Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Steponas Batoras
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Steponas Batoras (lenk. Stefan Batory; vengr. Báthory István, 1533 m. rugsėjo 27 d. – 1586 m. gruodžio 12 d.) – Transilvanijos kunigaikštis (1571–1576 m.), Lenkijos karalius (1575–1586 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1576–1586 m.). Valdė kartu su Ona Jogailaite.
| Steponas Batoras lenk. Stefan Batory veng. Báthory István | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Lenkijos karalius Lietuvos didysis kunigaikštis | |||||||||||||
| Batorai | |||||||||||||
| Gimė | 1533 m. rugsėjo 27 d. Vengrijos karalystė | ||||||||||||
| Mirė | 1586 m. gruodžio 12 d. (53 metai) Gardinas | ||||||||||||
| Palaidotas (-a) | Vavelio katedra | ||||||||||||
| Tėvas | Steponas Batoras | ||||||||||||
| Motina | Kotryna Telegdi | ||||||||||||
| Sutuoktinis (-ė) | Ona Jogailaitė | ||||||||||||
| Transilvanijos kunigaikštis | |||||||||||||
| Kiti titulai | Transilvanijos kunigaikštis | ||||||||||||
| Valdė | 1575 m. - 1576 m. (~1 metai) | ||||||||||||
| Pirmtakas | |||||||||||||
| Įpėdinis | |||||||||||||
| Lenkijos karalius | |||||||||||||
| Valdė | 1575 m. - 1586 m. (~11 metų) | ||||||||||||
| Karūnavimas | 1576 m. gegužės 1 d. | ||||||||||||
| Pirmtakas | Henrikas Valua | ||||||||||||
| Įpėdinis | Žygimantas IV Vaza | ||||||||||||
| |||||||||||||
| Veikla | Reformavo Abiejų Tautų Respublikos kariuomenę, sudarė taikos sutartį su Turkija ir Krymo chanatu. | ||||||||||||
| Vikiteka | Steponas Batoras | ||||||||||||
| Parašas | |||||||||||||
Reformavo Abiejų Tautų Respublikos husarų kavaleriją, po Stepono Batoro reformų, husarai kovėsi kaip sunkioji kavalerija (sunkiosios kavalerijos rikiuotėje). Sudarė taikos sutartį su Turkija ir Krymo chanatu. Įtraukęs į Livonijos karą Lenkijos kariuomenę, atkovojo Rusijos užimtas LDK bei Livonijos teritorijas ir privertė rusus sudaryti taikos sutartį. Suvaidino svarbų vaidmenį pertvarkant Vilniaus jėzuitų kolegiją į Vilniaus universitetą.
Transilvanijos kunigaikštis
Gimė to paties vardo (Batori Stefan) Transilvanijos didiko šeimoje. 1571 m. Steponas Batoras tapo Transilvanijos vaivada. Buvo austrų priešu.
Lietuvos ir Lenkijos valdovas
Lietuviai renkant Steponą Batorą nedalyvavo. Jis buvo išrinktas lenkų po ilgų derybų. Vedė Žygimanto Augusto seserį Oną. 1576 m. gegužės 1 d. vainikuotas Krokuvoje Lenkijos karaliumi bei Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1576 m. Steponas Batoras prisiekė pacta conventa. Pagal ją pasižadėjo atgauti žemes, kurias buvo užėmusi Maskva, sustiprinti valstybės sienas, skirti Abiejų Tautų Respublikos reikalams 200 000 florinų.
| Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. Esamasis laikas, netaisyta Šapokos kalba |
Lietuvių bajorai Stepono Batoro ilgai nenorėjo pripažinti kaip neteisėtai išrinkto valdovo. Rinkimas vyko lietuviams nedalyvaujant, tačiau S. Batorui pripažinus lietuvių teises, jį pripažino ir lietuviai. S. Batoras atėjo šalį valdytį turėdamas plačius politinius tikslus. Didelė Vengrijos dalis buvo užkariauta turkų, pats Batoras titulavosi ir laisvos Transilvanijos kunigaikščiu, bet ir ją puolė turkai ir Austrijos Habsburgai. Todėl S. Batoras planavo suorganizuoti Vakarų Europos valstybių koaliciją su Lietuva ir Lenkija prieš bendrus priešus. Tačiau prieš tai jis siekė sutramdyti augančią Maskvos galybę. Steponas Batoras buvo griežtas valdovas, kuris neleido bajorams savavaliauti. Pats būdamas vengras, jis vienodai gerbė lenkų ir lietuvių teises. Steponas Batoras nemokėjo nei lenkiškai, nei lietuviškai, o bendravo lotyniškai.
