Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kiauneliškio mūšisData 1945 m kovo 11 13 d Vieta Kiauneliškis Lietuvos TSRRezultatas Sunaikinti partizanų bunkeriaiKonfl
Kiauneliškio mūšis
| Kiauneliškio mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Lietuvos partizanai | NKVD, stribai | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Antanas Krinickas-Romelis † Apolinaras Jurčys-Vytenis | |||||||
| Pajėgos | |||||||
| 120 | 500-2000 | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| 63-73 | ~300 | ||||||
Kiauneliškio mūšis – kautynės, įvykusios 1945 m. kovo 11–13 d. šalia Kiauneliškio kaimo tarp Lietuvos partizanų ir NKVD. Partizanai buvo įsitvirtinę dviejuose bunkeriuose. Po trijų dienų kovų abu bunkeriai buvo sunaikinti, abi pusės patyrė didelių nuostolių.
Istorija
1944 m. spalio mėn. buvo įsteigtas LLA Tigro rinktinės štabas. Kuopos vado įsakymu gen. št. aviacijos mjr. Bronius Vaivada-Vilkas paruošė „Panteros“ planą, kuriame buvo numatyta Labanoro girioje įrengti dvi įtvirtintas, ilgalaikei gynybai pritaikytas stovyklas, savotiškas tvirtoves. Pirmą tokį bunkerį dar 1944 m. rudenį netoli Kiauneliškio įrengė LLA Tigro rinktinės vadovaujamas apie 60 partizanų (daugiausia iš Šiškinių kaimo) būrys. Žiemą prie jo prisijungė vadovaujamas partizanų (irgi apie 60) būrys, kuris 1945 m. žiemą įrengė kitą bunkerį. A. Juršio bunkerio partizanai gyveno Margio bunkeryje, o A. Krinicko – Kauno bunkeryje. Tai buvo gerai įrengti didžiuliai bunkeriai. Margio bunkeris buvo 8 x 6 m dydžio, su rąstinėmis sienomis ir lubomis, kurias dengė metrinis žemių sluoksnis, buvo įrengtos 6 šaudymo angos. Kauno bunkeris buvo panašaus dydžio su žeminę supančiais apkasais. Partizanai buvo ginkluoti kulkosvaidžiais ir šautuvais.
1945 m. kovo 11 d. NKVD ir stribai iš Švenčionių, Švenčionėlių ir Saldutiškio (apie 500 karių) puolė Kauno bunkerį. Bunkerį gynę partizanai atmušė pirmąsias atakas, tačiau jų stovykla ir bunkeris buvo apsupti. Didžioji dalis partizanų iš apsupties išsiveržė, liko kautis tik 7-15 iš apkasų išmuštų partizanų. Margio bunkerį gynę partizanai atėjo į pagalbą Kauno bunkeriui. NKVD sužinojusi apie antro bunkerio egzistavimą apsupo ir jį. Visi Margio bunkeryje buvę Vytenio būrio partizanai nutarė kautis. Kautynės vyko iki vakaro.
Vakare į pagalbą atskubėjo apie 300 partizanų, priklausiusių LLA Tigro rinktinės štabo būriams. Pamatę, kad bunkerius apsupę enkavėdistai ilsisi, atidengė stiprią ugnį, prasilaužė prie Margio bunkerio ir bandė išvesti iš apsupties kovos draugus. Pagal skirtingus liudijimus bunkerio gynėjai arba nepažino į pagalbą atėjusių partizanų ir įtarė, kad tai bandymas juos klasta išvilioti, arba iš apsupties išvesti turėję kariai nusprendė, kad jau per vėlu ir atsitraukė. Priešas taip pat atsitraukė, tačiau išsikvietė pastiprinimą iš Švenčionių ir Utenos. Vėl prasidėjo kautynės, trukusios iki kovo 12 d. Priešo pajėgos buvo didelės – apie 2000 kareivių.
Įsitvirtinę gynybai gerai parengtuose bunkeriuose partizanai nepasidavė. Septyneriems Kauno bunkerio partizanams ėmė trūkti amunicijos. Nusprendę geriau žūti, nei patekti į nelaisvę partizanai susiprogdino paskutine granata, šeši jų žuvo, septintas išgyveno. Margio bunkerio gynėjai tęsė kovą. Rusai prašė iš savo bazių atvežti minosvaidžių, prieštankinių granatų, nes, jų pačių žodžiais tariant, „banditų jau nebeima paprastos granatos“. Mat įmestas į vidų granatas partizanai greit išsviesdavo laukan, ir jos sprogdavo tarp priešų.
