Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kristmemelio mūšisData 1315 m ruduoVieta Europa Lietuvos Didžioji kunigaikštystė KristmemelisRezultatas Lietuvių atsitra
Kristmemelio mūšis
| Kristmemelio mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Lietuvos Didžioji kunigaikštystė | Vokiečių ordinas | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Vytenis | |||||||
Kristmemelio mūšis – įvyko 1315 m. rudenį tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Vokiečių ordino kariuomenių.
Kryžiuočiai Kristmemelio pilį pastatė 1313 m. balandžio 8–22 dienomis. Didysis magistras Karolis iš Tryro, norėdamas praplėsti krikščionių žemes, subūrė visą savo kariuomenę ir Nemuno pakrantėje, per šešias mylias aukščiau Ragainės, pastatė Kristmemelio pilį.
1315 m. rugsėjo 25 lietuviai su visa savo jėga apsupo Kristmemelio pilį, pastatydami tris mašinas ir su savimi turėdami daug rusinų lankininkų. Galiausiai kryžiuočiai su maža kariuomene prieš juos kovojo laivų mūšyje, o paskui iš Karaliaučiaus spalio 12 dieną išžygiavo su didele kariuomene, bet prieš tai, kai ten nuvyko, spalio 11 dieną lietuviai atsitraukė. Vytenis, lietuvių karalius, subūrė visus tinkamus karui savo karalystės vyrus ir apsupo Kristmemelio pilį, kurią 17 dienų iš visų pusių smarkiai puldinėjo su dviem apgulos mašinomis ir daugybe šaulių. Todėl kryžiuočiai sudegino savo pilies papilį, norėdami išvengti galimų pavojų. Tuo metu iš Sembos atplaukė šiai piliai padėti dar 160 kryžiuočių, tačiau lietuviai taip sumaniai užstojo visus kelius bei visas prieigas į šią pilį, kad niekas negalėjo į ją pakliūti, nors ir ne kartą mėgino šitai padaryti. Dėl to kryžiuočiai turėjo pasilikti laivuose, kur juos kiekvieną dieną puldinėjo lietuviai. Šiose kovose lietuviai neteko daug vyrų nukautaisiais ir sunkiai sužeistaisiais, o kryžiuočiai – 18 karių sužeistaisiais. Nieko šiuo būdu nepešę, galop jie 17 dieną, kai jau ketino pasitraukti, sužinoję, kad artėja magistras su didele kariuomene, priėjo pilies gynybinį griovį ir ten prinešė malkų, šieno, stagarų ir šiaudų, norėdami žūt būt pilį sudeginti. Tokia galybė benešiojančių ir bepuldinėjančių lietuvių buvo nukauta ir nepasiekę tikslo lietuviai pasitraukė, sudeginę apgulos mašinas.
Literatūra
- Urban, William. The Teutonic Knights: A Military History. Greenhill Books. London, 2003, pp. 162, 167, 168. ISBN 1-85367-535-0
Šaltiniai
- Skirsnemunės istorija: Kristmemelis Archyvuota kopija 2014-01-18 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kristmemelio mūšis, Kas yra Kristmemelio mūšis? Ką reiškia Kristmemelio mūšis?
Kristmemelio musisData 1315 m ruduoVieta Europa Lietuvos Didzioji kunigaikstyste KristmemelisRezultatas Lietuviu atsitraukimasKonflikto salysLietuvos Didzioji kunigaikstyste Vokieciu ordinasVadovai ir kariniai vadaiVytenis Kristmemelio musis įvyko 1315 m rudenį tarp Lietuvos Didziosios kunigaikstystes ir Vokieciu ordino kariuomeniu Kryziuociai Kristmemelio pilį pastate 1313 m balandzio 8 22 dienomis Didysis magistras Karolis is Tryro noredamas praplesti krikscioniu zemes subure visa savo kariuomene ir Nemuno pakranteje per sesias mylias auksciau Ragaines pastate Kristmemelio pilį 1315 m rugsejo 25 lietuviai su visa savo jega apsupo Kristmemelio pilį pastatydami tris masinas ir su savimi turedami daug rusinu lankininku Galiausiai kryziuociai su maza kariuomene pries juos kovojo laivu musyje o paskui is Karaliauciaus spalio 12 diena iszygiavo su didele kariuomene bet pries tai kai ten nuvyko spalio 11 diena lietuviai atsitrauke Vytenis lietuviu karalius subure visus tinkamus karui savo karalystes vyrus ir apsupo Kristmemelio pilį kuria 17 dienu is visu pusiu smarkiai puldinejo su dviem apgulos masinomis ir daugybe sauliu Todel kryziuociai sudegino savo pilies papilį noredami isvengti galimu pavoju Tuo metu is Sembos atplauke siai piliai padeti dar 160 kryziuociu taciau lietuviai taip sumaniai uzstojo visus kelius bei visas prieigas į sia pilį kad niekas negalejo į ja pakliuti nors ir ne karta megino sitai padaryti Del to kryziuociai turejo pasilikti laivuose kur juos kiekviena diena puldinejo lietuviai Siose kovose lietuviai neteko daug vyru nukautaisiais ir sunkiai suzeistaisiais o kryziuociai 18 kariu suzeistaisiais Nieko siuo budu nepese galop jie 17 diena kai jau ketino pasitraukti suzinoje kad arteja magistras su didele kariuomene priejo pilies gynybinį griovį ir ten prinese malku sieno stagaru ir siaudu noredami zut but pilį sudeginti Tokia galybe benesiojanciu ir bepuldinejanciu lietuviu buvo nukauta ir nepasieke tikslo lietuviai pasitrauke sudegine apgulos masinas LiteraturaUrban William The Teutonic Knights A Military History Greenhill Books London 2003 pp 162 167 168 ISBN 1 85367 535 0SaltiniaiSkirsnemunes istorija Kristmemelis Archyvuota kopija 2014 01 18 is Wayback Machine projekto