Rugsėjo 22

Rgp – Rugsėjis – Spa
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
1	2	3	4	5	6	7
8	9	10	11	12	13	14
15	16	17	18	19	20	21
22	23	24	25	26	27	28
29	30
2025

Rugsėjo 22 yra 265-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 266-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 100 dienų.

Informacija

Šventės

• Šiaulių diena;
• Baltų vienybės diena;
• Rudens lygė (lygiadienis);
• Tarptautinė diena be automobilio;
• Bulgarija – Nepriklausomybės diena.

Vardadieniai

Eigantė – Tamošius – Tomas – Mauricijus – Tarvinas – Virmantė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1236 – įvyko Saulės mūšis tarp žemaičių ir kalavijuočių;
• 1921 – Lietuva, Latvija ir Estija priimta į Tautų Sąjungą;
• 1992 – Sniečkaus miestas pervadinamas į Visaginą;
• 2018 – Lietuvoje lankosi popiežius Pranciškus.

Gimimo dienos

• 1796 m. – Juozas Čiulda, Lietuvos kunigas, kalbininkas, poetas, teologijos magistras (m. 1861 m.).
• 1875 m. – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas (m. 1911 m.).
• 1890 m. – Juozas Naruševičius, lietuvių poetas, ūkininkas ir valdininkas (m. 1940 m.).
• 1897 m. – Nikodemas Kulys, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (m. 1982 m.).
• 1898 m. – Motiejus Budriūnas, lietuvių smuikininkas, pedagogas, muzikologas, chorvedys. (m. 1969 m.).
• 1899 m. – Stasys Dautartas, Lietuvos teatro režisierius, dainininkas (tenoras), baleto artistas (m. 1989 m.).
• 1907 m. – Andrius Bulota, Lietuvos teisininkas (m. 1974 m.).
• 1917 m. – Antanas Račius, statybininkas, tautodailininkas, kaimo muzikantas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
• 1919 m. – Jadvyga Monstvilaitė, Lietuvos biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. 2004 m.).
• 1923 m. – Olegas Truchanas, lietuvių keliautojas, etnografas, gamtosaugininkas, fotografas (m. 1972 m.).
• 1930 m. – Vytautas Žvirblis, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1931 m. – , Lietuvos ir Šalčininkų rajono ūkio, visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1932 m.:
  • Algirdas Mykolas Brazauskas, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, . Kaip prezidentas ar premjeras A. Brazauskas šalį valdė 12 iš 20-ies nepriklausomybės metų (m. 2010 m.).
  • Mykolas Daunys, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1933 m. – Tomas Vaisieta, lietuvių teatro ir kino aktorius. Vaikai – ir .
• 1935 m.:
  • Bronislovas Jagminas, žurnalistas, kraštotyrininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rimtautas Vincentas Gibavičius, Lietuvos grafikas, scenografas (m. 1993 m.).
  • Virgilijus Kęstutis Noreika, Lietuvos operos solistas (m. 2018 m.).
• 1940 m. – , Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1943 m. – Vygaudas Keraitis, Lietuvos ir Jurbarko rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2024 m.).
• 1947 m. – Eugenijus Manstavičius, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1948 m. – Marija Jurgelevičienė-Lukoševičiūtė, prozininkė, poetė, eseistė, fotografė.
• 1952 m. – Algirdas Ališauskas, Lietuvos surdopedagogas, surdopsichologas, socialinių mokslų daktaras.
• 1953 m. – , pedagogas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis veikėjas.
• 1956 m. – Remigijus Gustas, Lietuvos informatikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1958 m.:
  • Algimantas Sakalauskas, tautodailininkas, medžio skulptorius.
  • Virginija Katinienė-Čiurlionytė, muzikos mokytoja ir choro dirigentė.
• 1959 m. – Jonas Pinskus, sportininkas, irkluotojas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Petras Čimbaras, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Petras Smilgys, kunigas kanauninkas, kanonistas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės ir Katalikų teologijos fakultetų (KTF) dėstytojas (lektorius, docentas), buvęs VDU KTF dekanas.

Mirtys

• 1900 m. – Ignas Bitaitis, poetas, knygnešys (g. 1875 m.).
• 1942 m. – Juozas Baltrušaitis (Mėmelė), lietuvių publicistas, poetas (g. 1875 m.).
• 1963 m. – Bronė Lukaševičiūtė, Lietuvos ir Lenkijos tapytoja, skulptorė (g. 1883 m.).
• 1969 m. – Aleksandras Stulginskis, antrasis Lietuvos prezidentas, signataras, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų, agronomas, Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas (g. 1885 m.).
• 1985 m. – , mokytojas, literatas, istorikas, priverstinis emigrantas, publicistas, redaktorius (g. 1903 m.).
• 2000 m. – Liudas Dapšys, teatro aktorius, režisierius, dramaturgas (g. 1911 m.).
• 2008 m. – Sara Dušnickaitė, litvakų kilmės Izraelio rašytoja, Antrojo pasaulinio karo dalyvė, visuomenės veikėja (g. 1913 m.).
• 2019 m.:
  • Vytautas Briedis, Lietuvos irkluotojas, irklavimo treneris (g. 1940 m.).
  • Artūras Rimkevičius (1983), Lietuvos futbolininkas (g. 1983 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 480 m. pr. m. e. (kituose šaltiniuose - rugsėjo 26, 28 ar 29 d.) – ;
• 1499 – Šveicarija tapo nepriklausoma valstybe.
• 1789 – įvyko Rimnikų mūšis, vienas pagrindinių 1787–1792 m. Rusijos-Turkijos karo mūšių, kurio metu buvo sutriuškinta Turkijos kariuomenė.
• 1862 – JAV Prezidentas Abraomas Linkolnas paskelbė Emancipacijos proklamaciją.

Gimimo dienos

• 1741 m. – Peteris Simonas Palasas, vokietis zoologas ir botanikas, beveik visą gyvenimą dirbęs Rusijoje (m. 1811 m.).
• 1791 m. – Maiklas Faradėjus, anglų mokslininkas, daug prisidėjęs kuriant elektromagnetinių reiškinių teoriją (m. 1867 m.).
• 1901 m. – , 1966 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1997 m.).
• 1914 m. – Siegfried Lowitz, vokiečių aktorius, labiausiai žinomas dėl vaidmens kriminaliniame televizijos seriale „Senis“ (m. 1999 m.).
• 1934 m. – Ayla Erduran, turkų violončelininkė (m. 2025 m.).
• 1938 m. – Aleksander Gudzowaty, Lenkijos verslininkas, .
• 1953 m. – Marija Segolena Ruajal, Prancūzijos visuomenės ir politinė veikėja, Prancūzijos socialistų partijos (PS) narė, Puatu Šaranto regiono tarybos pirmininkė, De Sevro atstovė .
• 1957 m. – Nikas Keivas, australų dainininkas ir dainų kūrėjas, geriausiai žinomas kaip roko grupės narys.
• 1958 m. – Andrea Bocelli, italų dainininkas, dainų autorius ir kompozitorius.
• 1976 m. – Ronaldo, brazilų futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir Corinthians klubo puolėjas.
• 1978 m.:
  • Davitas Kezerašvilis, Gruzijos politinis ir karinis veikėjas. Gruzijos gynybos ministras nuo 2006 m. lapkričio 10 d. iki 2008 m. gruodžio 5 d.
  • Harry Kewell, futbolininkas, Australijos rinktinės ir Stambulo „Galatasaray“ klubo saugas.
  • Mikko Johannes Leppilampi, suomių aktorius, muzikos . Išgarsėjo 2003 m. debiutavęs filme Helmiä ja sikoja, už Läde vaidmenį 2004 m. apdovanotas prizu.
• 1979 m. – Karlušas Fumo Gonsalvesas, Mozambiko futbolininkas, rungtyniaujantis kairiojo atakuojančio saugo pozicijoje. Žaidžia Kipro klube Olympiakos Nicosia.
• 1982 m. – Martenas Stekelenburgas, profesionalus futbolininkas iš Nyderlandų, pagrindinis Nyderlandų rinktinės ir Amsterdamo „Ajax“ klubo vartininkas.
• 1984 m. – Scarlett I. Johansson, amerikiečių aktorė.
• 1986 m. – Jasinas Šichaui, futbolininkas, Tuniso rinktinės ir FC Zürich klubo puolėjas.
• 1987 m. – Thomas Andrew Felton, britų aktorius.

Mirtys

• 1774 m. – Klemensas XIV, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1769 m. gegužės 19 d. iki mirties (g. 1705 m.).
• 1956 m. – Frederick Soddy, 1921 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1877 m.).
• 1996 m. – , Alžyro ministras pirmininkas (1979 m. kovo 8 d. – 1984 m. sausio 22 d.) (g. 1927 m.).
• 2023 m.:
  • Peter Horton, Austrijos dainininkas, muzikantas, gitaristas, kompozitorius ir rašytojas (g. 1941 m.).
  • Džordžas Napolitanas, italų politikas, 11-tasis Italijos prezidentas (g. 1925 m.).

Nuorodos

1. . Motiejus Budriūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 563 psl.
2. Simas Sužiedėlis^{[neveikianti nuoroda]}.
3. Strauss, Barry (2004). The Battle of Salamis: The Naval Encounter That Saved Greece—and Western Civilization. New York: Simon and Schuster
4. Lazenby, J. F. (1993). The Defence of Greece 490–479 BC. Aris & Phillips Ltd.
5. Pipes, David (1998). "Herodotus: Father of History, Father of Lies".
6. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
7. (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
8. Jungblut, Peter (2023-09-22). „"Schwebend hinausgehen": Liedermacher Peter Horton ist tot“. Bayerischer Rundfunk (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2023-09-23.
9. McFadden, Robert D. (2023-09-22). „Giorgio Napolitano, Italian Post-Communist Pillar, Dies at 98“. The New York Times (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-09-22.