretimas sritis: ir (Нämе) genčių žemes vakaruose (dab. Suomija), vesių (livikų bei liudikų) žemes rytuose. Egzistavo draugiški prekybiniai santykiai žvėrių kailiais su samiais šiaurėje. Korelai jau XI-XII a. išvystė prekybinį tinklą, kuriuo nuo šiauriausių Ladogos gyvenviečių upėmis keliaudavo į tolimąją šiaurę ir pasiekdavo Botnijos įlanką ir Baltąją jūrą. Taip buvo asimiliuojami vietiniai lapiai, plito karelų kalba, formavosi šiauriniai Karelijos subregionai (Suomijos istorinė Ostrobotnija ir Šiaurės Karelija) bei (Viena).
Prie Ladogos ežero pristatytais žvėrių kailiais būdavo prekiaujama su Naugardu, Švedija, Danija. Šie žygiai plėtė Karelijos kunigaikštystės įtaką, tokiu būdu korelų įtaka siekė Baltąją jūrą. Korelai taip pat puldinėjo estus Baltijos jūroje ir Švediją: 1187 m. puolė jos sostinę, o 1198 m. - jos miestą dabartinėje Suomijoje - Abo.
Novgorodo žemėje
Novgorodo respublika ir Švedijos karalystė buvo dvi valstybės, kurios nuo X a. reiškė interesus į baltijos finų gyvenamus regionus. 1042 m. šios dvi valstybės pirmą kartą pasidalijo įtakos sferomis teritorijose, kurios apėmė sumių, hemių, savo, korelų, vesių, ingrų, lapių žemes. Po šio pasidalinimo korelų teritorijos atiteko į Novgorodo įtakos sferą ir 1227 m. korelai buvo apkrikštyti - tapo provoslavais. 1293 m. Švedų trečiojo kryžiaus žygio metu Švedija užgrobė Vyborgą ir pastatė ten savo tvirtovę, tokiu būdu strategiškai įsitvirtindami Karelijoje. Tai davė pretekstą Naugardui Korele laikyti savo kariuomenę, kuri turėjo ginti nuo švedų.
1323 m., po 30 metų trukusių karų, Tikrojoje Karelijoje, tarp Novgorodo ir Švedijos buvo sudaryta "amžinoji" Orechovo taika, kuria sumių, hemių ir savo žemės atiteko Švedijai (dabar sudaro pietinę Suomiją), o kitos žemės - Novgorodui. Tikroji Karelija irgi buvo padalinta tarp Novgorodo ir Švedijos, pastarajai atiduodant Vipuri (taip suformuota katalikiška Pietinė Karelija).
Po šios taikos prie Karelijos kunigaikštystės prijungtos milžiniškos teritorijos ir vietos genčių pagrindu ėmė formuotis karelų tautybė bei kalba, taip pat nauji Karelijos subregionai: Korelams kolonizuojant už Ladogos ežero buvusias vesių teritorijas, čia susiformavo livikų gyvenama Oloneco Karelija (Anus) ir liudikų gyvenama Paonegės Karelija (į vakarus nuo Onegos ežero). Taigi, tuometinei Karelijos žemei priklausė milžiniška teritorija nuo Botnijos įlankos vakaruose iki Baltosios jūros rytuose, nuo Laplandijos šiaurėje iki Svirės upės pietuose. Iš tikro karelai kontroliavo ir Laplandiją iki Arkties vandenyno. Dėl pastarosios sienų 1326 m. sudaryta sutartis tarp Norvegijos ir Novgorodo.
Tačiau tuo pačiu šia sutartimi kunigaikštystė buvo prijungta prie Novgorodo respublikos kaip jos vasalė, ir čia buvo skiriami vietininkai, turėję pakeisti vietos kunigaikštį (valitą).
Paskutinį kartą korelai bandė atkurti savo valstybingumą per 1337-1338 m. sukilimą, kuomet, pasitelkę Švedijos pagalbą, sumušė Novgorodo vietininkus (tuo metu jais buvo skiriami gediminaičiai: valdė lietuvių kilmės Narimantas), o vėliau patys užpuolė švedus ir bandė paimti Vipuri. Tačiau sostinėje Korele kilęs sukilimas šiuos bandymus sužlugdė, ir Karelijos kunigaikštystė liko Novgorodo valdžioje. Be to, buvo panaikintas jos teritorinis vientisumas: Karelija padalinta tarp ir piatinų.
Nepaisant to, Karelijos kunigaikštystė neformaliai išliko dar 200 metų, jos gyventojai pripažino dinastinių valitų (priklausiusių Gediminaičiams) valdžią.
1478 m. Novgorodo žemė kartu su Karelijos kunigaikštyste atiteko Maskvai. Po to kunigaikštystės reikšmė sumenko, išnyko kunigaikščių dinastija, iš kurios susiformavo vietinė bajorija. Administraciškai kunigaikštystė priklausė Novgorodo žemei, nors kartais būdavo neoficialiai minima kaip Karelijos žemė.
Karelijos padalinimas ir Švedijos valdymas
Švedija reiškė savo ambicijas Karelijos atžvilgiu nuo pat jos padalinimo su Novgorodu XIV a. Pvz., 1411 m. švedai sugriovė vieną svarbiausių Tikrosios Karelijos miestų - .
Nuo XIV a. Švedijai buvo labai svarbios Šiaurinės Karelijos teritorijos, kurios siekė Botnijos įlanką. Dėl to jau 1365 m. Švedijos karalius išleido įsakymą, draudžiantį karelams plaukioti šioje įlankoje. 1377 m. buvo įkurta tvirtovė, apribojusi karelų judėjimą ir sumažinusi prekybą. Galutinai Šiaurinė Karelija Švedijai atiteko per Livonijos karą, ir joje įkurtos Ostrobotnijos ir Karelijos provincijos.
XVI a. pabaigoje Švedija didino savo ekspansiją Karelijoje, ypač Tikrojoje Karelijoje. Livonijos karo metu 1580 Švedija užėmė Korelą (pervardino jį Kexholm), bet 1595 m. grąžino Rusijai.
Rusijai nusilpus, 1613 m. Švedija pradėjo karą su Rusija, kurio metu atėmė iš jos milžiniškas šiaurės vakarų teritorijas, įskaitant ir dalį Karelijos kunigaikštystės (tiksliau - Ladogos Kareliją ir Šiaurės Kareliją). 1617 m. ši tapo sudėtine Švedijos dalimi, o Švedijos karalius buvo kartu tituluojamas ir Karelijos kunigaikščiu.
Tokiu būdu istorinė Karelija buvo padalinta į dvi dalis:
- Švediškąją Kareliją (Vakarų Karelija). Jai priklauso istorinės dalys Tikroji Karelija, Ladogos Karelija ir Šiaurės Karelija.
- Rusiškąją Kareliją (Rytų Karelija). Jai priklauso istorinės dalys: Baltoji Karelija, Paonegės Karelija, Oloneco Karelija).
Švedijos Karelija buvo administruojama kaip , bet ji buvo dalina į daugybė smulkių feodalinių valdų, tokių kaip , Keksholmo grafystė ir t. t. Šiuo laikotarpiu į Švedijos Kareliją kėlėsi švedų ir suomių kolonistai, o vietiniai karelai patyrė didelę religinę ir tautinę diskriminaciją. Tai skatino juos keltis iš švedų valdomos Karelijos į rytus ir pietus. Tuo metu persikėlusieji į pietus karelai įsikūrė rusų gyvenamose teritorijose ir yra vadinami .
Rusijos imperijos sudėtyje
1700–1721 m. įvykus Šiaurės karui, o vėliau 1743 m. Abo sutartimi, Rusijos imperija susigrąžino dalį Švedų Karelijos: visą Tikrąją Kareliją (įskaitant Vyborgą) ir Ladogos Kareliją. Abi šios prisijungtos teritorijos buvo administruojamos kaip , bet vadinamos Senąja Suomija. Jose buvo garantuojama religinė laisvė ir laikomasi švediškų įstatymų.
1809 m. Prie Rusijos buvo prijungta Suomija, ir suformavus Suomijos Didžiąją Kunigaikštystę, Vyborgo gubernija 1812 m. prijungta prie jos.
XIX a. formuojantis suomių nacionaliniam judėjimui, mažai civilizacijos paliesta Rytų Karelija tapo suomių etnografų susidomėjimo šaltiniu, nes jų išlikusi mitologija buvo laikoma ir suomių mitologijos dalimi. Taip buvo surinktas epas Kalevala.
XX a. istorija
1917 m. Suomijai paskelbus nepriklausomybę nuo Rusijos, iš karto iškilo Karelijos klausimas. Suomių nacionalistai iškėlė (Suur-Suomi) idėją, pagal kurią visos artimos tautos (istorinė Suomija, Karelija, Ingrija ir Estija) turėjo būti apjungtos į vieną valstybę. Todėl suomiai siekė ne tik Suomijos kunigaikštystės sričių pripažinimo, bet ir Rytų Karelijos prijungimo.
