Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Verkių mūšis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Verkių mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: ATR-Maskvos karas (1654–1667) | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| ATR | Rusijos carystė | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis | |||||||
| Pajėgos | |||||||
| 1 200 - 1 500 | nežinoma | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| 100 žuvusių | nežinoma | ||||||
Verkių mūšis – 1658 m. spalio 21 d. šalia Verkių (prie Vilniaus) įvykusios kautynės tarp ATR ir Rusijos carystės karinių pajėgų.
1658 m. rugsėjo 26 d. – spalio 19 d. prie okupuoto Vilniaus vyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos delegacijų derybos dėl taikos sutarties. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei derybose atstovavo Abiejų Tautų Respublikos valdovo pasiųsti komisarai: Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis etmonas P. J. Sapiega ir Lietuvos lauko etmonas, Lietuvos didysis iždininkas V. A. Gosievskis. Rusijos delegacijai vadovavo N. Odojevskis. Abu Lietuvos etmonai į derybas atvyko lydimi karinių dalinių. Spalio 11 d. nuo Upninkų atvykęs V. A. Gosievskis savo stovyklą įrengė prie Verkių, P. J. Sapiega – priešingoje Vilniaus pusėje, ties Rudamina. Vilniuje buvo sutelkta okupacinė J. Dolgorukio vadovaujama Rusijos kariuomenė ir pilies įgula.
Derybų eigoje Rusijos pajėgos spalio 21 d. netikėtai užpuolė prie Verkių įrengtą V. A. Gosievskio karo stovyklą (apie 1500 raitelių). Mūšio metu į nelaisvę pateko V. A. Gosievskis. Jo dalinys neteko apie 200 karininkų ir karių (pateko į nelaisvę, žuvo mūšyje arba traukdamiesi). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės nesėkmę nulėmė nelauktas Rusijos kariuomenės puolimas ir V. A. Gosievskio dalinio suformavimas vien iš raitelių, kurie negalėjo atremti rusų pėstininkų atakos.
Didžiausia nesėkmė – aukšto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigūno V. A. Gosievskio netektis (rusai išvežė į Maskvą; grįžo 1662 m. balandžio mėn.). Išlaisvinti jį reikalavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės apskričių seimeliai, Seimas, Abiejų Tautų Respublikos valdovas Jonas Kazimieras Vaza.
Verkių mūšiu Rusija nutraukė nuo 1656 m. galiojusias Nemėžio paliaubas ir vykusias derybas taikai sudaryti. Mūšis žymi karinių veiksmų pradžią po Nemėžio paliaubų ATR-Maskvos 1654-1667 metų kare.
Šaltiniai
- (LT) Tyla, Antanas, Verkių mūšis, Visuotinė lietuvių enciklopedoija
- (LT) Tyla, A., Verkių mūšis (1658 10 21) / Lituanistica 2007 t. 67 Nr. 1.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Verkių mūšis, Kas yra Verkių mūšis? Ką reiškia Verkių mūšis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Verkiu musisPriklauso ATR Maskvos karas 1654 1667 Data 1658 m spalio 21 d Vieta VerkiaiRezultatas Rusijos pergaleKonflikto salysATR Rusijos carysteVadovai ir kariniai vadaiVincentas Aleksandras Korvinas GosievskisPajegos1 200 1 500 nezinomaNuostoliai100 zuvusiu nezinoma Verkiu musis 1658 m spalio 21 d salia Verkiu prie Vilniaus įvykusios kautynes tarp ATR ir Rusijos carystes kariniu pajegu 1658 m rugsejo 26 d spalio 19 d prie okupuoto Vilniaus vyko Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes ir Rusijos delegaciju derybos del taikos sutarties Lietuvos Didziajai Kunigaikstystei derybose atstovavo Abieju Tautu Respublikos valdovo pasiusti komisarai Vilniaus vaivada Lietuvos didysis etmonas P J Sapiega ir Lietuvos lauko etmonas Lietuvos didysis izdininkas V A Gosievskis Rusijos delegacijai vadovavo N Odojevskis Abu Lietuvos etmonai į derybas atvyko lydimi kariniu daliniu Spalio 11 d nuo Upninku atvykes V A Gosievskis savo stovykla įrenge prie Verkiu P J Sapiega priesingoje Vilniaus puseje ties Rudamina Vilniuje buvo sutelkta okupacine J Dolgorukio vadovaujama Rusijos kariuomene ir pilies įgula Derybu eigoje Rusijos pajegos spalio 21 d netiketai uzpuole prie Verkiu įrengta V A Gosievskio karo stovykla apie 1500 raiteliu Musio metu į nelaisve pateko V A Gosievskis Jo dalinys neteko apie 200 karininku ir kariu pateko į nelaisve zuvo musyje arba traukdamiesi Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes nesekme nuleme nelauktas Rusijos kariuomenes puolimas ir V A Gosievskio dalinio suformavimas vien is raiteliu kurie negalejo atremti rusu pestininku atakos Didziausia nesekme auksto Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes pareiguno V A Gosievskio netektis rusai isveze į Maskva grįzo 1662 m balandzio men Islaisvinti jį reikalavo Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes apskriciu seimeliai Seimas Abieju Tautu Respublikos valdovas Jonas Kazimieras Vaza Verkiu musiu Rusija nutrauke nuo 1656 m galiojusias Nemezio paliaubas ir vykusias derybas taikai sudaryti Musis zymi kariniu veiksmu pradzia po Nemezio paliaubu ATR Maskvos 1654 1667 metu kare Saltiniai LT Tyla Antanas Verkiu musis Visuotine lietuviu enciklopedoija LT Tyla A Verkiu musis 1658 10 21 Lituanistica 2007 t 67 Nr 1 Sis straipsnis apie musius yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį