| Skuodo mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Spėjamoje mūšio vietoje Luknėse pasodintas ąžuolynas | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Žemaičiai | Vokiečių ordinas | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Alminas | Bernardas Harenas | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 3000 | |||||||
| Nuostoliai | |||||||
| 33 riteriai | |||||||
Skuodo mūšis – žemaičių ir Vokiečių ordino livoniškosios šakos kariuomenių mūšis, kuris įvyko 1259 m. prie Skuodo. Tai vienas didesnių žemaičių mūšių su kryžiuočiais, įvykusių iki Durbės mūšio.
Žemaičių kariuomenę (pasak Eiliuotosios Livonijos kronikos, ją sudarė apie 3 tūkst. žmonių), grįžtančią su grobiu iš Kuršo, pasivijo Livonijos kryžiuočių kariuomenė (Kuldygos pilies įgula, Vokietijos, vietos vokiečių riteriai ir nuo jų priklausomi kuršiai).
Žemaičiams greičiausiai vadovavo kunigaikštis Alminas, Livonijos kariuomenei – komtūras Bernardas Harenas.
Livonijos ordinas mūšį pralaimėjo; žuvo 33 Vokiečių ordino riteriai, daug eilinių karių.
Tokia mūšio baigtis paskatino žiemgalius 1259 m. sukilti prieš Vokiečių ordiną. Jie išvarė iš savo žemių Vokiečių ordino ir Rygos arkivyskupo skirtus viršininkus.
Įamžinimas
Skuodo mūšio spėjamoje vietoje, Luknių kaime šalia kelio 218 Kretinga–Skuodas , pasodintas atminties ąžuolynas, įrengta atokvėpio vieta, informacinis stendas. Vieta paženklinta trimis liaudies meistrų sukurtais stogastulpiais.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Skuodo mūšis, Kas yra Skuodo mūšis? Ką reiškia Skuodo mūšis?