Virbalio stoties mūšis

Virbalio stoties mūšis
Priklauso: Pirmasis pasaulinis karas
Data 1914 m. rugpjūčio 2 d. (pagal Grigaliaus kalendorių (rugpjūčio 15 d. (pagal Julijaus kalendorių)
Vieta Virbalio geležinkelio stotis, Rusijos imperija
Rezultatas Vokiečių atsitraukimas
Teritoriniai
pokyčiai
teritorinių pokyčių nebuvo
Konflikto šalys
Vokietijos imperija Rusijos imperija
109-asis Volgos pėstininkų pulkas
Vadovai ir kariniai vadai
Nežinoma Aleksandr Granikov
Husein Chan Nachčivanskij
Pajėgos
~10 tūkst. ~2,5 tūkst.
Nuostoliai
"dideli", teigiama, kad bent 200 žuvusių, 17 belaisvių nežinomi

Virbalio (geležinkelio) stoties mūšis (rus. Битва у Вержболово) – 1914 m. rugpjūčio 2 d. (kitose šaltiniuose – rugpjūčio 3 d.) (rugpjūčio 15 d. pagal Julijaus kalendorių)Virbalio geležinkelio stoties apylinkėse įvykęs Vokietijos Imperijos ir Rusijos Imperijos karinių pajėgų susirėmimas, vienas didžiausių pirmųjų Pirmojo pasaulinio karo mūšių.

Mūšis buvo Vokietijos pajėgų ataka prieš pasienyje buvusios Virbalio geležinkelio stoties apylinkėse besitelkusias ir invazijai į Rytprūsius besirengusias Rusijos imperijos kariuomenės pajėgas. Nors karas vyko tik antrą ar trečią dieną, bent Rusijos pajėgos jau intensyviai judėjo link sienos. Po Pirmojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungoje išleistuose darbuose teigiama, kad vokiečių pajėgas sudarė 10 tūkst. karių, nuo kurių gynėsi apie 2,5 tūkst. dydžio rusų kariuomenės pajėgos. Vokiečių tikslas buvo užimti ar sunaikinti Virbalio geležinkelio stotį, taip sutrikdyti Rusijos kariuomenės mobilizacijai ir pasirengimui invazijai į Vokietiją.

Vokiečiai atakavo be artilerijos paramos – po mūšio Virbalyje ir stoties apylinkėse nebuvo didesnių sugriovimų. Užsimezgusiame mūšyje rusų pajėgoms pavyko atremti vokiečių puolimą. Rusų šaltiniuose nurodoma, kad vien jų kavalerija nukovė 200 ir į nelaisvę paėmė 17 vokiečių. Kitur nurodoma, kad vokiečių nuostoliai buvo „dideli“. Nepavykus atakai vokiečiai per Lieponos upę pasitraukė atgal į Eitkūnus. Rusų pajėgos jų nepersekiojo.

Po šių kautynių stambesnių susirėmimų Virbalio apylinkėse nevyko iki rugpjūčio 15 d. kai Rusija pradėjo plataus mąsto invaziją į Rytprūsius.

Išnašos

  1.  Oleynikov, Alexei (2023). „Германские знаменные трофеи русской армии“. Военно-исторический журнал.
  2. 1-й бой – Сталупенен. Pyсская армия в Первой мировой войне
  3. Belolipetsky, V. (1939). Восточно-Прусская операция: сборник документов мировой империалистической войны., p. 183.
  4. 1-й бой – Сталупенен. Pyсская армия в Первой мировой войне
  5. Borisyuk, Andrey (2024). Забытая война. Россия в 1914-1918 (rusų). Вече, Москва. ISBN 978-5-4484-5078-5., p. 32.
  6. Belolipetsky, V. (1939). Восточно-Прусская операция: сборник документов мировой империалистической войны., p. 183.
  7. Borisyuk, Andrey (2024). Забытая война. Россия в 1914-1918 (rusų). Вече, Москва. ISBN 978-5-4484-5078-5., p.33

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Virbalio stoties mūšis, Kas yra Virbalio stoties mūšis? Ką reiškia Virbalio stoties mūšis?