Tai sukėlė 1917-20 m. Suomijos-Rusijos karus, vadinamus Heimosodat. Jų metu Suomijai pavyko okupuoti didelę dalį Rytų Karelijos, ir sukurti nepripažintą , tačiau 1920 m. Tartu sutartimi suomiai buvo priversti atsisakyti savo ambicijų, pasilikdami tik nedidelę Rytų Karelijos teritoriją .
TSRS likusioje Rytų Karelijoje suformuota , kaip RTFSR dalis.
1939-45 m. vyko Žiemos karas ir , kurio metu vėl iškilo Karelijos klausimas. Nors Suomija apgynė nepriklausomybę, jai priklausiusios Karelijos sritys buvo prijungtos prie TSRS, iš jų ir Karelijos ATSR suformuojant Karelijos-Suomijos TSR. Iš iš Suomijos atimtos Karelijos sričių dauguma gyventojų buvo evakuoti į Suomiją, o atkelti gyventojai iš Rusijos.
1956 m. Karelijos-Suomijos TSR buvo panaikinta, atkuriant Karelijos ATSR, o iš Suomijos prijungtas (jau nebekareliškas) sritis integruojant į Leningrado sritį. Taip galutinai suformuotos Suomijos-TSRS (vėliau Rusijos) sienos ir administracinis dalinimas Karelijos regione.
1991 m. Karelijos ATSR pervardinta Karelijos Respublika.
Nuorodos
- «После столетий рассеяния карелы переживают период культурного подъема» Archyvuota kopija 2015-05-13 iš Wayback Machine projekto. Эксперт, Северо-Запад #4 (33), 5 марта 2001
- [1]
- [2]
- [3]
- [4]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karelijos istorija, Kas yra Karelijos istorija? Ką reiškia Karelijos istorija?
Karelijos istorija Karelijos istorinio Europos regiono siuo metu padalinto tarp Suomijos ir Rusijos gyvenamo karelu tautos istorija nuo seniausiu laiku iki dabarties Rusijos istorija Naugardo Rusia Rusios kaganatasKijevo Rusia Riurikaiciai Rusios kunigaikstystes Naugardas Pskovas Vladimiras SuzdaleMongolu imperija Maskvos Didzioji KunigaikstysteRomanovu dinastijaRusijos imperijaRusijos revoliucijos 1905 1907 m Vasario SpalioRusijos pilietinis karas Rusijos TFSR RusijaRusijos istoriniai regionai Rusia Karelija Ingrija Zavolocje Perme Jugra Pavolgys Ponto stepe Karelijos istoriniai subregionaiTradicines Karelijos teritorijos nuo XIV a Karelija pati yra dalinama į kulturinius istorinius subregionus del kuriu nera vieningai sutariama Dauguma ju formavosi nuo XIV a Vakaru Karelija buvo atskirta nuo Rytines XVIII a ja atskyrus nuo Rusijos Ji skirstoma taip Pietine Karelija istoriskai labiausiai atskirta Karelijos dalis kuri nuo XIII a vystesi atskirai Siuo metu ji padalinta tarp Suomijos ir Rusijos Ja sudaro Karelijos sasmauka Leningrado srities Vyborgo rajonas ir dalis Suomijos Pietu Karelija Didziausi miestai Vyborgas Lapenranta Cia paplites protestantizmas Regione gyvenantys karelai kalba dialektu kuris priskiriamas suomiu kalbai Tikroji Karelija dar vadinama Ladogos Karelija senuju korelu genciu zeme prisiglaudusi prie Ladogos ezero vakarinio kranto Cia klestejo senieji miestai tokie kaip Korelas randamos seniausios archeologines gyvenvietes Siuo metu ji uzima 2 rajonus Karelijos respublikoje ir Priozersko rajona Leningrado srityje senoveje buvo didziausias Karelijos regionas apemes ne tik dabartine Siaures Karelija Suomijoje bet ir istorinį Suomijos Svedijos regiona Ostrobotnija Ji 1595 m atiteko Svedijai ir apgyvendinta suomiu bei kolonistu kurie visiskai isstume karelu kalba Rytu Karelija Viena susiformavo bene veliausiai iseiviems is Tikrosios Karelijos ir Siaurines Karelijos maisantis su seniau cia gyvenusiais lapiais Cia paplito tikroji karelu kalba Ji apima siauriausias Karelijos Respublikos teritorijas Oloneco Karelija Anus susiformavo korelams maisantis su vietiniais gyventojais