Karas su Maskva (1577–1582)
1558–1583 m. karas su Maskva, pradėtas dar Žygimanto Augusto, tebesitęsė. 1577 m. pradžioje Maskva vėl įsiveržė į Livoniją. S. Batoras tuo metu buvo užimtas trumpu karu Dancige dėl miesto privilegijų ir negalėjo ateiti į pagalbą. Rusai šeimininkavo Livonijoje, plėšė Lietuvos rytų pakraščius. Tų pačių metų gruodį, išsprendęs Dancigo klausimą, S. Batoras grįžo prie Livonijos reikalų ir kartu su švedais pamažu per 1578 m. pradėjo stumti Maskvos pajėgas iš Livonijos.
Po nesėkmių Livonijoje Ivanas IV Rūstusis S. Batorui pasiūlė taiką, bet Batoras nesutiko. 1578 m. seimas pritarė S. Batoro prašymui paremti karinius veiksmus į priešo teritoriją. Seimas balsavo už dydžiu precedento neturinčius mokesčius, suteikdamas solidžią paramą karo veiksmams.
Steponas Batoras, būdamas energingas ir karo dalykuose nusimanęs vadas, ėmė rūpestingai ruoštis karui. Visų pirma reikėjo pertvarkyti kariuomenę. Nors jau Žygimantas Augustas buvo sudaręs nuolatinę kariuomenę, bet jos nepakako. S. Batoras pradėjo organizuoti valstiečius į vadinamąją rinktinę kariuomenę. Paimtuosius valstiečius atleisdavo nuo visų kitų pareigų. Nuo kiekvieno 20 ha turėjo eiti vienas valstietis. Susidarė gera pėstininkų kariuomenė. Tada bajorai jau mažiau stojo į kariuomenę, pasilikdami savo dvaruose ir ūkininkaudami. Be to, S. Batoras sutvarkė artileriją, pasamdė kariuomenės Vengrijoje, pasikvietė žinomų inžinierių iš Italijos ir kitų kraštų, sutvarkė maisto tiekimą, žemės darbams pašaukė valstiečius su kirviais ir kastuvais. Taip gerai pasiruošęs 1579 m. S. Batoras su didele jungtine Lietuvos ir Lenkijos kariuomene pradėjo karo žygį prieš Maskvą. S. Batoras išstūmė rusus iš Livonijos, rusų žemėje užėmė Polocką ir apgulė Pskovą. Pskovas išbuvo apgultyje 5 mėnesius, bet nekrito. Tačiau sėkminga S. Batoro kompanija atvėrė kelią ir švedų puolimui. 1582 m. Maskvos caras Ivanas IV Rūstusis, norėdamas išsaugoti Pskovą, buvo priverstas prašyti taikos ir atsisakyti visų Livonijos užkariavimų. Taika buvo pasirašyta dešimčiai metų. Lietuva atgavo Livoniją ir Polocką.
