Balandžio 26

Kov – Balandis – Geg
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
	1	2	3	4	5	6
7	8	9	10	11	12	13
14	15	16	17	18	19	20
21	22	23	24	25	26	27
28	29	30
2025

Balandžio 26 yra 116-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 117-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 249 dienos.

Informacija

Šventės

• Intelektinės nuosavybės apsaugos diena.

Vardadieniai

Dargailė – Gailenis – Klaudija – Klaudijus – Vilūnė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1925 – Kaune įsteigta Vilniui vaduoti sąjunga.

Gimimo dienos

• 1696 m. – Mykolas Frederikas Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas. (m. 1775 m.).
• 1887 m. – Mikas Posingis, gamtininkas mėgėjas, vienas pirmųjų paukščių žieduotųjų Lietuvoje (m. 1951 m.).
• 1891 m. – Klaudijus Dušauskas-Duž, Lietuvos statybos inžinierius, architektas, politikas (m. 1959 m.).
• 1894 m. – Karolis Reisonas, latvių kilmės Lietuvos architektas (m. 1981 m.).
• 1906 m. – Kazys Laucius, Lietuvos teisininkas, fotografas, publicistas, skautų veikėjas (m. 1942 m.).
• 1908 m. – Bronius Bieliukas, lietuvių teisininkas, visuomenės veikėjas (m. 1992 m.).
• 1912 m. – Stasys Čaikauskas, aktorius, pedagogas (m. 1988 m.).
• 1915 m. – Albertas Čelna, smuikininkas ir chorvedys.
• 1926 m.:
  • Mečislovas Jučas, istorikas, habilituotas istorijos mokslų daktaras.
  • Vytautas Černius, Lietuvos edukologas, psichologas, filosofijos daktaras.
• 1930 m. – Vytautas Vilkončius, pedagogas ir choro dirigentas (m. 1962 m.).
• 1936 m.:
  • Antanas Strigūnas, Lietuvos ir Pasvalio rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2021 m.).
  • Eugenijus Petrovas, inžinierius, politikas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (m. 2023 m.).
• 1937 m. – Bronius Irenijus Rožinskas, gydytojas radiologas, biomedicinos mokslų daktaras
• 1938 m. – Rita Baltušytė, Lietuvos ir Australijos žurnalistė.
• 1942 m. – Edvardas Karečka, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1943 m. – Aloyzas Gudonis, Lietuvos maisto technologijos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1945 m. – Leonas Grinius, Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1946 m. – Vidmantas Brazys, zooinžinierius, savivaldybininkas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Petras Velykis, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Vytautas Barkauskas, teisininkas, prokuroras.
• 1955 m.:
  • Antanas Bezaras, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Edmundas Kučinskas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas, vienas garsiausių Lietuvos pop dainininkų.
• 1957 m. – Algirdas Mikutis, Lietuvos lėlių teatro režisierius, dailininkas juvelyras.
• 1958 m. – Genrik Kolendo, inžinierius mechanikas, Lietuvos ir Šalčininkų rajono žemės ūkio, visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1961 m. – Gediminas Storpirštis, Lietuvos teatro ir kino aktorius, teatro pedagogas, dainuojamosios poezijos koncertų organizatorius, dainų autorius ir atlikėjas.
• 1975 m. – Vadimas Petrenka, Lietuvos futbolininkas.
• 1979 m. – Vilius Gabšys, Lietuvos krepšininkas.
• 1988 m.:
  • Deividas Gailius-Daunys, krepšinio žaidėjas iš Lietuvos.

Neaprašyti

• 1894 – Zigmas Gaidamavičius, lietuvių poetas;
• 1899 – Pranas Skardžius, kalbininkas, lituanistas.

Mirtys

• 1571 m. – Petras Roizijus, Lietuvos kunigas, poetas, teisinių veikalų autorius (g. 1505 m.).
• 1835 m. – Angelas Daugirdas, teologas ir filosofas, Vilniaus universiteto profesorius, Varšuvos Mokslo bičiulių draugijos narys-korespondentas (g. 1776 m.).
• 1883 m. – Napoleonas Orda, XIX a. dailininkas, gyvenęs ir kūręs Rusijos imperijos vakarų gubernijose (g. 1807 m.).
• 1952 m. – Jonas Juozas Burba, Lietuvos grafikas (g. 1907 m.).
• 1955 m. – Vytautas Mošinskis, inžinierius energetikas, metalų technologijos profesorius (g. 1876 m.).
• 1979 m. – Ričardas Mironas, Lietuvos kalbininkas, vertėjas, filologijos mokslų daktaras, jaunystėje – boksininkas (g. 1908 m.).
• 1987 m. – Marija Aukštaitė, (tikr. Kotryna Radkevičiūtė-Navikevičienė) prozininkė, poetė (g. 1896 m.).
• 1989 m. – Paulius Kiuberis, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas (g. 1920 m.).
• 1990 m. – Juozas Baršauskas, Lietuvos architektas, kraštotyrininkas, architektūros mokslų daktaras (g. 1912 m.).
• 1998 m. – Mečislovas Kymantas, pedagogas, dainininkas (tenoras), chorvedys (g. 1920 m.).
• 2000 m. – Jonas Laškovas, Lietuvos ekonomistas, statistikas, socialinių mokslų daktaras (g. 1930 m.).
• 2003 m. – Juozas Prunskis, katalikų dvasininkas, kunigas, prelatas (nuo 1987 m.), žurnalistas, kanonistas (g. 1907 m.).
• 2004 m. – Henrikas Šablevičius, lietuvių kino režisierius, dokumentinio kino kūrėjas (g. 1930 m.).
• 2022 m.:
  • Vytautas Česnulis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, istorikas (g. 1936 m.).
  • Virginija Kelmelytė, Lietuvos kino ir teatro aktorė (g. 1963 m.).
  • Algimantas Mockus, lietuvių kino operatorius ir režisierius (g. 1931 m.).
• 2024 m. – Gintautas Jurgis Babonas, Lietuvos fizikas (g. 1941 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1933 – žydų tautybės mokiniai buvo išmesti iš Vokietijos mokyklų;
• 1965 – JAV užpatentuotos sauskelnės;
• 1986 – Černobylio avarija: sprogimas Černobylio atominėje jėgainėje.