vesiams artimais livikais Ji apima pietines Karelijos Respublikos teritorijas Livikai sudaro puse visu rytiniu karelu Onegos Karelija apima Kondopogo ir dalį Priazino rajono Susiformavo korelams maisantis su vietiniais gyventojais vesiams artimais liudikais Liudikai sudaro apie desimtadalį visu rytiniu karelu PriesistoreNuo seniausiu laiku istorines Karelijos teritorija buvo apgyvendinta finougru genciu tarp kuriu pereinamuoju į feodalizma laikotarpiu kristalizavosi korelai lapiai vepsai livikai liudikai ir kt VI a pirma karta paminima Karelijos teritorijos gentis livikai istorikas Jordanas o korelai pirma karta pamineti VII a Saksas Gramatikas Liudikai vokieciu metrasciuose minimi IX a o 921 m juos kaip luud aana mini arabu keliautojas Achmedas ibn Fadlanas Korelu gentysPabaltijo finu gentys Karelijos gentys buvo korelai livikai liudikai vesiaiPagrindinis straipsnis Korelai Karelijos istorija prasidejo vienoje is keliu dabartines istorines Karelijos zemiu taip vadinamoje Tikrojoje Karelijoje Varsinais Karjala dabartine Suomijos Pietu Karelija ir Rusijos Karelijos sasmauka bei Ladogos vakarines ir siaurines pakrantes kuri pietuose ribojosi su Ingrija vakaruose su o siaureje su lapiu gentimis Ji buvo apgyvendinta korelu genties kuri tikriausiai formavosi IX a is pietu keliantis pabaltijo finams spejama kad jie tapo ir vesiu izoru proteviais kurie maisesi su vietiniais samiais Jau VII a minima kad korelai turejo daug zemiu kurios rinkdavo kunigaikscius tituluojamus valitais Jau tada į sias teritorijas karo zygius renge Danijos vikingai kas paspartino genciu ir zemiu jungimosi procesus Vikingai gana neretai mini korelus juos vadina kirjala Iki IX a Tikrojoje Karelijoje susiformavo stambios vietines zemes kunigaikstystes aplink didziausias gyvenvietes Korela ir Vipuri Nera aisku ar iki X a jos buvo sujungtos į centralizuota korelu valstybe Karelijos kunigaikstyste bet neabejotinai didziausia ir svarbiausia ju gyvenviete buvo Korelas Norvegu kurinyje minima 1015 m Norvegijos karaliaus viesnage Karelijoje 1066 m Novgorodo berzo tosies įrasuose minimi lietuviu karo zygiai į Karelija Kitos vikingu sagos mini karelu kunigaikstį Grima kuris gyveno rumuose ir valde visa krasta Del nuolatiniu vikingu antpuoliu Karelijos kunigaikstyste XI XIII a neretai remesi kaimynine Novgorodo respublika su kuria kartu korelai rengdavo karo zygius į gretimas sritis ir Name genciu zemes vakaruose dab Suomija vesiu liviku bei liudiku zemes rytuose Egzistavo draugiski prekybiniai santykiai zveriu kailiais su samiais siaureje Korelai jau XI XII a isvyste prekybinį tinkla kuriuo nuo siauriausiu Ladogos gyvenvieciu upemis keliaudavo į tolimaja siaure ir pasiekdavo Botnijos įlanka ir Baltaja jura Taip buvo asimiliuojami vietiniai lapiai plito karelu kalba formavosi siauriniai Karelijos subregionai Suomijos istorine Ostrobotnija ir Siaures Karelija bei Viena Prie Ladogos ezero pristatytais zveriu kailiais budavo prekiaujama su Naugardu Svedija Danija Sie zygiai plete Karelijos kunigaikstystes įtaka tokiu budu korelu įtaka sieke Baltaja jura Korelai taip pat puldinejo estus Baltijos juroje ir Svedija 1187 m puole jos sostine o 1198 m jos miesta dabartineje Suomijoje Abo Novgorodo zemejeOrechovo sutarties sienos tarp Novgorodo ir SvedijosPagrindinis straipsnis Karelijos zeme Novgorodo respublika ir Svedijos karalyste buvo dvi valstybes kurios nuo X a reiske interesus į baltijos finu gyvenamus regionus 1042 m sios dvi valstybes pirma karta pasidalijo įtakos sferomis teritorijose kurios apeme sumiu hemiu savo korelu vesiu ingru lapiu zemes Po sio pasidalinimo korelu teritorijos atiteko į Novgorodo įtakos sfera ir 1227 m korelai buvo apkrikstyti tapo provoslavais 1293 m Svedu treciojo kryziaus zygio metu Svedija uzgrobe Vyborga ir pastate ten savo tvirtove tokiu budu strategiskai įsitvirtindami Karelijoje Tai dave preteksta Naugardui Korele laikyti savo kariuomene kuri turejo ginti nuo svedu 1323 m po 30 metu trukusiu karu Tikrojoje Karelijoje tarp Novgorodo ir Svedijos buvo sudaryta amzinoji Orechovo taika kuria sumiu hemiu ir savo zemes atiteko Svedijai dabar sudaro pietine Suomija o kitos zemes Novgorodui Tikroji Karelija irgi buvo padalinta tarp Novgorodo ir Svedijos pastarajai atiduodant Vipuri taip suformuota katalikiska Pietine Karelija Po sios taikos prie Karelijos kunigaikstystes prijungtos milziniskos teritorijos ir vietos genciu pagrindu eme formuotis karelu tautybe bei kalba taip pat nauji Karelijos subregionai Korelams kolonizuojant uz Ladogos ezero buvusias vesiu teritorijas cia susiformavo liviku gyvenama Oloneco Karelija Anus ir liudiku gyvenama Paoneges Karelija į vakarus nuo Onegos ezero Taigi tuometinei Karelijos zemei priklause milziniska teritorija nuo Botnijos įlankos vakaruose iki Baltosios juros rytuose nuo Laplandijos siaureje iki Svires upes pietuose Is tikro karelai kontroliavo ir Laplandija iki Arkties vandenyno Del pastarosios sienu 1326 m sudaryta sutartis tarp Norvegijos ir Novgorodo Taciau tuo paciu sia sutartimi kunigaikstyste buvo prijungta prie Novgorodo respublikos kaip jos vasale ir cia buvo skiriami vietininkai tureje pakeisti vietos kunigaikstį valita Paskutinį karta korelai bande atkurti savo valstybinguma per 1337 1338 m sukilima kuomet pasitelke Svedijos pagalba sumuse Novgorodo vietininkus tuo metu jais buvo skiriami gediminaiciai valde lietuviu kilmes Narimantas o veliau patys uzpuole svedus ir bande paimti Vipuri Taciau sostineje Korele kiles sukilimas siuos bandymus suzlugde ir Karelijos kunigaikstyste liko Novgorodo valdzioje Be to buvo panaikintas jos teritorinis vientisumas Karelija padalinta tarp ir piatinu Nepaisant to Karelijos kunigaikstyste neformaliai isliko dar 200 metu jos gyventojai pripazino dinastiniu valitu priklausiusiu Gediminaiciams valdzia 1478 m Novgorodo zeme kartu su Karelijos kunigaikstyste atiteko Maskvai Po to kunigaikstystes reiksme sumenko isnyko kunigaiksciu dinastija is kurios susiformavo vietine bajorija Administraciskai kunigaikstyste priklause Novgorodo zemei nors kartais budavo neoficialiai minima kaip Karelijos zeme Karelijos padalinimas ir Svedijos valdymasKarelijos padalinimas nuo XVII a Svedijos Karelija Svedija reiske savo ambicijas Karelijos atzvilgiu nuo pat jos padalinimo su Novgorodu XIV a Pvz 1411 m svedai sugriove viena svarbiausiu Tikrosios Karelijos miestu Nuo XIV a Svedijai buvo labai svarbios Siaurines Karelijos teritorijos kurios sieke Botnijos įlanka Del to jau 1365 m Svedijos karalius isleido įsakyma draudziantį karelams plaukioti sioje įlankoje 1377 m buvo įkurta tvirtove apribojusi karelu judejima ir sumazinusi prekyba Galutinai Siaurine Karelija Svedijai atiteko per Livonijos kara ir joje įkurtos Ostrobotnijos ir Karelijos provincijos XVI a pabaigoje Svedija didino savo ekspansija Karelijoje ypac Tikrojoje Karelijoje Livonijos karo metu 1580 Svedija uzeme Korela pervardino jį Kexholm bet 1595 m grazino Rusijai Rusijai nusilpus 1613 m Svedija pradejo kara su Rusija kurio metu ateme is jos