Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiaurės Makedonijos Respublika maked Република Северна Македонија alb Republika e Maqedonisë së VeriutVėliava HerbasHimn
Šiaurės Makedonija
| Šiaurės Makedonijos Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Šiandien virš Makedonijos“ | |||||
Šiaurės Makedonija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | makedonų, albanų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Skopjė | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Premjeras | |||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 25 713 km2 (145) 1,9 % | ||||
| Gyventojų • 2021 • Tankis | 1 836 713 (147) 80,1 žm./km2 (122) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2019 12,383 mlrd. $ (124) 6 143$ (104) | ||||
| Valiuta | Makedonijos denaras (MKD) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+1 (CET) UTC+2 (CEST) | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Jugoslavijos 1991 m. rugsėjo 8 d. | ||||
| Interneto kodas | .mk .мкд | ||||
| Telefono kodas | +389 | ||||
- Kitos reikšmės – Makedonija (reikšmės).
Šiaurės Makedonija (maked. Северна Македонија, alb. Maqedonia e Veriut), oficialiai Šiaurės Makedonijos Respublika (maked. Република Северна Македонија, alb. Republika e Maqedonisë së Veriut) – valstybė Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalio vidurinėje dalyje. Vakaruose ribojasi su Albanija, šiaurės vakaruose – su Kosovu, šiaurėje – su Serbija, rytuose – su Bulgarija, pietuose – su Graikija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Skopjė.
Istorija
Šalies pavadinimas kilęs iš graikų Μακεδονία, šis savo ruožtu iš μακεδνός – „aukštas, ilgas“. Manoma, kad taip graikai apibūdino senovės makedonus.
Dabartinė Makedonija apima šiaurės vakarinę Makedonijos regiono dalį. Senovėje čia gyveno pajonai, graikų gentys molosai, ilyrų gentys. 356 m. pr. m. e. Makedonija tapo Pilypo II valstybės dalimi, o vėliau Aleksandro Makedoniečio imperijos dalimi. Valdant romėnams buvo sudaryta Makedonijos provincija, kuri Diokletiano laikais padalinta (dabartinė Makedonija atsidūrė Macedonia Salutaris provincijoje). Prie Gradsko yra provincijos sostinės liekanos. Kitas romėnų miestas (prie Skopjės), priklausė Mezijos provincijai.
VI-VII a. į regioną įsiveržė slavų ir bolgarų gentys. Naujakurių sostine tapo Bitola. Apie IX a. Makedonijos gyventojai priėmė krikščionybę. 1014 m. regionas buvo užimtas Bizantijos, kurioje išsilaikė iki XIII a., kai tapo Antrosios Bulgarijos imperijos dalimi. Vėliau Makedonija vėl grįžo Bizantijai, bet XIV a. tapo Serbijos imperijos dalimi. Valdant Skopjė tapo imperijos sostine. Tačiau greitai visi Balkanai atsidūrė Osmanų imperijos valdžioje.
XVIII–XIX a. regione prasidėjo sukilimai prieš osmanus, ėmėsi formuotis makedonų etninė savimonė. 1903 m. makedonų sukilėliai užimtame Kruševo mieste paskelbė . Nors ji greit žlugo, bet po I pasaulinio karo žlugo ir Osmanų imperija. Dabartinės Makedonijos žemės tapo Jugoslavijos karalystės dalimi ir vadintos Pietų Serbija. 1929 m. Pietų Serbija pervadinta į . Tarpukariu makedonų nacionalistai siekė sukurti nepriklausomą nuo Serbijos ir Graikijos Makedoniją, pradėjo partizaninį karą, bet pasiekti nepriklausomybės nesugebėjo.
II pasaulinio karo metais Makedonija okupuota Ašies valstybių ir valdyta bulgarų. Karo metu dalis makedonų parėmė Josipo Broz Tito komunistų partizanus. Po 1944 m. Bulgarijos perversmo, bulgarų kariuomenė iš Makedonijos atitraukta. Po karo Makedonija įjungta į Jugoslavijos Federaciją, sudarė vieną iš 6 jos respublikų.
Makedonija kaip nepriklausoma valstybė susikūrė po Jugoslavijos iširimo. Nepriklausomybę paskelbė 1991 m. rugsėjo 8 d., po referendumo, pritariančio išstojimui iš Jugoslavijos. Jugoslavijos karų metu Makedonija liko nuošalyje, tačiau neramumai prasidėjo kai 1999 m. Kosovo karo metu į šalį ėmė plūsti pabėgėliai albanai. 2001 m. albanų apgyvendintuose Kosovo ir Albanijos pasieniuose kilo ginkluoti konfliktai tarp albanų ir makedonų. Įsikišus NATO konfliktas numalšintas, albanams suteikta didesnė autonomija, o šie sutiko nusiginkluoti.