Gimimo dienos

• 121 m. – Cezaris Markas Aurelijus Antoninas Augustas, Romos imperatorius nuo 161 m., karvedys, filosofas, stoicizmo atstovas (m. 180 m.).
• 1564 m. – Viljamas Šekspyras, anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas (m. 1616 m.).
• 1575 m. – Marija de Mediči, antroji Prancūzijos karaliaus Henriko IV žmona (m. 1642 m.).
• 1711 m. – David Hume, škotų filosofas ir istorikas (m. 1776 m.).
• 1812 m. – Alfredas Krupas, vokiečių pramonininkas, išradėjas (m. 1887 m.).
• 1889 m. – Liudvikas Vitgenšteinas, austrų filosofas, naujų logikos, matematikos filosofijos, kalbos filosofijos ir proto filosofijos, idėjų autorius, analitinės filosofijos atstovas (m. 1951 m.).
• 1890 m. – Nikolajus Višeslavcevas, rusų dailininkas, grafikas (m. 1952 m.).
• 1894 m. – Rudolfas Hesas, ilgametis nacistinės Vokietijos NSDAP lyderis (m. 1987 m.).
• 1917 m. – Ieoh Ming Pei, Prickerio premija nominuotas amerikiečių architektas.
• 1929 m. – Nikolajus Sliunkovas, TSRS partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (m. 2022 m.).
• 1932 m. – Michael Smith, 1993 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 2000 m.).
• 1950 m. – Lakšminarajananas Šankaras, žinomas indų smuikininkas, vokalistas ir kompozitorius.
• 1958 m. – Hans Walter Sebastian Dette, vokiečių teisininkas.
• 1960 m.:
  • Cezary Stanisław Grabarczyk, lenkų teisininkas, politinis veikėjas, nuo 2007 m. Lenkijos infrastruktūros ministras.
  • Martin Varsavsky, verslininkas, bendrovės FON ir to paties pavadinimo bevielio interneto dalijimosi tinklo įkūrėjas.
• 1973 m. – Li Vun Džia, Pietų Korėjos futbolo rinktinės vartininkas ir kapitonas.
• 1980 m.:
  • Jordana Brewster, amerikiečių aktorė.
  • Paul London, amerikiečių imtynininkas.
• 1983 m. – José María López, autosporto lenktynininkas iš Argentinos.

Mirtys

• 1827 m. – János Bihari, vengrų kompozitorius (g. 1764 m.).
• 1877 m. – Antonijus Koracis, italų vėlyvojo klasicizmo architektas, dirbęs Lenkijoje bei Lietuvoje (g. 1792 m.).
• 1910 m. – Bjornstjerne Martinius Bjornson, pirmasis skandinavų rašytojas, 1903 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Norvegų tautinio himno autorius (g. 1832 m.).
• 1938 m. – Edmundas Huserlis, vokiečių filosofas, fenomenologijos pradininkas (g. 1859 m.).
• 1940 m. – Carl Bosch, 1931 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1874 m.).
• 1955 m. – Heinrich Mohn, vokiečių leidėjas (g. 1885 m.).
• 1968 m. – John Heartfield, vokiečių menininkas, žymiausias to meto fotomontažo meistras (g. 1891 m.).
• 1976 m. – Andrejus Grečka, sovietinis karinis ir partinis veikėjas (g. 1903 m.).
• 1977 m. – Nikolajus Murniekas, latvių teatro aktorius, režisierius (g. 1904 m.).
• 1987 m. – John Ernest Silkin, britų politikas (g. 1923 m.).
• 1988 m. – Valeri Džina Solanas, žinoma kaip radikalios pakraipos amerikiečių feministė (g. 1936 m.).
• 1994 m. – Masutatsu Oyama, karatė meistras, sukūręs pilno kontakto karate stiliaus pakraipą Kyokushinkai (g. 1923 m.).