milziniskas siaures vakaru teritorijas įskaitant ir dalį Karelijos kunigaikstystes tiksliau Ladogos Karelija ir Siaures Karelija 1617 m si tapo sudetine Svedijos dalimi o Svedijos karalius buvo kartu tituluojamas ir Karelijos kunigaiksciu Tokiu budu istorine Karelija buvo padalinta į dvi dalis Svediskaja Karelija Vakaru Karelija Jai priklauso istorines dalys Tikroji Karelija Ladogos Karelija ir Siaures Karelija Rusiskaja Karelija Rytu Karelija Jai priklauso istorines dalys Baltoji Karelija Paoneges Karelija Oloneco Karelija Svedijos Karelija buvo administruojama kaip bet ji buvo dalina į daugybe smulkiu feodaliniu valdu tokiu kaip Keksholmo grafyste ir t t Siuo laikotarpiu į Svedijos Karelija kelesi svedu ir suomiu kolonistai o vietiniai karelai patyre didele religine ir tautine diskriminacija Tai skatino juos keltis is svedu valdomos Karelijos į rytus ir pietus Tuo metu persikelusieji į pietus karelai įsikure rusu gyvenamose teritorijose ir yra vadinami Rusijos imperijos sudetyjeKarelijos padalinimaiPagrindiniai straipsniai ir 1700 1721 m įvykus Siaures karui o veliau 1743 m Abo sutartimi Rusijos imperija susigrazino dalį Svedu Karelijos visa Tikraja Karelija įskaitant Vyborga ir Ladogos Karelija Abi sios prisijungtos teritorijos buvo administruojamos kaip bet vadinamos Senaja Suomija Jose buvo garantuojama religine laisve ir laikomasi svedisku įstatymu 1809 m Prie Rusijos buvo prijungta Suomija ir suformavus Suomijos Didziaja Kunigaikstyste Vyborgo gubernija 1812 m prijungta prie jos XIX a formuojantis suomiu nacionaliniam judejimui mazai civilizacijos paliesta Rytu Karelija tapo suomiu etnografu susidomejimo saltiniu nes ju islikusi mitologija buvo laikoma ir suomiu mitologijos dalimi Taip buvo surinktas epas Kalevala XX a istorijaSuomijos didziausia ekspansija Heimosodat laikotarpiuGincytinos Petsamo Repola ir Porajervi teritorijosPagrindiniai straipsniai ir Karelijos Suomijos TSR 1917 m Suomijai paskelbus nepriklausomybe nuo Rusijos is karto iskilo Karelijos klausimas Suomiu nacionalistai iskele Suur Suomi ideja pagal kuria visos artimos tautos istorine Suomija Karelija Ingrija ir Estija turejo buti apjungtos į viena valstybe Todel suomiai sieke ne tik Suomijos kunigaikstystes sriciu pripazinimo bet ir Rytu Karelijos prijungimo Tai sukele 1917 20 m Suomijos Rusijos karus vadinamus Heimosodat Ju metu Suomijai pavyko okupuoti didele dalį Rytu Karelijos ir sukurti nepripazinta taciau 1920 m Tartu sutartimi suomiai buvo priversti atsisakyti savo ambiciju pasilikdami tik nedidele Rytu Karelijos teritorija TSRS likusioje Rytu Karelijoje suformuota kaip RTFSR dalis Suomijos 1944 m prarastos teritorijos 1939 45 m vyko Ziemos karas ir kurio metu vel iskilo Karelijos klausimas Nors Suomija apgyne nepriklausomybe jai priklausiusios Karelijos sritys buvo prijungtos prie TSRS is ju ir Karelijos ATSR suformuojant Karelijos Suomijos TSR Is is Suomijos atimtos Karelijos sriciu dauguma gyventoju buvo evakuoti į Suomija o atkelti gyventojai is Rusijos 1956 m Karelijos Suomijos TSR buvo panaikinta atkuriant Karelijos ATSR o is Suomijos prijungtas jau nebekareliskas sritis integruojant į Leningrado sritį Taip galutinai suformuotos Suomijos TSRS veliau Rusijos sienos ir administracinis dalinimas Karelijos regione 1991 m Karelijos ATSR pervardinta Karelijos Respublika Nuorodos Posle stoletij rasseyaniya karely perezhivayut period kulturnogo podema Archyvuota kopija 2015 05 13 is Wayback Machine projekto Ekspert Severo Zapad 4 33 5 marta 2001 1 2 3 4