Nuo pat 1991 m. trukęs ginčas dėl šalies pavadinimo su Graikija buvo išspręstas 2019 m. vasario 12 d. šalį pervadinus į Šiaurės Makedoniją.
2020 m. kovo 27 d. šalis prisijungė prie NATO ir tapo 30-ta organizacijos nare.
Politinė sistema
1991 m. konstitucija iš dalies pakeista 2001 m., suteikiant daugiau teisių tautinėms mažumoms. Vienerių rūmų parlamentas (Sobranie) turi 120 narių, renkamų ketveriems metams. Ribotas galias turintis prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu penkerių metų kadencijai.
Administracinis suskirstymas
Šiaurės Makedonija padalinta į 8 regionus. Regionai padalinti į savivaldybes.
- Rytų Makedonijos regionas
- Šiaurės rytų Makedonijos regionas
- Pelagonijos regionas
- Pologo regionas
- Skopjė regionas
- Pietryčių Makedonijos regionas
- Pietvakarių Makedonijos regionas
- Vardaro regionas
Geografija
Šiaurės Makedonija – vidurio Balkanų valstybė, neturinti priėjimo prie jūros, kalnuota, su giliais slėniais. Šalies centrine dalimi eina platus , likusi šalies dalis kalnuota. Albanijos pasienyje iškilę aukšti Šaro kalnai (juose yra aukščiausia šalies vieta – Korabas, 2764 m), šiaurės rytuose – Osogovo masyvas, pietuose – Babos, , masyvai, centrinėje dalyje – , pietvakariuose – , ir kt.
Svarbiausia Šiaurės Makedonijos upė yra Vardaras (teka į Egėjo jūrą), kurio baseinas užima 80 % šalies ploto. Svarbiausi jo intakai Makedonijoje yra Crna, Bregalnica, Pčinia, , Treska. Vakariniu šalies pakraščiu teka Juodasis Drinas, pietryčiuose – Strumos intakas Strumica. Makedonijos teritorijoje yra 3 dideli ežerai: Ochrido, Prespos ir Dojrano. Kalnuose yra krioklių.
Klimatas subtropinis, pereinantis į žemyninį. Būdingos sausos ir karštos vasaros bei gan šaltos žiemos. Vidutinis metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 1700 mm vakariniuose kalnuose iki 500 mm rytuose. Šilčiausia yra Vardaro slėnio pietuose (Demir Kapija, Gevgelija), kur vasarą oras gali įkaisti iki 40 °C. Skopjėje būdingos temperatūros virš 30 °C. Žiemą atvėsta nuo ~0 °C Vardaro slėnyje iki žemiau -20 °C kalnuose.
Būdinga mišriųjų ir plačialapių miškų lygumose, bei spygliuočių miškų (ypač balkaninių pušų) augalija kalnuose. Šalyje yra 3 nacionaliniai parkai: , Galičicos ir Pelisterio.
Ekonomika
Tai atviros ekonomikos šalis, viena iš skurdžiausių buvusios Jugoslavijos respublikų. Pagrindinės ekonomikos šakos – maisto perdirbimas, tabako, tekstilės gaminiai, cheminių medžiagų, plieno ir cemento gamyba.
Demografija
2009 m. apskaičiavimais, šalyje gyvena 2 066 718 žmonių. Gyventojų skaičius šiuo metu lėtai auga. Pasak 2002 m. surašymo, 64,2 % visų Šiaurės Makedonijos gyventojų yra makedoniečiai. Didžiausias mažumas sudaro albanai (25,2 %), turkai (3,9 %), čigonai (2,7 %) ir serbai (1,8 %). Pasiskirstymas pagal kalbas labai primena tautinę sudėtį: 66,5 % kalba makedoniškai, 25,1 % – albaniškai, 3,5 % – turkiškai, 1,9 % – čigoniškai, 1,2 % – serbiškai ir 1,8 % – kitomis kalbomis. 64,7 % visų gyventojų yra , 33,3 % – musulmonai, 0,37 % – kiti krikščionys. Tiesa, ši statistika rodo tik priskyrimą religijai, o ne praktiką. Maždaug 8 % visų šalies gyventojų yra ateistai arba agnostikai. 2002 metų surašymo duomenimis, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas yra 96,1 % (98,2 % vyrams ir 94,1 % moterims). Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Makedonijoje yra 74,68 metų (tik truputį mažesnė negu Lietuvos).
Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.):
- 0-14 metų: 19,2 %
- 15-64 metų: 69,4 %
- virš 65 metų: 11,4 %
Kultūra
Šiaurės Makedonijos kultūra panaši į Bulgarijos bei buvusių Jugoslavijos šalių, t. y. susiformavo pradžioje veikiant Bizantijai, vėliau Osmanų imperijai, o XX a. – socialistinei Jugoslavijai. Šalis turi gan turtingą religinį paveldą – senų vienuolynų, freskų, mozaikų. Makedonijos muzikoje ryški bizantiškosios muzikos įtaka, kaip ir Bulgarijoje populiarūs šokiai rateliais (), dažnai grojama Balkanų fleita kavalu, dūdmaišiu , tambūru ir kt. Iš šiuolaikinės muzikos populiari pop muzika, rokas. Makedonija turi gan gerai išvystytą kino pramonę, makedonų filmai yra pelnę tarptautinių apdovanojimų (pvz., „Prieš lietų“).
panaši į kitų ; vartojama daug daržovių, sūrio. Nacionalinis patiekalas yra , gaminamas iš pupelių, svogūnų ir paprikų. Populiarūs gėrimai yra mastika bei rakija.
Populiariausia sporto šaka Makedonijoje yra futbolas, tiesa, Makedonijos vyrų futbolo rinktinė aukštų rezultatų nėra pasiekusi. Antra populiariausia šaka yra rankinis, kuriame gerai rungtyniauja šalies moterų rinktinė. Krepšinis taip pat gan populiarus šalyje, ypač po sėkmingo Makedonijos vyrų krepšinio rinktinės pasirodymo 2011 m. Europos krepšinio čempionate.
Kita informacija
Šaltiniai
- „State Statistical Office - News release: Census of Population, Households and Dwellings in the Republic of North Macedonia, 2021 - first dataset ,2021“. Stat.gov.mk. Nuoroda tikrinta 2022-03-30.
- „Report for Selected Countries and Subjects“. TVF. 2018-10-20.
- North Macedonia to officially join NATO on Friday
- (Angliškai) CIA pasaulio faktų knyga: Makedonija Archyvuota kopija 2018-01-28 iš Wayback Machine projekto.
- (Angliškai)The Largest Atheist / Agnostic Populations Archyvuota kopija 2009-08-22 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Vyriausybės svetainė Archyvuota kopija 2010-02-10 iš Wayback Machine projekto.
- CŽV statistika apie Makedoniją Archyvuota kopija 2018-01-28 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaurės Makedonija, Kas yra Šiaurės Makedonija? Ką reiškia Šiaurės Makedonija?
Siaures Makedonijos Respublika maked Republika Severna Makedoniјa alb Republika e Maqedonise se VeriutVeliava HerbasHimnas Siandien virs Makedonijos Siaures Makedonija zemelapyjeValstybine kalba makedonu albanuSostine ir didziausias miestas SkopjeValstybes vadovai Prezidentas PremjerasPlotas Is viso vandens 25 713 km2 145 1 9 Gyventoju 2021 Tankis 1 836 713 147 80 1 zm km2 122 BVP Is viso Vienam gyventojui 2019 12 383 mlrd 124 6 143 104 Valiuta Makedonijos denaras MKD Laiko juosta Vasaros laikas UTC 1 CET UTC 2 CEST Nepriklausomybe Paskelbta nuo Jugoslavijos 1991 m rugsejo 8 d Interneto kodas mk mkdTelefono kodas 389 Kitos reiksmes Makedonija reiksmes Siaures Makedonija maked Severna Makedoniјa alb Maqedonia e Veriut oficialiai Siaures Makedonijos Respublika maked Republika Severna Makedoniјa alb Republika e Maqedonise se Veriut valstybe Pietryciu Europoje Balkanu pusiasalio vidurineje dalyje Vakaruose ribojasi su Albanija siaures vakaruose su Kosovu siaureje su Serbija rytuose su Bulgarija pietuose su Graikija Salies sostine ir didziausias miestas Skopje IstorijaPagrindinis straipsnis Makedonijos istorija Salies pavadinimas kiles is graiku Makedonia sis savo ruoztu is makednos aukstas ilgas Manoma kad taip graikai apibudino senoves makedonus Dabartine Makedonija apima siaures vakarine Makedonijos regiono dalį Senoveje cia gyveno pajonai graiku gentys molosai ilyru gentys 356 m pr m e Makedonija tapo Pilypo II valstybes dalimi o veliau Aleksandro Makedoniecio imperijos dalimi Valdant romenams buvo sudaryta Makedonijos provincija kuri Diokletiano laikais padalinta dabartine Makedonija atsidure Macedonia Salutaris provincijoje Prie Gradsko yra provincijos sostines liekanos Kitas romenu miestas prie Skopjes priklause Mezijos provincijai VI VII a į regiona įsiverze slavu ir bolgaru gentys Naujakuriu sostine tapo Bitola Apie IX a Makedonijos gyventojai prieme krikscionybe 1014 m regionas buvo uzimtas Bizantijos kurioje issilaike iki XIII a kai tapo Antrosios Bulgarijos imperijos dalimi Veliau Makedonija vel grįzo Bizantijai bet XIV a tapo Serbijos imperijos dalimi Valdant Skopje tapo imperijos sostine Taciau greitai visi Balkanai atsidure Osmanu imperijos valdzioje XVIII XIX a regione prasidejo sukilimai pries osmanus emesi formuotis makedonu etnine savimone 1903 m makedonu sukileliai uzimtame Krusevo mieste paskelbe Nors ji greit zlugo bet po I pasaulinio karo zlugo ir Osmanu imperija Dabartines Makedonijos zemes tapo Jugoslavijos karalystes dalimi ir vadintos Pietu Serbija 1929 m Pietu Serbija pervadinta į Tarpukariu makedonu nacionalistai sieke sukurti nepriklausoma nuo Serbijos ir Graikijos Makedonija pradejo partizaninį kara bet pasiekti nepriklausomybes nesugebejo II pasaulinio karo metais Makedonija okupuota Asies valstybiu ir valdyta bulgaru Karo metu dalis makedonu pareme Josipo Broz Tito komunistu partizanus Po 1944 m Bulgarijos perversmo bulgaru kariuomene is Makedonijos atitraukta Po karo Makedonija įjungta į Jugoslavijos Federacija sudare viena is 6 jos respubliku Makedonija kaip nepriklausoma valstybe susikure po Jugoslavijos isirimo Nepriklausomybe paskelbe 1991 m rugsejo 8 d po referendumo pritariancio isstojimui is Jugoslavijos Jugoslavijos karu metu Makedonija liko nuosalyje taciau neramumai prasidejo kai 1999 m Kosovo karo metu į salį eme plusti pabegeliai albanai 2001 m albanu apgyvendintuose Kosovo ir Albanijos pasieniuose kilo ginkluoti konfliktai tarp albanu ir makedonu Įsikisus NATO konfliktas numalsintas albanams suteikta didesne autonomija o sie sutiko nusiginkluoti Nuo pat 1991 m trukes gincas del salies pavadinimo su Graikija buvo issprestas 2019 m vasario 12 d salį pervadinus į Siaures Makedonija 2020 m kovo 27 d salis prisijunge prie NATO ir tapo 30 ta organizacijos nare Politine sistemaPagrindinis straipsnis 1991 m konstitucija is dalies pakeista 2001 m suteikiant daugiau teisiu tautinems mazumoms Vieneriu rumu parlamentas Sobranie turi 120 nariu renkamu ketveriems metams Ribotas galias turintis prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu penkeriu metu kadencijai Administracinis suskirstymasSiaures Makedonijos administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Siaures Makedonijos regionai Siaures Makedonija padalinta į 8 regionus Regionai padalinti į savivaldybes Rytu Makedonijos regionas Siaures rytu Makedonijos regionas Pelagonijos regionas Pologo regionas Skopje regionas Pietryciu Makedonijos regionas Pietvakariu Makedonijos regionas Vardaro regionasGeografijaOchrido ezeras ir Sv Jovano baznyciaPagrindinis straipsnis Makedonijos geografija Siaures Makedonija vidurio Balkanu valstybe neturinti priejimo prie juros kalnuota su giliais sleniais Salies centrine dalimi eina platus likusi salies dalis kalnuota Albanijos pasienyje iskile auksti Saro kalnai juose yra auksciausia salies vieta Korabas 2764 m siaures rytuose Osogovo masyvas pietuose Babos masyvai centrineje dalyje pietvakariuose ir kt Svarbiausia Siaures Makedonijos upe yra Vardaras teka į Egejo jura kurio baseinas uzima 80 salies ploto Svarbiausi jo intakai Makedonijoje yra Crna Bregalnica Pcinia Treska Vakariniu salies pakrasciu teka Juodasis Drinas pietryciuose Strumos intakas Strumica Makedonijos teritorijoje yra 3 dideli ezerai Ochrido Prespos ir Dojrano Kalnuose yra kriokliu Klimatas subtropinis pereinantis į zemyninį Budingos