Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Rusų kalba
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Rusų kalba русский язык | |
| Kalbama | Rusijoje bei kitose šalyse |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 280 milijonų |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 5 |
| Kilmė | Indoeuropiečių Satem phylum baltų-slavų Slavų Rytų slavų Rusų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Abchazija, |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | ru |
| ISO 639-2 | rus |
| ISO 639-3 | rus |
| RUS | |
| Geografinis paplitimas | |
Rusų kalba (rus. русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą. Tai labiausiai geografiškai išplitusi kalba Eurazijoje ir plačiausiai vartojama slavų kalba. Buvusioje komunistinėje erdvėje rusų kalba vartota kaip lingua franca, tarptautinė kalba. Rusų kalbai giminingiausios ukrainiečių ir baltarusių kalbos, tačiau ir kitos slavų kalbos (lenkų, čekų, bulgarų, serbų) yra gana panašios, nes slavų kalbos per laiką atitolo ne tiek daug nei, pavyzdžiui, germanų kalbos. Rusų kalbą ir literatūrą tiria rusų filologija (rusistika).
Morfologiškai rusų kalba yra fleksinė. Sintaksė pasižymi palyginti laisva žodžių tvarka, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje – SVO (veiksnys – tarinys – papildinys).
Abėcėlė
Rusų kalbos užrašymui naudojama modifikuota kirilicos versija. Rusų kalbos abėcėlę sudaro 33 raidės. Lentelėje pateiktos visos rusų kalbos raidės pagal abėcėlę (po jomis pateiktas IPA tarimas):
|
|
|
Senosios rusų kalbos abėcėlės raidės:<ѣ>, susiliejusi su <е> (/e/); <і> ir <ѵ>, abi susiliejusios su <и>(/i/); <ѳ>, susiliejusi su <ф> (/f/); ir <ѧ>, susiliejusi su <я> (/ja/ arba /ʲa/).
Šioje lentelėje pateiktos rusų abėcėlės raidės ir jų tarimą ar vartojimą atitinkančios lietuvių abėcėlės raidės:
a | Б b | v | Г g, (v) | d | jie, ie, e | jo, io | Ж ž | z | y | j, i (dvibalsiuose) |
k | l | m | n | o, a (trumpos) | p | r | s | t | ū, u (dvibalsiuose) | f |
ch | c (kieta) | č (minkšta) | š (kieta) | šč | - | - | i | e | jū, iū | ja, ia |
Rusų abėcėlė turi daug sistemų. buvo sukurtas vyriausybės kaip standartinė koduotė. Ši koduotė vis dar veikia į UNIX panašiose operacinėse sistemose. Tačiau populiarios MS-DOS ir Microsoft Windows naudoja kelias skirtingas koduotes.
Istorija
Rusų kalba susidarė iš senosios rusų (rytų slavų) kalbos. Ji buvo vartota Rusioje. Šiai valstybei buvo būdinga diglosija. Stačiatikių bažnyčioje buvo vartojama bažnytinė slavų kalba, kuri darė įtaka rytų slavų tarmėms. Liko nedaug senosios rusų kalbos paminklų, bet kai kurie jos bruožai pateko į rusų bažnytinės slavų kalbos versiją (rus. извод). Po mongolų invazijos ėmė formuotis atskiros rytų slavų kalbos: vakarų ir pietų žemėse – rusėnų kalba, šiaurės ir rytų – rusų kalba.
XIV–XVII a. vyko svarbi fonetikos, morfologijos ir sintaksės pokyčiai. Susiformavo dvi pagrindinės tarmių grupės: šiaurinė ir pietinė. Rašto kalbos normos atspindi svarbiausius šiaurinių tarmių bruožus: nekirčiuoto o tarimas [o] (arba okavimas). Kiti balsiai nekirčiuotuose skiemenyse taip pat nepatiria redukcijos, priebalsis г visada sprogstamasis [g]. Maskvos tarmės bruožai pastebėti oficialiuose dokumentuose ir kūriniuose. Pirmoji rusų tipografija buvo įkurta Maskvoje 1553 m. 1564 m. Ivanas Fiodorovas ir Petras Timofejevas iš Mstislavlio išspausdino primają rusišką knygą – „Apaštalas“.
XVII a. prasidėjo rusų bendrinės kalbos formavimas. Sumažėjo bažnytinės slavų kalba svarba. Rusų kalbos raidynas (kirilika) Petro I 1708 m. buvo reformuotas į graždanką. 1755 m. Michailas Lomonosovas išleido pirmąją kalbos gramatiką. Seniausias rusų kalbos žodynas buvo išleistas 1789–1794 m. Dabartinės rusų kalbos rašybos normas 1918 m. priėmė bolševikai.
Paplitimas
Rusų kalba yra labiausiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Rusų kalba yra didžiausia iš slavų kalbų. Ją kaip gimtąją arba antrąją kalbą skirtingais skaičiavimais vartoja 300–320 milijonų žmonių. Rusijoje, kur ji yra oficiali kalba, rusų kaip gimtąją kalbą vartoja 120 milijonų žmonių. Rusų kalba taip pat yra viena iš 6 oficialių JTO kalbų.
Garsai
Rusų kalba fonologinę sistemą paveldėjo iš slavų prokalbės.
Gramatika
Rusų kalboje yra šeši linksniai, jie panašūs kaip ir lietuvių kalboje. Linksniuojamosios kalbos dalys – tai daiktavardis, būdvardis, skaitvardis ir įvardis.
Rusų veiksmažodžiai kaitomi laikais. Jų yra trys: esamasis, būtasis ir būsimasis.
Taip pat šioje kalboje yra ir trys giminės. Daiktavardžio giminę daugeliu atvejų galima nustatyti pagal galūnę: moteriškos giminės daiktavardžiai turi galūnę -a arba -я, niekatrosios -o, -ё arba -e. Dauguma kitų daiktavardžių yra vyriškosios giminės. Paprastai jie turi nulinę galūnę (t. y. jos neturi ir baigiasi priebalsiu arba minkštumo ženklu) ir labai retai, kaip ir moteriškosios giminės daiktavardžiai, baigiasi raide -a. Daiktavardžiai, kurie baigiasi minkštumo ženklu, gali būti ne tik vyriškosios, bet kartais ir moteriškosios giminės.
Žodynas
Daugumoje rusų kalbos semantinių sričių vyrauja paveldėtoji indoeuropietiškos kilmės leksika, pagal kilmės laikotarpius žodžius galima smulkiau skirstyti į praindoeuropietiškus (брат 'brolis'), bendruosius slaviškuosius (соловей 'lakštingala'), rytų slavų (белка 'voverė') ir grynai rusų kalbos (опыт 'patirtis').
Rusų kalboje nemažai skolinių iš senosios bažnytinės slavų, tiurkų, graikų ir kitų kalbų. Tokiems skoliniams priklauso, pavyzdžiui, žodžiai деньги 'pinigai', облако 'debesis', враг 'priešas', надежда 'viltis', плен 'nelaisvė', монастырь 'vienuolynas', ковёр 'kilimas' ir daug kitų. Nuo XX a. pabaigos rusų kalbai nemažą įtaką daro anglų kalba.
Taip pat skaitykite
Kalbos aprašymas
- Rusų kalbos abėcėlė
- Rusų kalbos gramatika
Giminingos kalbos
- Rytų slavų kalbos
- Senoji bažnytinė slavų kalba
- Senoji rusų kalba
- Slavų kalbos
Išnašos
- Lewis, M. Paul, Gary F. Simons, Charles D. Fennig: Slavic (англ.) (недоступная ссылка). Ethnologue: Languages of the World (18th Ed.). Dallas: SIL International (2015).
- J. Zabarskaitė (2023-02-17). „Jolanta Zabarskaitė. Apie rusų kalbą“. delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2025-04-10.
