Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Lenkijos Lietuvos karasPriklauso Lietuvos nepriklausomybės kovosLenkų kavalerijos paradas Seinuose Data 1919 m 1920 m la

Lenkijos–Lietuvos karas

  • Pagrindinis puslapis
  • Lenkijos–Lietuvos karas
Lenkijos–Lietuvos karas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Lenkijos–Lietuvos karas
Priklauso: Lietuvos nepriklausomybės kovos

Lenkų kavalerijos paradas Seinuose.
Data 1919 m. – 1920 m. lapkričio 29 d.
Vieta Suvalkijos regionas ir Vilniaus kraštas.
Rezultatas Nutraukiami bet kokie diplomatiniai santykiai tarp Lenkijos ir Lietuvos iki 1938 m. ultimatumo.
Teritoriniai
pokyčiai
Lenkija okupuoja Lietuvos dalį (Vilniaus kraštą) ir Suvalkų regioną.
Konflikto šalys
Lenkija  Lietuva
Vadovai ir kariniai vadai

Kazys Ladiga
Konstantinas Žukas
Pajėgos
~20 000–30 000 ~7 000–8 000

Lenkijos–Lietuvos karas – karinis konfliktas, vykęs po Pirmojo pasaulinio karo, prasidėjęs 1919 m. pavasarį ir pasibaigęs lenkų naudai 1920 m. lapkričio 29 d. Lietuvos ir Lenkijos karinės galios skirtumas buvo didelis, todėl Lenkijai nebuvo sunku laimėti šį karą. Po kiek laiko įvyko derybos dėl paliaubų, o tolimesnius Lietuvos kariuomenės veiksmus nutraukė Tautų Sąjungos komisija.

Konflikto pradžia ir priežastys

1918 m. atsikūrus Lietuvos ir Lenkijos valstybėms, lietuvių kilmės lenkas Juzefas Pilsudskis siekė, kad Lietuva ir Lenkija susivienytų į federaciją, identiškai kaip federacinė ATR. J. Pilsudskio manymu, ATR turėjo sudaryti Lietuva (buvusi LDK), Lenkija (buvusi karalystė), Gudija ir Ukraina. Tačiau 1918–1921 m. Gudija ir Ukraina buvo užimtos Levo Trockio vadovaujamos Raudonosios armijos (RA) bei paverstos paklusniomis sovietinėmis respublikomis. Tuo tarpu Lietuva paskelbė nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d.

Į karą Lietuva įsitraukė vos gavusi nepriklausomybę ir tik pradedanti kurti naująją Lietuvos kariuomenę. Lietuvoje negyveno tiek daug žmonių kaip tuo metu Lenkijoje, todėl mobilizacijos skaičiai buvo žemi, o atsilaikyti Lietuvai prieš lenkų invaziją buvo beveik beviltiška, nes lietuvių karinė jėga svyravo nuo 7 000 iki 8 000, o lenkų karinė jėga buvo didesnė negu 20 000 karių ir karinės technikos vienetų. Konfliktą siejo Vilniaus kraštas ir Suvalkų apskritis, dėl kurio ir įsižiebė karas dėl lenkų noro aneksuoti šias teritorijas. Dar prieš karą su lenkais tarp Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo įtempti, dėl Lenkijos valstybės viršininko Juzefo Pilsudskio noro užgrobti didelę dalį Rytų Europos. Į Vilnių ir aplinkines teritorijas pretendavo tiek Lietuva, tiek ir Lenkija.

1919 m. iš Lietuvos išvijus bolševikus taip pat ir avantiūristų bermontininkų likučius, į Lietuvą iš rytinės pusės pradėjo plūsti Lenkijos kariuomenė. Vilnių 1919 m. balandžio 19 d. užėmė Lenkijos kariuomenė. Lietuvos delegacija Paryžiaus taikos konferencijoje pareiškė protestą. Gegužės 2 d. ji paragino kariaujančias puses stabdyti kraujo liejimą, tačiau niekas nepasikeitė. 1919 m. birželio 18 d. Antantė Lietuvos prašymu nustatė pirmąją Lietuvos ir Lenkijos demarkacinę liniją, bet konfliktas vyko toliau. Liepos 27 d. buvo nustatyta antroji demarkacinė linija. 1919 m. naktį iš rugpjūčio 22 d. į 23 d. Seinuose prasidėjo Lenkų karinės organizacijos (POW) organizuotas sukilimas. Atkaklus mūšis tęsėsi apie 6 val. Lietuviai, matydami, kad miestas supamas iš pietų ir šiaurės, tvarkingai atsitraukė Lazdijų link. Kapčiamiesčio valsčiaus POW komendantas su keliolika peoviakų trumpam užėmė Kapčiamiestį. Rugpjūčio 25 d. karininko S. Asevičiaus vadovaujami 150 kareivių staigiai ir lenkams netikėtai puolė ir užėmė Seinus, tačiau tą pačią dieną lietuvių kovotojai paliko Seinus ir grįžo į Lazdijus.