S. Batoras duoda laisvę visų tikėjimų žmonėms
S. Batoras pats būdamas katalikas, leido Lietuvoje kurtis protestantams. Jis visados sakydavo: „Esu žmonių, ne sąžinių karalius“, jis skelbė leidžiąs kiekvienam savo tikėjimą skleisti pamokymais ir geru pavyzdžiu, bet ne smurtu, ne ugnimi ir kardu. Be Liuterio, plito Lietuvoje dar ir Kalvino mokslas, ypač tarp bajorų ir didikų. Galinga Lietuvos didikų Radvilų giminė miestuose steigė protestantų mokyklas, bažnyčias, spaustuves. Tačiau tuo laiku subruzdo ir ginti savo tikėjimo katalikai. Daug lietuvybei nusipelnė Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis. Žemaičių vyskupas kunigaikštis M. Giedraitis rado daugybę žmonių, atkritusių į senąjį tikėjimą, katalikų kunigai ir bažnyčios išnyko. Jei kunigų kur ir buvo dar likę, tie patys lietuviškai nemokėjo. Vyskupas pasikvietė kunigų, mokančių lietuviškai, ir pats važinėjo po kraštą, sakydamas pamokslus, mokydamas dorovės. Jis įkūrė Vilniuje kunigų seminariją. Kovojo su plintančia lenkų įtaka Lietuvoje, visada pabrėždamas LDK savarankiškumą, rūpinosi lietuviškų knygų spausdinimu.
Lietuva – švietimo židinys Rytų Europoje
Plintant protestantizmui, daug protestantų mokyklų atsirado Lietuvoje, katalikai suskato steigti savo mokyklas, kad būtų atstatyta katalikybė. Steponas Batoras labai rūpinosi jaunuomenės auklėjimu, savo aktu 1579 m. balandžio 1 d. jis pakėlė Vilniaus kolegiją į akademiją – universitetą. Iš pradžių jame tebuvo du fakultetai: filosofijos ir teologijos. Dauguma profesorių buvo svetimtaučiai, mokslas dėstomas lotyniškai, bet buvo mokoma ir vietos gyventojų kalbų – gudų, lenkų ir lietuvių, nes turėta galvoje, kad baigę akademiją kunigai bei teologai galėtų aiškinti tikybos dalykus žmonių gimtąja kalba. 1586 m. studentų (daugiausia lietuvių, gudų, lenkų, bet ir vokiečių, švedų, vengrų ir kt.) buvo 700, o po dešimties metų padaugėjo iki 900. Akademija daugiausia rūpinosi katalikybės įtvirtinimu ir kova su protestantizmu, bet, nepaisant, kad lietuvių kalba buvo apleista, paskatino lietuvišką raštiją ir apskritai pakėlė švietimą krašte, Vilniaus akademija – universitetas tapo kultūriniu centru Rytų Europoje. Mokslas, kultūra iš Lietuvos plito į rytų slavų žemes, net Bizantijos įtakoje buvusią Maskvą. Vilnius kaip prekybos centras, viliojo ne tik kaimynų pirklius, bet ir su prekėmis atvykstančius vengrus, rumunus, totorius, armėnus.
S. Batoras sutvarko teismus
Lietuvos bajorai labai mėgdavo bylinėtis, retai kuomet pasitenkindavo vietinių teismų nutarimu, vis eidavo skųstis Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Kadangi S. Batoras turėjo labai daug darbo ir gyveno daugiausia Lenkijoje, negalėdavo visų bylų peržiūrėti. Tad 1581 m. kovo 1 d. buvo nutarta įkurti aukščiausiąjį teismą – Vyriausiąjį Lietuvos Tribunolą. Tribunolą sudarė 40 bajorų rinktų teisėjų, kurie posėdžiaudavo paeiliui Vilniuje, Trakuose, Naugarduke ir Minske. Įsteigus Tribunolą, bajorų reikšmė Lietuvoje dar daugiau išaugo.
S. Batoras mirė Gardine 1586 m. gruodžio 12 d., ruošdamasis karui su Maskva ir savo didelių planų neįvykdęs. Po mirties jam buvo atliktas pirmasis aprašytas ir išspausdintas skrodimas, jį atliko gydytojas Simonas Simonijus ir Nikolas Bucela.
Šaltiniai
- A. Šapoka, Lietuvos istorija; Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 m. – ISBN 5-420-00631-6
- Robert I. Frost. The Northern Wars: War, State and Society in Northeastern Europe, 1558 - 1721 Routledge; 1st edition (8 Aug. 2000), SBN-13 : 978-0582064294,
Steponas Batoras Gimė: apie 1533 Mirė: 1586 | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Jonas Zigmantas Zapojajis | Transilvanijos Kunigaikštis 1575–1576 | Po to: |
| Prieš tai: Henrikas Valua | Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1576–1586 | Po to: Žygimantas IV Vaza |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Steponas Batoras, Kas yra Steponas Batoras? Ką reiškia Steponas Batoras?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Steponas Batoras lenk Stefan Batory vengr Bathory Istvan 1533 m rugsejo 27 d 1586 m gruodzio 12 d Transilvanijos kunigaikstis 1571 1576 m Lenkijos karalius 1575 1586 m Lietuvos didysis kunigaikstis 1576 1586 m Valde kartu su Ona Jogailaite Steponas Batoras lenk Stefan Batory veng Bathory Istvan Lenkijos karalius Lietuvos didysis kunigaikstis Batorai Gime 1533 m rugsejo 27 d Vengrijos karalyste Mire 1586 m gruodzio 12 d 53 metai Gardinas Palaidotas a Vavelio katedra Tevas Steponas Batoras Motina Kotryna Telegdi Sutuoktinis e Ona Jogailaite Transilvanijos kunigaikstis Kiti titulai Transilvanijos kunigaikstis Valde 1575 m 1576 m 1 metai Pirmtakas Jonas Zygimantas Įpedinis Ksistofas Batoras Lenkijos karalius Valde 1575 m 1586 m 11 metu Karunavimas 1576 m geguzes 1 d Pirmtakas Henrikas Valua Įpedinis Zygimantas IV Vaza Lietuvos didysis kunigaikstis Valde 1576 m 1586 m 10 metu Karunavimas 1576 m geguzes 1 d Pirmtakas Henrikas Valua Įpedinis Zygimantas IV Vaza Veikla Reformavo Abieju Tautu Respublikos kariuomene sudare taikos sutartį su Turkija ir Krymo chanatu Vikiteka Steponas Batoras Parasas Janas Mateika Steponas Batoras prie Pskovo 1872 m ATR Stepono Batoro valdymo laikais Stepono Batoro antkapis Vavelyje Atminimo lenta Vilniaus universiteto Didziajame kieme Reformavo Abieju Tautu Respublikos husaru kavalerija po Stepono Batoro reformu husarai kovesi kaip sunkioji kavalerija sunkiosios kavalerijos rikiuoteje Sudare taikos sutartį su Turkija ir Krymo chanatu Įtraukes į Livonijos kara Lenkijos kariuomene atkovojo Rusijos uzimtas LDK bei Livonijos teritorijas ir priverte rusus sudaryti taikos sutartį Suvaidino svarbu vaidmenį pertvarkant Vilniaus jezuitu kolegija į Vilniaus universiteta Turinys 1 Transilvanijos kunigaikstis 2 Lietuvos ir Lenkijos valdovas 3 Karas su Maskva 1577 1582 4 S Batoras duoda laisve visu tikejimu zmonems 5 Lietuva svietimo zidinys Rytu Europoje 6 S Batoras sutvarko teismus 7 SaltiniaiTransilvanijos kunigaikstisredaguotiGime to paties vardo Batori Stefan Transilvanijos didiko seimoje 1571 m Steponas Batoras tapo Transilvanijos vaivada Buvo austru priesu Lietuvos ir Lenkijos valdovasredaguotiLietuviai renkant Stepona Batora nedalyvavo Jis buvo isrinktas lenku po ilgu derybu Vede Zygimanto Augusto seserį Ona 1576 m geguzes 1 d vainikuotas Krokuvoje Lenkijos karaliumi bei Lietuvos didziuoju kunigaiksciu 1576 m Steponas Batoras prisieke pacta conventa Pagal ja pasizadejo atgauti zemes kurias buvo uzemusi Maskva sustiprinti valstybes sienas skirti Abieju Tautu Respublikos reikalams 200 000 florinu nbsp Sį biografinį straipsnį reiketu sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite prasome sutvarkyti sį straipsnį Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Priezastys del kuriu straipsnis laikomas nesutvarkytu aiskinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai Esamasis laikas netaisyta Sapokos kalba Lietuviu bajorai Stepono Batoro ilgai nenorejo pripazinti kaip neteisetai isrinkto valdovo Rinkimas vyko lietuviams nedalyvaujant taciau S Batorui pripazinus lietuviu teises jį pripazino ir lietuviai S Batoras atejo salį valdytį turedamas placius politinius tikslus Didele Vengrijos dalis buvo uzkariauta turku pats Batoras titulavosi ir laisvos Transilvanijos kunigaiksciu bet ir ja puole turkai ir Austrijos Habsburgai Todel S Batoras planavo suorganizuoti Vakaru Europos valstybiu koalicija su Lietuva ir Lenkija pries bendrus priesus Taciau pries tai jis sieke sutramdyti augancia Maskvos galybe Steponas Batoras buvo grieztas valdovas kuris neleido bajorams savavaliauti Pats budamas vengras jis vienodai gerbe lenku ir lietuviu teises Steponas Batoras nemokejo nei lenkiskai nei lietuviskai o bendravo lotyniskai Karas su Maskva 1577 1582 redaguoti1558 1583 m karas su Maskva pradetas dar Zygimanto Augusto tebesitese 1 1577 m pradzioje Maskva vel įsiverze į Livonija S Batoras tuo metu buvo uzimtas trumpu karu Dancige del miesto privilegiju ir negalejo ateiti į pagalba Rusai seimininkavo Livonijoje plese Lietuvos rytu pakrascius Tu paciu metu gruodį issprendes Dancigo klausima S Batoras grįzo prie Livonijos reikalu ir kartu su svedais pamazu per 1578 m pradejo stumti Maskvos pajegas is Livonijos 2 Po nesekmiu Livonijoje Ivanas IV Rustusis S Batorui pasiule taika bet Batoras nesutiko 1578 m seimas pritare S Batoro prasymui paremti karinius veiksmus į prieso teritorija Seimas balsavo uz dydziu precedento neturincius mokescius suteikdamas solidzia parama karo veiksmams 2 Steponas Batoras budamas energingas ir karo dalykuose nusimanes vadas eme rupestingai ruostis karui Visu pirma reikejo pertvarkyti kariuomene Nors jau Zygimantas Augustas buvo sudares nuolatine kariuomene bet jos nepakako S Batoras pradejo organizuoti valstiecius į vadinamaja rinktine kariuomene Paimtuosius valstiecius atleisdavo nuo visu kitu pareigu Nuo kiekvieno 20 ha turejo eiti vienas valstietis Susidare gera pestininku kariuomene Tada bajorai jau maziau stojo į kariuomene pasilikdami savo dvaruose ir ukininkaudami Be to S Batoras sutvarke artilerija pasamde kariuomenes Vengrijoje pasikviete zinomu inzinieriu is Italijos ir kitu krastu sutvarke maisto tiekima zemes darbams pasauke valstiecius su kirviais ir kastuvais Taip gerai pasiruoses 1579 m S Batoras su didele jungtine Lietuvos ir Lenkijos kariuomene pradejo karo zygį pries Maskva S Batoras isstume rusus is Livonijos rusu zemeje uzeme Polocka ir apgule Pskova 1 Pskovas isbuvo apgultyje 5 menesius bet nekrito Taciau sekminga S Batoro kompanija atvere kelia ir svedu puolimui 1582 m Maskvos caras Ivanas IV Rustusis noredamas issaugoti Pskova buvo priverstas prasyti taikos ir atsisakyti visu Livonijos uzkariavimu 2 Taika buvo pasirasyta desimciai metu Lietuva atgavo Livonija ir Polocka 1 S Batoras duoda laisve visu tikejimu zmonemsredaguotiS Batoras pats budamas katalikas leido Lietuvoje kurtis protestantams Jis visados sakydavo Esu zmoniu ne saziniu karalius jis skelbe leidzias kiekvienam savo tikejima skleisti pamokymais ir geru pavyzdziu bet ne smurtu ne ugnimi ir kardu Be Liuterio plito Lietuvoje dar ir Kalvino mokslas ypac tarp bajoru ir didiku Galinga Lietuvos didiku Radvilu gimine miestuose steige protestantu mokyklas baznycias spaustuves Taciau tuo laiku subruzdo ir ginti savo tikejimo katalikai Daug lietuvybei nusipelne Zemaiciu vyskupas Merkelis Giedraitis Zemaiciu vyskupas kunigaikstis M Giedraitis rado daugybe zmoniu atkritusiu į senajį tikejima kataliku kunigai ir baznycios isnyko Jei kunigu kur ir buvo dar like tie patys lietuviskai nemokejo Vyskupas pasikviete kunigu mokanciu lietuviskai ir pats vazinejo po krasta sakydamas pamokslus mokydamas doroves Jis įkure Vilniuje kunigu seminarija Kovojo su plintancia lenku įtaka Lietuvoje visada pabrezdamas LDK savarankiskuma rupinosi lietuvisku knygu spausdinimu Lietuva svietimo zidinys Rytu EuropojeredaguotiPlintant protestantizmui daug protestantu mokyklu atsirado Lietuvoje katalikai suskato steigti savo mokyklas kad butu atstatyta katalikybe Steponas Batoras labai rupinosi jaunuomenes auklejimu savo aktu 1579 m balandzio 1 d jis pakele Vilniaus kolegija į akademija universiteta Is pradziu jame tebuvo du fakultetai filosofijos ir teologijos Dauguma profesoriu buvo svetimtauciai mokslas destomas lotyniskai bet buvo mokoma ir vietos gyventoju kalbu gudu lenku ir lietuviu nes tureta galvoje kad baige akademija kunigai bei teologai galetu aiskinti tikybos dalykus zmoniu gimtaja kalba 1586 m studentu daugiausia lietuviu gudu lenku bet ir vokieciu svedu vengru ir kt buvo 700 o po desimties metu padaugejo iki 900 Akademija daugiausia rupinosi katalikybes įtvirtinimu ir kova su protestantizmu bet nepaisant kad lietuviu kalba buvo apleista paskatino lietuviska rastija ir apskritai pakele svietima kraste Vilniaus akademija universitetas tapo kulturiniu centru Rytu Europoje Mokslas kultura is Lietuvos plito į rytu slavu zemes net Bizantijos įtakoje buvusia Maskva Vilnius kaip prekybos centras viliojo ne tik kaimynu pirklius bet ir su prekemis atvykstancius vengrus rumunus totorius armenus S Batoras sutvarko teismusredaguotiLietuvos bajorai labai megdavo bylinetis retai kuomet pasitenkindavo vietiniu teismu nutarimu vis eidavo skustis Lietuvos didziajam kunigaiksciui Kadangi S Batoras turejo labai daug darbo ir gyveno daugiausia Lenkijoje negaledavo visu bylu perziureti Tad 1581 m kovo 1 d buvo nutarta įkurti auksciausiajį teisma Vyriausiajį Lietuvos Tribunola Tribunola sudare 40 bajoru rinktu teiseju kurie posedziaudavo paeiliui Vilniuje Trakuose Naugarduke ir Minske Įsteigus Tribunola bajoru reiksme Lietuvoje dar daugiau isaugo S Batoras mire Gardine 1586 m gruodzio 12 d ruosdamasis karui su Maskva ir savo dideliu planu neįvykdes Po mirties jam buvo atliktas pirmasis aprasytas ir isspausdintas skrodimas jį atliko gydytojas Simonas Simonijus ir Nikolas Bucela Saltiniairedaguoti 1 0 1 1 1 2 A Sapoka Lietuvos istorija Svietimo ministerijos knygu leidimo komisijos leidinys Kaunas 1936 m ISBN 5 420 00631 6 2 0 2 1 2 2 Robert I Frost The Northern Wars War State and Society in Northeastern Europe 1558 1721 Routledge 1st edition 8 Aug 2000 SBN 13 978 0582064294 Steponas BatorasBatoru seimaGime apie 1533 Mire 1586 Karaliskieji titulai Pries tai Jonas Zigmantas Zapojajis Transilvanijos Kunigaikstis 1575 1576 Po to Ksistofas Batoras Pries tai Henrikas Valua Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis 1576 1586 Po to Zygimantas IV Vaza nbsp Sis straipsnis apie Lietuvos asmenybe yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį Rodomas puslapis https lt wikipedia org w index php title Steponas Batoras amp oldid 7287828