Smolensko apgultis (1502)

Smolensko apgultis
Priklauso: Maskvos ir Lietuvos karas (1500–1503 m.)
"Tą pačią vasarą liepos 14 d., ketvirtadienį didysis kunigaikštis išsiuntė savo sūnų Dmitrijų su kariauna link Smolensko miesto užkariauti lietuviškas žemes". Iliustracija iš Iliustruotojo metraščių sąvado
Data 1502 m. birželis - rugsėjo 17 d. Vieta Smolenskas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (dab. Rusija) Rezultatas LDK pergalė, šešių metų palaiubos
Konflikto šalys
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė	Maskvos didžioji kunigaikštystė
Vadovai ir kariniai vadai
Stanislovas Kiška Stanislovas Kęsgaila	Dmitrijus Žilka Vasilijus Šemiačičius Semionas Starodubskis
Pajėgos
Nežinoma	> 20 tūkst.

Smolensko apgultis – nesėkmingas Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės pajėgų bandymas užimti Smolenską 1502 m. vasarą. Tai buvo paskutinis didelis karinis susirėmimas Maskvos ir LDK karo (1500–1503 m.) metu.

Strategiškai svarbus Smolensko miestas su stipria tvirtove Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi tapo 1404 m. 1500 m. Rusijos caras Ivanas III pradėjo antrąjį Maskvos-LDK karą. Karo pradžioje lietuviai patyrė didelį pralaimėjimą Vedrošos mūšyje. Naudodamasi operatyvine sėkme maskvėnų kariuomenė, kuriai vadovavo Ivano sūnus Dmitrijus Žilka, 1502 m. birželį pasiekė Smolenską, Smolenskas buvo gerai pasiruošęs apgulčiai – 1499 m. Smolensko valdovu tapęs Stanislovas Kiška tuo metu jau buvo atlikęs daug Smolensko Kremliaus fortifikacijos darbų. Maskvėnų pusėje buvo struktūrinis pranašumas – dėl kovų su Krymo totoriais ir moldavais LDK valdovas Aleksandras Jogailaitis tuo metu neturėjo rezervinių pajėgų, kurias būtų galėjęs nusiųsti į Smolenską. Prasidėjęs šauktinių pajėgų rinkimas ir samdymas buvo baigtas tik liepos viduryje. Siekdamas palaikyti gynėjų moralę Aleksandras Jogailaitis rugpjūčio 16 d. išleido įsakymą, kuriuo šešiems metams atleido Smolensko miestiečius nuo mokesčių.

Pirmieji prie miesto priartėjo Vasilijaus Šemiačičiaus vadovaujami daliniai. Pagrindiniai, caro sūnaus D. Žilkos vadovaujami, maskvėnų daliniai iš Maskvos išžygiavo tik liepos 2 d., po to, kai Ivanas III sužinojo, jog Krymo chanato pajėgos sumušė LDK sąjungininkės Aukso Ordos kariuomenę.

Rugpjūčio pradžioje vykusiuose susirėmimuose maskvėnai privertė lietuvius atsitraukti už miesto sienų. Maskvėnai įrengė artilerijos pozicijas, apkasus, pradėjo miesto apšaudymą. Apsiautę miestą maskvėnai taip pat pradėjo plėšikauti aplinkinėse LDK teritorijose -„pagal Bereziną, ir Vitebską, ir pagal Dauguvą“, į nelaisvę imti vietos gyventojus. Buvo apiplėšta Orša, sudeginti Vitebsko priemiesčiai. Maskvėnų kariuomenė pasižymėjo disciplinos stoka – jau grįžęs į Maskvą Dmitrijus tėvui skundėsi, kad nemažai bajorų vaikų be jo žinios pasitraukdavo iš mūšio lauko, rengė savarankiškus plėšikavimo išpuolius apylinkėse. Kasdieniai šturmo bandymai be pajėgios artilerijos rezultatų nedavė ir rugpjūčio 27 d. į pagalbą puolantiesiems Ivanas III nusiuntė dar penkis pulkus (4-4,5 tūkst. karių), vadovaujamus didikų Bulgakovo ir Gonelino.

Po daugiau nei mėnesio apsiausties prasidėjo sunkumai puolančiųjų stovykloje – nusiaubus miesto apylinkes jiems kilo didelių sunkumų apsirūpinant maistu, prasidėjo ligos. Be aiškios pergalės pasibaigęs, tačiau kruvinas rugsėjo mėnesį įvykęs Smolino ežero mūšis bei didžiojo etmono Stanislovo Kęsgailos atvestas lietuvių pastiprinimas privertė rusus trauktis. Paskutinis ir didžiausias miesto šturmo bandymas rugsėjo 16 d. ne tik buvo atmuštas, bet ir peraugo į kontrataką.

Rugsėjo 17 d. apgultis buvo nutraukta ir maskvėnų pajėgos patraukė atgal į Maskvą.

Dar maskvėnų kariuomenei esant prie Smolensko prasidėjo taikos derybos. Per Apreiškimo šventę (1503 m. kovo 25 d.) buvo sudarytos šešerių metų paliaubos. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė prarado apie 210 tūkst km², arba trečdalį savo teritorijos, įskaitant Černigovą, Siversko Novgorodą, Starodubą ir žemės Okos upės aukštupyje.

Už Smolensko gynybos organizavimą Kiškai 1503 m. buvo suteiktas didžiojo etmono titulas. LDK pergalė pasirodė ne galutinė – po dvejų nesėkmingų bandymų 1513 m. vasarą ir žiemą Ivanui III 1514 m. pavyko užimti Smolenską.

Išnašos

1. Пенской В. В. «Грязевой» поход князя Дмитрия Ивановича на Смоленск в 1502 году. // Военно-исторический журнал. — 2012. — № 10. — p.73-79.
2. Пенской, В. В. (2012). «Грязевой» поход князя Дмитрия Ивановича на Смоленск в 1502 году (№ 10 leid.). Военно-исторический журнал., p. 73-79.
3. Базилевич, К.В (1952). Внешняя политика Русского централизованного государства. Вторая половина XV в. Москва.
4. Алексеев, Ю. Г. (2007). Походы русских войск при Иване III. СПб.: СПбУ. Suarchyvuotas originalas 2009-02-11. Nuoroda tikrinta 2024-09-25.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Smolensko apgultis (1502), Kas yra Smolensko apgultis (1502)? Ką reiškia Smolensko apgultis (1502)?