Kovos

Lenkijos kariuomenė atsitraukė Raudonajai armijai pradėjus pulti Lenkiją. 1920 m. liepos 15 d. Lietuvos kariuomenė pasiekė Vilnių, kurį jau buvo užėmusi Raudonoji armija. Po Varšuvos mūšio Lenkijos kariuomenė pradėjo puolimą Augustavo apskrityje. Antantei tarpininkaujant rugpjūčio 25–rugpjūčio 30 d. tarp Lietuvos ir Lenkijos vyko derybos. Rugpjūčio 28 d. Lenkijos kariuomenė užėmė Augustavą, rugpjūčio 31 d. – Suvalkus ir Seinus. Po to prasidėjo Lietuvos kariuomenės kontrpuolimas. Rugsėjo 15–rugsėjo 19 d. Kalvarijoje vėl vyko derybos, po kurių Lenkijos kariuomenė vėl pradėjo puolimą.

Paliaubos Suvalkuose ir Želigovskio maištas

Pagrindiniai straipsniai – Suvalkų sutartis ir Želigovskio maištas.

Rugsėjo 29 d. prasidėjo derybos, kurios spalio 7 d. pasibaigė Suvalkų sutarties pasirašymu. Ja buvo nustatyta nauja demarkacinė linija. Sutartis turėjo įsigalioti spalio 10 d., bet spalio 8 d. Lenkijos generolas Liucjanas Želigovskis Juzefo Pilsudskio nurodymu inscenizavo maištą ir spalio 9 d. užėmė Vilnių. Ten buvo paskelbta apie naujos valstybės – Vidurinės Lietuvos įkūrimą. Želigovskio pajėgos toliau tęsė puolimą ir pasiekė Ukmergę. Tačiau tada prasidėjo Lietuvos kariuomenės kontrpuolimas ir lapkričio 19 d. prie Širvintų bei lapkričio 21 d. prie Giedraičių Želigovskio pajėgos patyrė pralaimėjimus. Tolesnius Lietuvos kariuomenės puolimus nutraukė Tautų Sąjungos komisija. Lapkričio 29 d. Kaune tarp Lietuvos ir Lenkijos atstovų buvo pasirašyta paliaubų sutartis.

Nuorodos

  • Lietuvos nepriklausomybės kovos
  1. „1919 m. rugpjūčio mėn. Seinų sukilimas ar užpuolimas?“.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 08 Lie, 2025 / 14:40

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lenkijos–Lietuvos karas, Kas yra Lenkijos–Lietuvos karas? Ką reiškia Lenkijos–Lietuvos karas?

Lenkijos Lietuvos karasPriklauso Lietuvos nepriklausomybes kovosLenku kavalerijos paradas Seinuose Data 1919 m 1920 m lapkricio 29 d Vieta Suvalkijos regionas ir Vilniaus krastas Rezultatas Nutraukiami bet kokie diplomatiniai santykiai tarp Lenkijos ir Lietuvos iki 1938 m ultimatumo Teritoriniai pokyciai Lenkija okupuoja Lietuvos dalį Vilniaus krasta ir Suvalku regiona Konflikto salysLenkija LietuvaVadovai ir kariniai vadaiKazys Ladiga Konstantinas ZukasPajegos 20 000 30 000 7 000 8 000 Lenkijos Lietuvos karas karinis konfliktas vykes po Pirmojo pasaulinio karo prasidejes 1919 m pavasarį ir pasibaiges lenku naudai 1920 m lapkricio 29 d Lietuvos ir Lenkijos karines galios skirtumas buvo didelis todel Lenkijai nebuvo sunku laimeti sį kara Po kiek laiko įvyko derybos del paliaubu o tolimesnius Lietuvos kariuomenes veiksmus nutrauke Tautu Sajungos komisija Konflikto pradzia ir priezastys1918 m atsikurus Lietuvos ir Lenkijos valstybems lietuviu kilmes lenkas Juzefas Pilsudskis sieke kad Lietuva ir Lenkija susivienytu į federacija identiskai kaip federacine ATR J Pilsudskio manymu ATR turejo sudaryti Lietuva buvusi LDK Lenkija buvusi karalyste Gudija ir Ukraina Taciau 1918 1921 m Gudija ir Ukraina buvo uzimtos Levo Trockio vadovaujamos Raudonosios armijos RA bei paverstos paklusniomis sovietinemis respublikomis Tuo tarpu Lietuva paskelbe nepriklausomybe 1918 m vasario 16 d J Pilsudskis Vilniuje 1919 m Į kara Lietuva įsitrauke vos gavusi nepriklausomybe ir tik pradedanti kurti naujaja Lietuvos kariuomene Lietuvoje negyveno tiek daug zmoniu kaip tuo metu Lenkijoje todel mobilizacijos skaiciai buvo zemi o atsilaikyti Lietuvai pries lenku invazija buvo beveik beviltiska nes lietuviu karine jega svyravo nuo 7 000 iki 8 000 o lenku karine jega buvo didesne negu 20 000 kariu ir karines technikos vienetu Konflikta siejo Vilniaus krastas ir Suvalku apskritis del kurio ir įsiziebe karas del lenku noro aneksuoti sias teritorijas Dar pries kara su lenkais tarp Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo įtempti del Lenkijos valstybes virsininko Juzefo Pilsudskio noro uzgrobti didele dalį Rytu Europos Į Vilniu ir aplinkines teritorijas pretendavo tiek Lietuva tiek ir Lenkija 1919 m is Lietuvos isvijus bolsevikus taip pat ir avantiuristu bermontininku likucius į Lietuva is rytines puses pradejo plusti Lenkijos kariuomene Vilniu 1919 m balandzio 19 d uzeme Lenkijos kariuomene Lietuvos delegacija Paryziaus taikos konferencijoje pareiske protesta Geguzes 2 d ji paragino kariaujancias puses stabdyti kraujo liejima taciau niekas nepasikeite 1919 m birzelio 18 d Antante Lietuvos prasymu nustate pirmaja Lietuvos ir Lenkijos demarkacine linija bet konfliktas vyko toliau Liepos 27 d buvo nustatyta antroji demarkacine linija 1919 m naktį is rugpjucio 22 d į 23 d Seinuose prasidejo Lenku karines organizacijos POW organizuotas sukilimas Atkaklus musis tesesi apie 6 val Lietuviai matydami kad miestas supamas is pietu ir siaures tvarkingai atsitrauke Lazdiju link Kapciamiescio valsciaus POW komendantas su keliolika peoviaku trumpam uzeme Kapciamiestį Rugpjucio 25 d karininko S Aseviciaus vadovaujami 150 kareiviu staigiai ir lenkams netiketai puole ir uzeme Seinus taciau ta pacia diena lietuviu kovotojai paliko Seinus ir grįzo į Lazdijus KovosLenkijos kariuomene Seinuose 1919 m Sarvuotas traukinys Gediminas Kaune pries isvykstant į fronta 1920 m Lenkijos kariuomene atsitrauke Raudonajai armijai pradejus pulti Lenkija 1920 m liepos 15 d Lietuvos kariuomene pasieke Vilniu kurį jau buvo uzemusi Raudonoji armija Po Varsuvos musio Lenkijos kariuomene pradejo puolima Augustavo apskrityje Antantei tarpininkaujant rugpjucio 25 rugpjucio 30 d tarp Lietuvos ir Lenkijos vyko derybos Rugpjucio 28 d Lenkijos kariuomene uzeme Augustava rugpjucio 31 d Suvalkus ir Seinus Po to prasidejo Lietuvos kariuomenes kontrpuolimas Rugsejo 15 rugsejo 19 d Kalvarijoje vel vyko derybos po kuriu Lenkijos kariuomene vel pradejo puolima Paliaubos Suvalkuose ir Zeligovskio maistasPagrindiniai straipsniai Suvalku sutartis ir Zeligovskio maistas Suvalku sutarties pasirasymas Is kaires lenku o desines lietuviu delegatai Rugsejo 29 d prasidejo derybos kurios spalio 7 d pasibaige Suvalku sutarties pasirasymu Ja buvo nustatyta nauja demarkacine linija Sutartis turejo įsigalioti spalio 10 d bet spalio 8 d Lenkijos generolas Liucjanas Zeligovskis Juzefo Pilsudskio nurodymu inscenizavo maista ir spalio 9 d uzeme Vilniu Ten buvo paskelbta apie naujos valstybes Vidurines Lietuvos įkurima Zeligovskio pajegos toliau tese puolima ir pasieke Ukmerge Taciau tada prasidejo Lietuvos kariuomenes kontrpuolimas ir lapkricio 19 d prie Sirvintu bei lapkricio 21 d prie Giedraiciu Zeligovskio pajegos patyre pralaimejimus Tolesnius Lietuvos kariuomenes puolimus nutrauke Tautu Sajungos komisija Lapkricio 29 d Kaune tarp Lietuvos ir Lenkijos atstovu buvo pasirasyta paliaubu sutartis NuorodosLietuvos nepriklausomybes kovos 1919 m rugpjucio men Seinu sukilimas ar uzpuolimas

Naujausi straipsniai
  • Liepa 06, 2025

    281 m. pr. m. e.

  • Liepa 08, 2025

    287 m. pr. m. e.

  • Liepa 08, 2025

    284 m. pr. m. e.

  • Liepa 09, 2025

    267 m. pr. m. e.

  • Liepa 04, 2025

    252 m. pr. m. e.

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje