Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Jėkabpilio mūšisPriklauso Šiaurės karasJėkabpilio mūšis XVIII a graviūrojeData 1704 m liepos 25 d Julijaus kalendorius 1

Jėkabpilio mūšis

  • Pagrindinis puslapis
  • Jėkabpilio mūšis
Jėkabpilio mūšis
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Jėkabpilio mūšis
Priklauso: Šiaurės karas

Jėkabpilio mūšis XVIII a. graviūroje
Data 1704 m. liepos 25 d. (Julijaus kalendorius)
1704 m. rugpjūčio 5 d. (Grigaliaus kalendorius)
1704 m. liepos 26 d. (švedų kalendorius)
Vieta Jėkabpilis, Latvija
Rezultatas švedų pergalė
Konflikto šalys
Švedijos imperija ATR
Rusijos carystė
Vadovai ir kariniai vadai
Adamas Liudvikas Levenhauptas
Kazimieras Jonas Sapiega
Mykolas Servacijus Višnioveckis
Pajėgos
3100 švedų
2700 lietuvių
7650 lietuvių
3600 rusų
23 pabūklai
Nuostoliai
238 žuvę (57 švedai)
181 švedas sužeistas
apie 2300 žuvusių
517 belaisvių (iš jų 287 rusai)
23 pabūklai
2000 vežimų
37 vėliavos
4 štandartai

Jėkabpilio mūšis (šved. Slaget vid Jakobstadt) – mūšis, įvykęs 1704 m. liepos 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) / rugpjūčio 5 d. (pagal Grigaliaus kalendorių) / liepos 26 d. (pagal švedų kalendorių), vienas Šiaurės karo susirėmimų. Vienoje pusėje kovėsi rusų–lietuvių kariuomenė, vadovaujama Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Servacijaus Višnioveckio ir generolo majoro Bogdano Korsako (rus. Богдан Семёнович Корсак), kitoje pusėje – generolo leitenanto Adamo Liudviko Levenhaupto ir Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos vadovaujamas švedų–lietuvių korpusas. Mūšis baigėsi rusų–lietuvių kariuomenės pralaimėjimu.

Priešistorė

1704 m. kampanijos metu caras Petras I planavo užimti Narvą ir Tartu bei pasiųsti pagalbą savo lenkų–lietuvių sąjungininkams Lietuvoje ir Kurliandijoje.

Generolo majoro B. Korsako pagalbinis korpusas, kurio sudėtyje buvo reiterių pulkas, vadovaujamas G.D. Rydvanskio, pulkininko S.I. Stankevičiaus dragūnų pulkas ir Smolensko šlėktų pulkas, gavo Petro I įsakymą judėti į Lietuvą susijungti su etmonu Višnioveckiu. Generolas feldmaršalas (Борис Петрович Шереметев) palaikyti generolui Korsakui skyrė G.A. Suchotino dragūnų pulką. Be to, Višnioveckio lietuvių kariuomenės sudėtyje jau buvo du rusų šaulių (стрельцы) pulkai (Jurijaus Nečajevo ir Michailo Protopopovo). Birželio 19 d. Sapiegos švedų ir jų pagalbininkų būrys užėmė Drują, nugalėdamas penkias lietuvių dragūnų ir reiterių vėliavas ir paimdamas į nelaisvę jų vadą Karpą Chrizostomą. Birželio 22 d. generolas Korsakas gavo Petro I laišką su papeikimu už pavėlavimą pradėti žygį. Tai paveikė: jau liepos 3 d. Korsako dalinys Polocke prisijungė prie Suchotino dragūnų pulko ir tęsė žygį į Kurliandiją.

Tuo tarpu Višnioveckio lietuvių kariuomenė, nesulaukusi Korsako rusų pajėgų, apgulė Zelburgo tvirtovę. Tai sužinojęs švedų generolas Levenhauptas prisijungė prie Vilniaus vaivados Sapiegos lietuvių ir su jais pajudėjo prieš Višnioveckį, kuris paliko tvirtovę ir atsitraukė į Jėkabpilį. Liepos 25 d. (rugpjūčio 5 d.) čia prie lietuvių priartėjo generolo Korsako dalinys. Tą pačią dieną Levenhaupto švedai ir Sapiegos lietuviai užpuolė sąjungininkus ir pradėjo mūšį.

Mūšio eiga

Mūšis buvo žiaurus, bet trumpas. Pirmąsias Sapiegos lietuvių atakas sąjungininkų rusų–lietuvių kariuomenė atrėmė. Tačiau į mūšį įsitraukus švedams, jų puolimo atlaikyti sąjungininkams jau nebepavyko. Mūšis baigėsi rusų ir jų sąjungininkų lietuvių bėgimu. Pralaimėjęs Korsako rusų dalinys atsitraukė link Drujos.

Lietuvių–rusų sąjungininkų gyvosios jėgos nuostoliai sudarė apie 2300 žuvusių, 517 belaisvių (tarp jų 287 rusai), taip pat prarasta 23 pabūklai, 2000 vežimų, 37 vėliavos ir 4 štandartai.

Švedų–lietuvių pajėgos neteko 238 žuvusių (tarp jų tik 57 švedai). Taip pat buvo sužeistas 181 švedas.

Pasekmės

1704 m. rugpjūčio 15 (26) d. Narvoje buvo pasirašyta Narvos sutartis dėl bendrų karinių veiksmų prieš švedus tarp caro Petro I ir Saksonijos kurfiursto bei Lenkijos karaliaus Augusto II.

Literatūra

  • Н. П. Волынский. Постепенное развитие русской регулярной конницы в эпоху Великого Петра. СПб. 1912

Šaltiniai

  1. Вячеслав Анатольевич Красиков. Неизвестная война Петра Великого. Сражение у Якобштадта, p. 34

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 25 Lie, 2025 / 08:05

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jėkabpilio mūšis, Kas yra Jėkabpilio mūšis? Ką reiškia Jėkabpilio mūšis?

Jekabpilio musisPriklauso Siaures karasJekabpilio musis XVIII a graviurojeData 1704 m liepos 25 d Julijaus kalendorius 1704 m rugpjucio 5 d Grigaliaus kalendorius 1704 m liepos 26 d svedu kalendorius Vieta Jekabpilis LatvijaRezultatas svedu pergaleKonflikto salysSvedijos imperija ATR Rusijos carysteVadovai ir kariniai vadaiAdamas Liudvikas Levenhauptas Kazimieras Jonas Sapiega Mykolas Servacijus VisnioveckisPajegos3100 svedu 2700 lietuviu 7650 lietuviu 3600 rusu 23 pabuklaiNuostoliai238 zuve 57 svedai 181 svedas suzeistas apie 2300 zuvusiu 517 belaisviu is ju 287 rusai 23 pabuklai 2000 vezimu 37 veliavos 4 standartai Jekabpilio musis sved Slaget vid Jakobstadt musis įvykes 1704 m liepos 25 d pagal Julijaus kalendoriu rugpjucio 5 d pagal Grigaliaus kalendoriu liepos 26 d pagal svedu kalendoriu vienas Siaures karo susiremimu Vienoje puseje kovesi rusu lietuviu kariuomene vadovaujama Lietuvos didziojo etmono Mykolo Servacijaus Visnioveckio ir generolo majoro Bogdano Korsako rus Bogdan Semyonovich Korsak kitoje puseje generolo leitenanto Adamo Liudviko Levenhaupto ir Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos vadovaujamas svedu lietuviu korpusas Musis baigesi rusu lietuviu kariuomenes pralaimejimu Priesistore1704 m kampanijos metu caras Petras I planavo uzimti Narva ir Tartu bei pasiusti pagalba savo lenku lietuviu sajungininkams Lietuvoje ir Kurliandijoje Generolo majoro B Korsako pagalbinis korpusas kurio sudetyje buvo reiteriu pulkas vadovaujamas G D Rydvanskio pulkininko S I Stankeviciaus dragunu pulkas ir Smolensko slektu pulkas gavo Petro I įsakyma judeti į Lietuva susijungti su etmonu Visnioveckiu Generolas feldmarsalas Boris Petrovich Sheremetev palaikyti generolui Korsakui skyre G A Suchotino dragunu pulka Be to Visnioveckio lietuviu kariuomenes sudetyje jau buvo du rusu sauliu strelcy pulkai Jurijaus Necajevo ir Michailo Protopopovo Birzelio 19 d Sapiegos svedu ir ju pagalbininku burys uzeme Druja nugaledamas penkias lietuviu dragunu ir reiteriu veliavas ir paimdamas į nelaisve ju vada Karpa Chrizostoma Birzelio 22 d generolas Korsakas gavo Petro I laiska su papeikimu uz pavelavima pradeti zygį Tai paveike jau liepos 3 d Korsako dalinys Polocke prisijunge prie Suchotino dragunu pulko ir tese zygį į Kurliandija Tuo tarpu Visnioveckio lietuviu kariuomene nesulaukusi Korsako rusu pajegu apgule Zelburgo tvirtove Tai suzinojes svedu generolas Levenhauptas prisijunge prie Vilniaus vaivados Sapiegos lietuviu ir su jais pajudejo pries Visnioveckį kuris paliko tvirtove ir atsitrauke į Jekabpilį Liepos 25 d rugpjucio 5 d cia prie lietuviu priartejo generolo Korsako dalinys Ta pacia diena Levenhaupto svedai ir Sapiegos lietuviai uzpuole sajungininkus ir pradejo musį Musio eigaAtminimo akmuo musio vietoje Musis buvo ziaurus bet trumpas Pirmasias Sapiegos lietuviu atakas sajungininku rusu lietuviu kariuomene atreme Taciau į musį įsitraukus svedams ju puolimo atlaikyti sajungininkams jau nebepavyko Musis baigesi rusu ir ju sajungininku lietuviu begimu Pralaimejes Korsako rusu dalinys atsitrauke link Drujos Lietuviu rusu sajungininku gyvosios jegos nuostoliai sudare apie 2300 zuvusiu 517 belaisviu tarp ju 287 rusai taip pat prarasta 23 pabuklai 2000 vezimu 37 veliavos ir 4 standartai Svedu lietuviu pajegos neteko 238 zuvusiu tarp ju tik 57 svedai Taip pat buvo suzeistas 181 svedas Pasekmes1704 m rugpjucio 15 26 d Narvoje buvo pasirasyta Narvos sutartis del bendru kariniu veiksmu pries svedus tarp caro Petro I ir Saksonijos kurfiursto bei Lenkijos karaliaus Augusto II LiteraturaN P Volynskij Postepennoe razvitie russkoj regulyarnoj konnicy v epohu Velikogo Petra SPb 1912SaltiniaiVyacheslav Anatolevich Krasikov Neizvestnaya vojna Petra Velikogo Srazhenie u Yakobshtadta p 34

Naujausi straipsniai
  • Liepa 25, 2025

    Krasnapolio sinagoga

  • Liepa 25, 2025

    Krakra Pernik

  • Liepa 25, 2025

    Kryčavo rajonas

  • Liepa 25, 2025

    Krylya Sovetov Samara

  • Liepa 26, 2025

    Krušynėliai

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje