Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Palionių mūšisKosciuškos sukilimasData 1794 m gegužės 7 d pagal Grigaliaus kalendorių balandžio 26 d pagal Julijaus kale
Palionių mūšis
| Palionių mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Kosciuškos sukilimas | |||||||
| |||||||
| Priešininkai | |||||||
| Abiejų Tautų Respublika (Kosciuškos sukilėliai) | Rusijos imperija | ||||||
| Vadai | |||||||
| Jokūbas Jasinskis | Michailas Dejevas | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| ~3300 | ~3000 | ||||||
| Aukos | |||||||
| 90 karių ir 3 pabūklai | Nežinoma | ||||||
Palionių mūšis (lenk. Bitwa pod Polanami; rus. Битва под Полянами) – 1794 m. gegužės 7 d. (balandžio 26 d. pagal Julijaus kalendorių) įvykusios kautynės tarp T. Kosciuškos sukilime dalyvavusių ATR pajėgų, vadovaujamų pulkininko J. Jasinskio ir Rusijos imperijos kariuomenės dalinių, vadovaujamų pulkininko M. Dejevo.
Karinės pajėgos
Po lygiosioms artima lietuvių pergale pasibaigusio Nemenčinės mūšio rusų daliniai, vadovaujami pulkininko Kirejevo (150 ) ir pulkininko leitenanto Fiodoro Levito (keturios Narvos 3-iojo pėstininkų pulko kuopos ir dvi Pskovo 11-ojo pulko kuopos, 1170 karių), taip pat iš Vilniaus išvyto rusų garnizono likučiai, pasitraukė į Mikališkes. Ten jie susijungė su pulkininko M. Dejevo vadovaujamu Tambovo pėstininkų pulku, atvykusiu iš Rygos ir pulkininko leitenanto Šilingo vavovaujamu Estlandijos jėgerių korpuso batalionu, atvykusiu iš Pastovių. Jungtiniam daliniui (apie 3 tūkst. karių) vadovauti ėmėsi pulkininkas Michailas Dejevas. Šios pajėgos patraukė į Ašmeną.
Siekdamas pašalinti Rusijos kariuomenės Vilniaus miestui keliamą grėsmę, Vilniaus karinis komendantas pulkininkas Jokūbas Jasinskis gegužės 5 d. dviem kolonomis išžygiavo iš Vilniaus. Sukilėlių armiją sudarė 1-asis, 3-asis, 4-asis ir 7-asis pėstininkų pulkai, 1-oji ir 3-oji kavalerijos brigados, 1-asis totorių Kirkoro gvardijos pulkas, vadovaujamas pulkininko Baranovskio ir apie 700 , viso – apie 3,3 tūkst. karių. Rusų šaltiniuose nurodomos LDK pajėgos – iki 5 tūkstančių konfederatų savanorių.
Mūšio eiga
1794 m. gegužės 7 d. 11 val. ryto ties Palioniais (7 km į šiaurę nuo Ašmenos) į šešias kolonas pasiskirstę LDK pajėgos atakavo rusų stovyklą. Priartėję per patrankos šūvį sukilėliai išsirikiavo dvejomis eilėmis ir pradėjo artilerijos apšaudymą.
Po kelių valandų artilerijos pasiruošimo Lietuvos kariuomenė pradėjo pulti. Rusų pajėgoms pavyko atremti išskaidytomis pajėgomis puolusių lietuvių pėstininkų ataką. Pasibaigus mūšiui, kuris truko maždaug 6 valandas, dalis Sulistrovskio vadovaujamos brigados pasitraukė. Pradėjus atsišaudyti rusų artilerijai nutrūko ir lietuvių pėstininkų puolimas. Dejevas, pasinaudojęs sumaištimi lietuvių gretose, pradėjo kontrataką. Kontrpuolime dalyvavo penkios Tambovo pulko kuopos, Esliandijos bataljonas, trys Narvos pulko kuopos ir dvi Pskovo pulko kuopos. Šio puolimo neatlaikę Lietuvos daliniai pradėjo trauktis.
Rusų šaltinių teigimu besitraukiant lietuviai prarado 6 patrankas – 3 dideles ir 3 mažas, lenkiškuose šaltiniuose nurodomos tik 3 prarastos patrankos. Rusų šaltinių teigimu, besitraukiančius lietuvius rusai persekiojo apie 10 varstų (apie 10 km), tačiau pavyti nesugebėjo. Lenkiškuose šaltiniuose teigiama, kad persekiojimas nevyko. Sutemus Jasinskio pajėgos pasitraukė į Vilnių. Rusai grįžo į savo stovyklą.