- Mufwene, Salikoko S. (2010), „Globalization, Global English, and World English(es): Myths and Facts“, in Coupland, Nikolas, The Handbook of Language and Globalization, Oxford, UK: Wiley-Blackwell, p. 31–55, doi:10.1002/9781444324068.ch1, ISBN 978-1-4443-2406-8
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rusų kalba, Kas yra Rusų kalba? Ką reiškia Rusų kalba?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Rusu kalba russkij yazykKalbamaRusijoje bei kitose salyseKalbanciuju skaicius280 milijonuVieta pagal kalbanciuju skaiciu5KilmeIndoeuropieciu Satem phylum baltu slavu Slavu Rytu slavu RusuOficialus statusasOficiali kalba Abchazija Baltarusija Gagauzija Kazachstanas Kirgizija Krymas de facto Padniestre Pietu Osetija Rusija Jungtines Tautos NVSKalbos kodaiISO 639 1ruISO 639 2rusISO 639 3rusRUSGeografinis paplitimas Rusu kalba rus russkij yazyk kalba priklausanti rytu slavu kalbu grupei kuri įeina į indoeuropieciu kalbu seima Tai labiausiai geografiskai isplitusi kalba Eurazijoje ir placiausiai vartojama slavu kalba Buvusioje komunistineje erdveje rusu kalba vartota kaip lingua franca tarptautine kalba Rusu kalbai giminingiausios ukrainieciu ir baltarusiu kalbos taciau ir kitos slavu kalbos lenku ceku bulgaru serbu yra gana panasios nes slavu kalbos per laika atitolo ne tiek daug nei pavyzdziui germanu kalbos Rusu kalba ir literatura tiria rusu filologija rusistika Morfologiskai rusu kalba yra fleksine Sintakse pasizymi palyginti laisva zodziu tvarka pagrindine zodziu tvarka sakinyje SVO veiksnys tarinys papildinys AbeceleAbeceles puslapis is Adamo Olearijaus knygos apie 1650 m Pagrindinis straipsnis Rusu kalbos abecele Rusu kalbos uzrasymui naudojama modifikuota kirilicos versija Rusu kalbos abecele sudaro 33 raides Lenteleje pateiktos visos rusu kalbos raides pagal abecele po jomis pateiktas IPA tarimas Nr Raide Pavadinimas Tarimas TFA 1 A a a a 2 B b be b 3 V v ve v 4 Gg ge g 5 de d 6 E e e je 7 yo jo 8 Zh zh zhe ʐ 9 ze z 10 i i 11 i kratkoe j Nr Raide Pavadinimas Tarimas TFA 12 ka k 13 el ɫ 14 em m 15 en n 16 o o 17 pe p 18 er r 19 es s 20 te t 21 u u 22 ef f Nr Raide Pavadinimas Tarimas TFA 23 ha x 24 ce ʦ 25 che ʨː 26 sha ʂ 27 sha ɕː 28 tvyordyj znak 29 y ɨ 30 myagkij znak ʲ 31 E ɛ 32 yu ju 33 ya ja Senosios rusu kalbos abeceles raides lt ѣ gt susiliejusi su lt e gt e lt i gt ir lt ѵ gt abi susiliejusios su lt i gt i lt ѳ gt susiliejusi su lt f gt f ir lt ѧ gt susiliejusi su lt ya gt ja arba ʲa Sioje lenteleje pateiktos rusu abeceles raides ir ju tarima ar vartojima atitinkancios lietuviu abeceles raides a B b v G g v d jie ie e jo io Zh z z y j i dvibalsiuose k l m n o a trumpos p r s t u u dvibalsiuose fch c kieta c minksta s kieta sc i e ju iu ja ia Rusu abecele turi daug sistemu buvo sukurtas vyriausybes kaip standartine koduote Si koduote vis dar veikia į UNIX panasiose operacinese sistemose Taciau populiarios MS DOS ir Microsoft Windows naudoja kelias skirtingas koduotes IstorijaTekstas parasytas priesreformine rusu ortografija 1914 m Rusu kalba susidare is senosios rusu rytu slavu kalbos Ji buvo vartota Rusioje Siai valstybei buvo budinga diglosija Staciatikiu baznycioje buvo vartojama baznytine slavu kalba kuri dare įtaka rytu slavu tarmems Liko nedaug senosios rusu kalbos paminklu bet kai kurie jos bruozai pateko į rusu baznytines slavu kalbos versija rus izvod Po mongolu invazijos eme formuotis atskiros rytu slavu kalbos vakaru ir pietu zemese rusenu kalba siaures ir rytu rusu kalba XIV XVII a vyko svarbi fonetikos morfologijos ir sintakses pokyciai Susiformavo dvi pagrindines tarmiu grupes siaurine ir