sausos ir karstos vasaros bei gan saltos ziemos Vidutinis metinis krituliu kiekis svyruoja nuo 1700 mm vakariniuose kalnuose iki 500 mm rytuose Silciausia yra Vardaro slenio pietuose Demir Kapija Gevgelija kur vasara oras gali įkaisti iki 40 C Skopjeje budingos temperaturos virs 30 C Ziema atvesta nuo 0 C Vardaro slenyje iki zemiau 20 C kalnuose Budinga misriuju ir placialapiu misku lygumose bei spygliuociu misku ypac balkaniniu pusu augalija kalnuose Salyje yra 3 nacionaliniai parkai Galicicos ir Pelisterio EkonomikaPagrindinis straipsnis Tai atviros ekonomikos salis viena is skurdziausiu buvusios Jugoslavijos respubliku Pagrindines ekonomikos sakos maisto perdirbimas tabako tekstiles gaminiai cheminiu medziagu plieno ir cemento gamyba DemografijaPagrindinis straipsnis Makedonijos demografija 2009 m apskaiciavimais salyje gyvena 2 066 718 zmoniu Gyventoju skaicius siuo metu letai auga Pasak 2002 m surasymo 64 2 visu Siaures Makedonijos gyventoju yra makedonieciai Didziausias mazumas sudaro albanai 25 2 turkai 3 9 cigonai 2 7 ir serbai 1 8 Pasiskirstymas pagal kalbas labai primena tautine sudetį 66 5 kalba makedoniskai 25 1 albaniskai 3 5 turkiskai 1 9 cigoniskai 1 2 serbiskai ir 1 8 kitomis kalbomis 64 7 visu gyventoju yra 33 3 musulmonai 0 37 kiti krikscionys Tiesa si statistika rodo tik priskyrima religijai o ne praktika Mazdaug 8 visu salies gyventoju yra ateistai arba agnostikai 2002 metu surasymo duomenimis vyresniu nei 15 m zmoniu rastingumas yra 96 1 98 2 vyrams ir 94 1 moterims Pasak 2009 m apskaiciavimu vidutine numatomo gyvenimo trukme skaiciuojant nuo gimimo Makedonijoje yra 74 68 metu tik truputį mazesne negu Lietuvos Gyventoju amziaus struktura 2009 m apsk 0 14 metu 19 2 15 64 metu 69 4 virs 65 metu 11 4 KulturaPagrindinis straipsnis Siaures Makedonijos kultura panasi į Bulgarijos bei buvusiu Jugoslavijos saliu t y susiformavo pradzioje veikiant Bizantijai veliau Osmanu imperijai o XX a socialistinei Jugoslavijai Salis turi gan turtinga religinį pavelda senu vienuolynu fresku mozaiku Makedonijos muzikoje ryski bizantiskosios muzikos įtaka kaip ir Bulgarijoje populiarus sokiai rateliais daznai grojama Balkanu fleita kavalu dudmaisiu tamburu ir kt Is siuolaikines muzikos populiari pop muzika rokas Makedonija turi gan gerai isvystyta kino pramone makedonu filmai yra pelne tarptautiniu apdovanojimu pvz Pries lietu panasi į kitu vartojama daug darzoviu surio Nacionalinis patiekalas yra gaminamas is pupeliu svogunu ir papriku Populiarus gerimai yra mastika bei rakija Populiariausia sporto saka Makedonijoje yra futbolas tiesa Makedonijos vyru futbolo rinktine aukstu rezultatu nera pasiekusi Antra populiariausia saka yra rankinis kuriame gerai rungtyniauja salies moteru rinktine Krepsinis taip pat gan populiarus salyje ypac po sekmingo Makedonijos vyru krepsinio rinktines pasirodymo 2011 m Europos krepsinio cempionate Kita informacijaSaltiniai State Statistical Office News release Census of Population Households and Dwellings in the Republic of North Macedonia 2021 first dataset 2021 Stat gov mk Nuoroda tikrinta 2022 03 30 Report for Selected Countries and Subjects TVF 2018 10 20 North Macedonia to officially join NATO on Friday Angliskai CIA pasaulio faktu knyga Makedonija Archyvuota kopija 2018 01 28 is Wayback Machine projekto Angliskai The Largest Atheist Agnostic Populations Archyvuota kopija 2009 08 22 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Siaures Makedonija vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Siaures Makedonija Siaures Makedonija kelioniu gidai susije su straipsniuVyriausybes svetaine Archyvuota kopija 2010 02 10 is Wayback Machine projekto CZV statistika apie Makedonija Archyvuota kopija 2018 01 28 is Wayback Machine projekto