Rezultatai
Rusų šaltinių teigimu, be šešių patrankų sukilėliai mūšyje prarado apie 500 karių, dar 34 buvo paimti į nelaisvę, įskaitant vieną karininką. Rusijos nuostoliai siekė 173 karius ir vieną stačiatikių kunigą. Lenkų šaltiniuose minima 90 žuvusių karių. Gegužės 15 d. M. Dejevas generolui L. Beningsenui išsiuntė ataskaitą apie mūšį. Joje teigiama, kad „kariai buvo taip įpyykę, kad neėmė belaisvių“.
Atminimas
Antrosios Lenkijos Respublikos laikais mūšio atiminimui Palionyse buvo pastatytas granitinis paminklas, kuris sovietmečiu buvo sunaikintas – oficialiuose rusų šaliniuose nurodoma – „prarastas“.
Literatūra
- (PL) Grabski А. Jan Wimmer i inni, Zarys dziejów wojskowości polskiej do roku 1864. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej. Warszawa 1966.
- (PL) Kukiel М. Zarys historii wojskowości w Polsce. London: Puls, 1993. ISBN 0-907587-99-2.
- (PL) Mała Encyklopedia Wojskowa t. 3, wyd. MON, Warszawa 1971.
- (PL) Twardowski, Bolesław: Wojsko Polskie Kościuszki w roku 1794. Poznań: Księgarnia Katolicka, 1894
- (RU) Восстание и война 1794 года в литовской провинции (по документам российских архивов). : Книжный дом «ЧеРо», 2000. – 176 с., ил.
- (Pl) Zahorski А. Wypisy źródłowe do historii polskiej sztuki wojennej. Polska sztuka wojenna w okresie powstania kościuszkowskiego, Zeszyt dziesiąty, Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, Warszawa 1960.
Išnašos
- „Деев Михаил Иванович (1742—1794)“. Nuoroda tikrinta 2013-06-30.
- Восстание и война 1794 года в литовской провинции (по документам российских архивов)
- „Упоминания о Деевых XVIII столетия“. Suarchyvuota iš originalo 2013-09-26. Nuoroda tikrinta 2023-07-20.
- Zahorski А. Wypisy źródłowe do historii polskiej sztuki wojennej. Polska sztuka wojenna w okresie powstania kościuszkowskiego
- Grabski А. Jan Wimmer i inni, Zarys dziejów wojskowości polskiej do roku 1864
- Mała Encyklopedia Wojskowa t. 3
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Palionių mūšis, Kas yra Palionių mūšis? Ką reiškia Palionių mūšis?
Palioniu musisKosciuskos sukilimasData 1794 m geguzes 7 d pagal Grigaliaus kalendoriu balandzio 26 d pagal Julijaus kalendoriu Vieta Palionys dab Gardino sritis BaltarusijaRezultatas Rusijos pergalePriesininkaiAbieju Tautu Respublika Kosciuskos sukileliai Rusijos imperijaVadaiJokubas Jasinskis Michailas DejevasPajegos 3300 3000Aukos90 kariu ir 3 pabuklai Nezinoma Palioniu musis lenk Bitwa pod Polanami rus Bitva pod Polyanami 1794 m geguzes 7 d balandzio 26 d pagal Julijaus kalendoriu įvykusios kautynes tarp T Kosciuskos sukilime dalyvavusiu ATR pajegu vadovaujamu pulkininko J Jasinskio ir Rusijos imperijos kariuomenes daliniu vadovaujamu pulkininko M Dejevo Karines pajegosPo lygiosioms artima lietuviu pergale pasibaigusio Nemencines musio rusu daliniai vadovaujami pulkininko Kirejevo 150 ir pulkininko leitenanto Fiodoro Levito keturios Narvos 3 iojo pestininku pulko kuopos ir dvi Pskovo 11 ojo pulko kuopos 1170 kariu taip pat is Vilniaus isvyto rusu garnizono likuciai pasitrauke į Mikaliskes Ten jie susijunge su pulkininko M Dejevo vadovaujamu Tambovo pestininku pulku atvykusiu is Rygos ir pulkininko leitenanto Silingo vavovaujamu Estlandijos jegeriu korpuso batalionu atvykusiu is Pastoviu Jungtiniam daliniui apie 3 tukst kariu vadovauti emesi pulkininkas Michailas Dejevas Sios pajegos patrauke į Asmena Siekdamas pasalinti Rusijos kariuomenes Vilniaus miestui keliama gresme Vilniaus karinis komendantas pulkininkas Jokubas Jasinskis geguzes 5 d dviem kolonomis iszygiavo is Vilniaus Sukileliu armija sudare 1 asis 3 asis 4 asis ir 7 asis pestininku pulkai 1 oji ir 3 oji kavalerijos brigados 1 asis totoriu Kirkoro gvardijos pulkas vadovaujamas pulkininko Baranovskio ir apie 700 viso apie 3 3 tukst kariu Rusu saltiniuose nurodomos LDK pajegos iki 5 tukstanciu konfederatu savanoriu Musio eiga1794 m geguzes 7 d 11 val ryto ties Palioniais 7 km į siaure nuo Asmenos į sesias kolonas pasiskirste LDK pajegos atakavo rusu stovykla Priarteje per patrankos suvį sukileliai issirikiavo dvejomis eilemis ir pradejo artilerijos apsaudyma Po keliu valandu artilerijos pasiruosimo Lietuvos kariuomene pradejo pulti Rusu pajegoms pavyko atremti isskaidytomis pajegomis puolusiu lietuviu pestininku ataka Pasibaigus musiui kuris truko mazdaug 6 valandas dalis Sulistrovskio vadovaujamos brigados pasitrauke Pradejus atsisaudyti rusu artilerijai nutruko ir lietuviu pestininku puolimas Dejevas pasinaudojes sumaistimi lietuviu gretose pradejo kontrataka Kontrpuolime dalyvavo penkios Tambovo pulko kuopos Esliandijos bataljonas trys Narvos pulko kuopos ir dvi Pskovo pulko kuopos Sio puolimo neatlaike Lietuvos daliniai pradejo trauktis Rusu saltiniu teigimu besitraukiant lietuviai prarado 6 patrankas 3 dideles ir 3 mazas lenkiskuose saltiniuose nurodomos tik 3 prarastos patrankos Rusu saltiniu teigimu besitraukiancius lietuvius rusai persekiojo apie 10 varstu apie 10 km taciau pavyti nesugebejo Lenkiskuose saltiniuose teigiama kad persekiojimas nevyko Sutemus Jasinskio pajegos pasitrauke į Vilniu Rusai grįzo į savo stovykla RezultataiRusu saltiniu teigimu be sesiu patranku sukileliai musyje prarado apie 500 kariu dar 34 buvo paimti į nelaisve įskaitant viena karininka Rusijos nuostoliai sieke 173 karius ir viena staciatikiu kuniga Lenku saltiniuose minima 90 zuvusiu kariu Geguzes 15 d M Dejevas generolui L Beningsenui issiunte ataskaita apie musį Joje teigiama kad kariai buvo taip įpyyke kad neeme belaisviu AtminimasAntrosios Lenkijos Respublikos laikais musio atiminimui Palionyse buvo pastatytas granitinis paminklas kuris sovietmeciu buvo sunaikintas oficialiuose rusu saliniuose nurodoma prarastas Literatura PL Grabski A Jan Wimmer i inni Zarys dziejow wojskowosci polskiej do roku 1864 Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej Warszawa 1966 PL Kukiel M Zarys historii wojskowosci w Polsce London Puls 1993 ISBN 0 907587 99 2 PL Mala Encyklopedia Wojskowa t 3 wyd MON Warszawa 1971 PL Twardowski Boleslaw Wojsko Polskie Kosciuszki w roku 1794 Poznan Ksiegarnia Katolicka 1894 RU Vosstanie i vojna 1794 goda v litovskoj provincii po dokumentam rossijskih arhivov Knizhnyj dom CheRo 2000 176 s il Pl Zahorski A Wypisy zrodlowe do historii polskiej sztuki wojennej Polska sztuka wojenna w okresie powstania kosciuszkowskiego Zeszyt dziesiaty Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej Warszawa 1960 Isnasos Deev Mihail Ivanovich 1742 1794 Nuoroda tikrinta 2013 06 30 Vosstanie i vojna 1794 goda v litovskoj provincii po dokumentam rossijskih arhivov Upominaniya o Deevyh XVIII stoletiya Suarchyvuota is originalo 2013 09 26 Nuoroda tikrinta 2023 07 20 Zahorski A Wypisy zrodlowe do historii polskiej sztuki wojennej Polska sztuka wojenna w okresie powstania kosciuszkowskiego Grabski A Jan Wimmer i inni Zarys dziejow wojskowosci polskiej do roku 1864 Mala Encyklopedia Wojskowa t 3