Tik kovo 12 d. pavakare bunkeriai buvo išsprogdinti. Margio bunkeryje žuvo LLA Tigro rinktinės štabo narys Vladas Vaitkevičius-Kirvis, būrio vadas A. Juršys-Vytenis ir per 50 šio būrio partizanų. Kauno bunkeryje žuvo per 20 A. Krinicko-Romelio būrio partizanų. Iš atėjusių rinktinės štabo partizanų kautynėse prie bunkerių žuvo LLA Tigro rinktinės štabo viršininkas Zenonas Jasaitis-Ūdras, štabo narys Pranas Snieška ir vienas nežinomas partizanas. Jų palaikus vietos stribai siauruku geležinkeliu nuvežė į Švenčionių geležinkelio stotį ir išniekino miestelio aikštėje. Vėliau užkasė prie Cirkliškio dvaro. Kiauneliškio kautynėse patirti skaudūs nuostoliai rinktinei nebuvo pražūtingi: štabas persikėlė į Švenčionių valsčiaus Antanų miškus, būriai ir kuopos perėjo į naujus veikimo rajonus.
Kovo 14 d. NKVD suvarė aplinkinių kaimų gyventojus tvarkyti žuvusiųjų sovietų karių kūnus. Liudininkai suskaičiavo apie 300 žuvusių sovietų. Mūšyje žuvo keturi NKVD karininkai, kurie buvo palaidoti Švenčionyse.
Atminimas
2003 m. rugsėjo 7 d. Kiauneliškio mūšio metu žuvusių partizanų atminimui Kiauneliškio gamtiniame rezervate atidengta tipinių atminimo ženklų kompozicija.
2008 vasario 13 d. Vyriausybės nutarimu Labanoro girios kautynių kompleksas paskelbtas kultūros paminklu.
Šaltiniai
- „Kiauneliškio mūšis“. Rezistencijos atlasas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. 2005-03-18. Nuoroda tikrinta 2014-04-16.[neveikianti nuoroda]
- Čekutis, Ričardas; Žygelis, Dalius (2013). "Kiauneliškių kautynės". In Karolis Zikaras. Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos. Vilnius: Alio. pp. 218–220. ISBN 978-9986-827-05-4.
- Kęstutis Remeika, sud. (2003). Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė, 1945-1950: dokumentų rinkinys. Vilnius: Lietuvos archyvų departamentas. P. 378–379. ISBN 9986-568-13-7.
- Aldona Kačerauskienė "Savo krauju palaistę laisvės medį" Archyvuota kopija 2011-08-22 iš Wayback Machine projekto.//XXI amžius. Nr. 64. 2010 m. rugsėjo 3 d.
- Giedrė Viščionytė „Labanoro girioje prieš 70 metų susikovė Lietuvos partizanai ir NKVD kariuomenė“ Archyvuota kopija 2017-12-08 iš Wayback Machine projekto.//Švenčionių kraštas.
- partizanai.org Labanoro girios (Kiauneliškio) kautynės (parengė Valdas Striužas)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kiauneliškio mūšis, Kas yra Kiauneliškio mūšis? Ką reiškia Kiauneliškio mūšis?
Kiauneliskio musisData 1945 m kovo 11 13 d Vieta Kiauneliskis Lietuvos TSRRezultatas Sunaikinti partizanu bunkeriaiKonflikto salysLietuvos partizanai NKVD stribaiVadovai ir kariniai vadaiAntanas Krinickas Romelis Apolinaras Jurcys VytenisPajegos120 500 2000Nuostoliai63 73 300 Kiauneliskio musis kautynes įvykusios 1945 m kovo 11 13 d salia Kiauneliskio kaimo tarp Lietuvos partizanu ir NKVD Partizanai buvo įsitvirtine dviejuose bunkeriuose Po triju dienu kovu abu bunkeriai buvo sunaikinti abi puses patyre dideliu nuostoliu Istorija1944 m spalio men buvo įsteigtas LLA Tigro rinktines stabas Kuopos vado įsakymu gen st aviacijos mjr Bronius Vaivada Vilkas paruose Panteros plana kuriame buvo numatyta Labanoro girioje įrengti dvi įtvirtintas ilgalaikei gynybai pritaikytas stovyklas savotiskas tvirtoves Pirma tokį bunkerį dar 1944 m rudenį netoli Kiauneliskio įrenge LLA Tigro rinktines vadovaujamas apie 60 partizanu daugiausia is Siskiniu kaimo burys Ziema prie jo prisijunge vadovaujamas partizanu irgi apie 60 burys kuris 1945 m ziema įrenge kita bunkerį A Jursio bunkerio partizanai gyveno Margio bunkeryje o A Krinicko Kauno bunkeryje Tai buvo gerai įrengti didziuliai bunkeriai Margio bunkeris buvo 8 x 6 m dydzio su rastinemis sienomis ir lubomis kurias denge metrinis zemiu sluoksnis buvo įrengtos 6 saudymo angos Kauno bunkeris buvo panasaus dydzio su zemine supanciais apkasais Partizanai buvo ginkluoti kulkosvaidziais ir sautuvais 1945 m kovo 11 d NKVD ir stribai is Svencioniu Svencioneliu ir Saldutiskio apie 500 kariu puole Kauno bunkerį Bunkerį gyne partizanai atmuse pirmasias atakas taciau ju stovykla ir bunkeris buvo apsupti Didzioji dalis partizanu is apsupties issiverze liko kautis tik 7 15 is apkasu ismustu partizanu Margio bunkerį gyne partizanai atejo į pagalba Kauno bunkeriui NKVD suzinojusi apie antro bunkerio egzistavima apsupo ir jį Visi Margio bunkeryje buve Vytenio burio partizanai nutare kautis Kautynes vyko iki vakaro Vakare į pagalba atskubejo apie 300 partizanu priklausiusiu LLA Tigro rinktines stabo buriams Pamate kad bunkerius apsupe enkavedistai ilsisi atidenge stipria ugnį prasilauze prie Margio bunkerio ir bande isvesti is apsupties kovos draugus Pagal skirtingus liudijimus bunkerio gynejai arba nepazino į pagalba atejusiu partizanu ir įtare kad tai bandymas juos klasta isvilioti arba is apsupties isvesti tureje kariai nusprende kad jau per velu ir atsitrauke Priesas taip pat atsitrauke taciau issikviete pastiprinima is Svencioniu ir Utenos Vel prasidejo kautynes trukusios iki kovo 12 d Prieso pajegos buvo dideles apie 2000 kareiviu Įsitvirtine gynybai gerai parengtuose bunkeriuose partizanai nepasidave Septyneriems Kauno bunkerio partizanams eme trukti amunicijos Nusprende geriau zuti nei patekti į nelaisve partizanai susiprogdino paskutine granata sesi ju zuvo septintas isgyveno Margio bunkerio gynejai tese kova Rusai prase is savo baziu atvezti minosvaidziu priestankiniu granatu nes ju paciu zodziais tariant banditu jau nebeima paprastos granatos Mat įmestas į vidu granatas partizanai greit issviesdavo laukan ir jos sprogdavo tarp priesu Tik kovo 12 d pavakare bunkeriai buvo issprogdinti Margio bunkeryje zuvo LLA Tigro rinktines stabo narys Vladas Vaitkevicius Kirvis burio vadas A Jursys Vytenis ir per 50 sio burio partizanu Kauno bunkeryje zuvo per 20 A Krinicko Romelio burio partizanu Is atejusiu rinktines stabo partizanu kautynese prie bunkeriu zuvo LLA Tigro rinktines stabo virsininkas Zenonas Jasaitis udras stabo narys Pranas Snieska ir vienas nezinomas partizanas Ju palaikus vietos stribai siauruku gelezinkeliu nuveze į Svencioniu gelezinkelio stotį ir isniekino miestelio aiksteje Veliau uzkase prie Cirkliskio dvaro Kiauneliskio kautynese patirti skaudus nuostoliai rinktinei nebuvo prazutingi stabas persikele į Svencioniu valsciaus Antanu miskus buriai ir kuopos perejo į naujus veikimo rajonus Kovo 14 d NKVD suvare aplinkiniu kaimu gyventojus tvarkyti zuvusiuju sovietu kariu kunus Liudininkai suskaiciavo apie 300 zuvusiu sovietu Musyje zuvo keturi NKVD karininkai kurie buvo palaidoti Svencionyse Atminimas2003 m rugsejo 7 d Kiauneliskio musio metu zuvusiu partizanu atminimui Kiauneliskio gamtiniame rezervate atidengta tipiniu atminimo zenklu kompozicija 2008 vasario 13 d Vyriausybes nutarimu Labanoro girios kautyniu kompleksas paskelbtas kulturos paminklu Saltiniai Kiauneliskio musis Rezistencijos atlasas Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2005 03 18 Nuoroda tikrinta 2014 04 16 neveikianti nuoroda Cekutis Ricardas Zygelis Dalius 2013 Kiauneliskiu kautynes In Karolis Zikaras Zymiausi Lietuvos musiai ir karines operacijos Vilnius Alio pp 218 220 ISBN 978 9986 827 05 4 Kestutis Remeika sud 2003 Lietuvos partizanu Vytauto apygardos Tigro rinktine 1945 1950 dokumentu rinkinys Vilnius Lietuvos archyvu departamentas P 378 379 ISBN 9986 568 13 7 Aldona Kacerauskiene Savo krauju palaiste laisves medį Archyvuota kopija 2011 08 22 is Wayback Machine projekto XXI amzius Nr 64 2010 m rugsejo 3 d Giedre Viscionyte Labanoro girioje pries 70 metu susikove Lietuvos partizanai ir NKVD kariuomene Archyvuota kopija 2017 12 08 is Wayback Machine projekto Svencioniu krastas partizanai org Labanoro girios Kiauneliskio kautynes parenge Valdas Striuzas