pietine Rasto kalbos normos atspindi svarbiausius siauriniu tarmiu bruozus nekirciuoto o tarimas o arba okavimas Kiti balsiai nekirciuotuose skiemenyse taip pat nepatiria redukcijos priebalsis g visada sprogstamasis g Maskvos tarmes bruozai pastebeti oficialiuose dokumentuose ir kuriniuose Pirmoji rusu tipografija buvo įkurta Maskvoje 1553 m 1564 m Ivanas Fiodorovas ir Petras Timofejevas is Mstislavlio isspausdino primaja rusiska knyga Apastalas XVII a prasidejo rusu bendrines kalbos formavimas Sumazejo baznytines slavu kalba svarba Rusu kalbos raidynas kirilika Petro I 1708 m buvo reformuotas į grazdanka 1755 m Michailas Lomonosovas isleido pirmaja kalbos gramatika Seniausias rusu kalbos zodynas buvo isleistas 1789 1794 m Dabartines rusu kalbos rasybos normas 1918 m prieme bolsevikai PaplitimasRusu kalba yra labiausiai paplitusi Rytu Europoje ir Azijoje Rusu kalba yra didziausia is slavu kalbu Ja kaip gimtaja arba antraja kalba skirtingais skaiciavimais vartoja 300 320 milijonu zmoniu Rusijoje kur ji yra oficiali kalba rusu kaip gimtaja kalba vartoja 120 milijonu zmoniu Rusu kalba taip pat yra viena is 6 oficialiu JTO kalbu GarsaiPagrindinis straipsnis Rusu kalba fonologine sistema paveldejo is slavu prokalbes GramatikaPirmoji rusu kalbos gramatikaPagrindinis straipsnis Rusu kalbos gramatika Rusu kalboje yra sesi linksniai jie panasus kaip ir lietuviu kalboje Linksniuojamosios kalbos dalys tai daiktavardis budvardis skaitvardis ir įvardis Rusu veiksmazodziai kaitomi laikais Ju yra trys esamasis butasis ir busimasis Taip pat sioje kalboje yra ir trys gimines Daiktavardzio gimine daugeliu atveju galima nustatyti pagal galune moteriskos gimines daiktavardziai turi galune a arba ya niekatrosios o yo arba e Dauguma kitu daiktavardziu yra vyriskosios gimines Paprastai jie turi nuline galune t y jos neturi ir baigiasi priebalsiu arba minkstumo zenklu ir labai retai kaip ir moteriskosios gimines daiktavardziai baigiasi raide a Daiktavardziai kurie baigiasi minkstumo zenklu gali buti ne tik vyriskosios bet kartais ir moteriskosios gimines ZodynasDaugumoje rusu kalbos semantiniu sriciu vyrauja paveldetoji indoeuropietiskos kilmes leksika pagal kilmes laikotarpius zodzius galima smulkiau skirstyti į praindoeuropietiskus brat brolis bendruosius slaviskuosius solovej lakstingala rytu slavu belka vovere ir grynai rusu kalbos opyt patirtis Rusu kalboje nemazai skoliniu is senosios baznytines slavu tiurku graiku ir kitu kalbu Tokiems skoliniams priklauso pavyzdziui zodziai dengi pinigai oblako debesis vrag priesas nadezhda viltis plen nelaisve monastyr vienuolynas kovyor kilimas ir daug kitu Nuo XX a pabaigos rusu kalbai nemaza įtaka daro anglu kalba Taip pat skaitykiteKalbos aprasymas Rusu kalbos abecele Rusu kalbos gramatikaGiminingos kalbos Rytu slavu kalbos Senoji baznytine slavu kalba Senoji rusu kalba Slavu kalbosIsnasosLewis M Paul Gary F Simons Charles D Fennig Slavic angl nedostupnaya ssylka Ethnologue Languages of the World 18th Ed Dallas SIL International 2015 J Zabarskaite 2023 02 17 Jolanta Zabarskaite Apie rusu kalba delfi lt Nuoroda tikrinta 2025 04 10 Mufwene Salikoko S 2010 Globalization Global English and World English es Myths and Facts in Coupland Nikolas The Handbook of Language and Globalization Oxford UK Wiley Blackwell p 31 55 doi 10 1002 9781444324068 ch1 ISBN 978 1 4443 2406 8NuorodosVikiteka Rusu kalba vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas rusu kalba Duomenys apie kodu rus zymima kalba svetaineje ethnologue comWikipedia Vikipedija Rusu kalba Sis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį