Balandžio 23

Kov – Balandis – Geg
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
	1	2	3	4	5	6
7	8	9	10	11	12	13
14	15	16	17	18	19	20
21	22	23	24	25	26	27
28	29	30
2025

Balandžio 23 yra 113-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 114-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 252 dienos.

Informacija

Šventės

• Katalikų šalys – Šv. Jurgis;
• Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena;
• Vokietija – nacionalinė alaus diena;
• Jorė, Jurginės, Ganiklio diena;
• 2006 m. – Atvelykis.

Vardadieniai

Juras – Jurga – Jurgis – Jurgita

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 997 m. – Baltų žemėse nužudytas pirmasis krikščionių misionierius Adalbertas Prahiškis;
• 1290 m. – kryžiuočiai užpuolė Kolainių pilį (manoma, kad ji buvo Jurbarko (Bišpilio) piliakalnyje). Pilį apgynė Surmino vadovaujami lietuviai, tačiau greitai patys pilį apleido ir ją 1291 m. vasario 2 d. kryžiuočiai pilį sudegino.
• 1660 m. – sudaryta Olyvos taikos sutartis tarp ATR ir Švedijos.
• 1922 m. – Kaune sužaistos pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ir Kauno miesto rinktinės. Vienu geriausiu varžybų žaidėju pripažintas lakūnas Steponas Darius.

Gimimo dienos

• 1720 m. – Vilniaus Gaonas, judaizmo rabinas, Talmudo ir Toros komentatorius, kabalistas, vėliau pramintas Vilniaus Genijumi (m. 1797 m.).
• 1836 m. – Adomas Alfredas Pliateris, archeologas, visuomenininkas, grafas iš garsios Pliaterių giminės, Švėkšnos dvarininkas (m. 1909 m.).
• 1871 m. – Antanas Raudonis, liaudies skulptorius, knygnešys (m. 1939 m.).
• 1884 m. – Antanas Radzevičius, vargonininkas, vargonų statytojas ir chorvedys (m. 1956 m.).
• 1893 m. – Kazimieras Bazys, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (m. 1959 m.).
• 1894 m. – Jonas Jackus, Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas (m. 1977 m.).
• 1895 m. – Jurgis Bobelis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1954 m.).
• 1904 m. – Juozas Petrulis, Lietuvos kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius (m. 1975 m.).
• 1906 m. – Stasys Barzdukas, JAV lietuvių bendruomenės veikėjas, lituanistas (m. 1981 m.).
• 1908 m. – Jonas Kruopas, Lietuvos kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (m. 1975 m.).
• 1909 m. – Jurgis Glušauskas-Arminas, Lietuvos spaudos darbuotojas, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1970 m.).
• 1910 m. – Henrikas Radauskas, lietuvių poetas, vertėjas (m. 1970 m.).
• 1913 m. – Juozas Sinkus, vargonininkas ir chorvedys (m. 1989 m.).
• 1914 m. – Mykolas Frankas, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas (m. 1968 m.).
• 1918 m.:
  • Kazys Ambrozaitis, Lietuvos gydytojas rentgenologas, daktaras, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Kasiulis, Lietuvos tapytojas (m. 1995 m.).
• 1940 m.:
  • Aleksandras Kmitas, Lietuvos agronomas daržininkas, biomedicinos mokslų daktaras.
  • Gintautas Jurgis Česnys, Lietuvos gydytojas anatomas ir antropologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2009 m.).
• 1941 m.:
  • Donatas Jokūbonis, choro dirigentas ir pedagogas.
  • Jonas Kaupys, Lietuvos restauratorius (m. 2000 m.).
  • , statybininkas, Lietuvos ir Zarasų raj. politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Zinaida Gerasina, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1942 m.:
  • , Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Raimundas Kirvaitis, Lietuvos , elektronikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • , Lietuvos ir Utenos rajono politinis veikėjas.
• 1945 m. – Petras Gintalas, Lietuvos skulptorius, medalininkas.
• 1948 m. – , Lietuvos ir Panevėžio miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1949 m.:
  • , Lietuvos politinė veikėja.
  • , Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Viktorija Daniliauskaitė, Lietuvos grafikė.
• 1958 m.:
  • Algimantas Maceina, Lietuvos kino režisierius.
  • Algirdas Boguševičius, Lietuvos gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, buriuotojas.
• 1960 m. – Raimundas Šiaučiūnas, Kauno technologijos universiteto rektorius.
• 1961 m. – Vitalijus Vaikšnoras, lietuvių karininkas.
• 1962 m. – Algirdas Gediminas Šemeta, politikas, Europos Komisijos narys, atsakingas už finansinį programavimą ir biudžetą, buvęs Lietuvos finansų ministras, ekonomistas.
• 1963 m. – Ramunė Kalėdienė, Lietuvos visuomenės sveikatos specialistė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1976 m. – Egidijus Dragūnas, vienos iš pirmųjų Lietuvos repo stiliaus grupės „SEL“ įkūrėjas, vokalistas ir lyderis, vienas skandalingiausių Lietuvos pop muzikos atlikėjų.
• 1977 m. – Donatas Slanina, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis Emilijos Redžo „Trenkwalder“ komandoje.
• 1980 m. – Ričardas Beniušis, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia puolėjo pozicijoje, Marijampolės „Sūduvos“ komandoje.
• 1985 m. – Jurgita Jurkutė, , 2007 m. konkurso Mis Lietuva nugalėtoja, laidų vedėja.
• 1988 m. – Justė Arlauskaitė, Lietuvos dainininkė.
• 1990 m. – Eimantas Bendžius, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Vilniaus „Perlo" komandoje.

Mirtys

• 1833 m. – Antanas Strazdas, lietuvių dvasininkas ir poetas (g. 1763 m.).
• 1860 m. – Konstantinas Adomas Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Čartoriskių herbo kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos ir Lenkijos karalystės valstybės ir karinis veikėjas (g. 1773 m.).
• 1906 m. – Povilas Višinskis, lietuvių rašytojas, spaudos darbuotojas, režisierius, lietuvybės propaguotojas, politinis veikėjas (g. 1875 m.).
• 1910 m. – Vincas Basanavičius, lietuvių tautosakos rinkėjas (g. 1861 m.).
• 1931 m. – Adomas Mika, publicistas, spaudos darbuotojas (g. 1888 m.).
• 1967 m. – Justinas Lapis, kunigas, visuomenės veikėjas (g. 1884 m.).
• 1976 m. – Albertas Cibas, Lietuvos architektas, inžinierius (g. 1913 m.).
• 1979 m.:
  • Antanas Gimžauskas, vargonininkas ir choro dirigentas (g. 1915 m.).
  • Gediminas Galva, Galvanauskas, Lietuvos ekonomistas, spaudos darbuotojas (g. 1905 m.).
• 1992 m. – Vincentas Brizgys, Kauno vyskupas (augziliaras) ir Bosanos vyskupijos titulinis vyskupas, kanonistas (g. 1903 m.).
• 1994 m. – Ona Juodytė-Chadaravičienė, lietuvių dramos ir kino aktorė (g. 1911 m.).
• 1996 m. – Bronius Kiveris, pianistas, vargonininkas, chorvedys (g. 1923 m.).
• 2004 m. – Vytautas Mikalauskas, lietuvių kompozitorius, pianistas (g. 1930 m.).
• 2006 m. – Elvyra Kairiūkštytė, Lietuvos grafikė (g. 1950 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 215 m. pr. m. e. – Romos respublikos diktatoriaus Kvinto Verukoso (lot. Quintus Fabius Maximus Verrucosus) iniciatyva Romoje ant Kapitolijos kalvos pastatyta Veneros šventykla (lot. Aedes Veneris Erycina), skirta paminėti romėnų kariuomenės pralaimėjimą prie Trasimeno ežero Antrojo Punų karo metu (217 m. pr. m. e. birželio 21 d.).
• 599 m. – majų miesto-valstybės Kalakmulio (Calakmul) karaliaus Uneh Chan kariuomenė užpuolė kitą majų miestą-valstybę Palenkę (Palenque), nužudė jo valdovę Jol Iknal (Yohl Ik'nal).
• 1014 m. – Klontarfo (Clontarf) mūšis - airių karaliaus Brajano Boru (Brian Boru) pajėgos išvijo vikingus, karalius žuvo mūsyje.
• 1066 m. – Žemėje matoma Halio kometa.
• 1229 m. – Leono karaliaus Alfonso IX kariuomenė užėmė Kasereso miestą.
• 1343 m. – Estijoje prasidėjo prieš Teutonų ordiną.
• 1348 m. – Anglijos karalius Edvardas III įsteigė .
• 1516 m. – priimtas pirmasis Vokietijos alaus švarumo įstatymas (vok. Reinheitsgebot)
• 1533 m. – anglikonų bažnyčia nutraukė Anglijos karaliaus Henriko VIII ir Katerinos Aragonietės santuoką.
• 1605 m. – Rusijos caru paskelbtas Boriso Godunovo sūnus (valdė iki 1605 m. liepos 1(11) d.)
• 1635 m. – atidaryta pirmoji viešoji mokykla dabartinių JAV teritorijoje (Bostone).
• 1656 m. – Rusijos bažnytinių hierarchų suvažiavime nuspręsta nuo bažnyčios atskirti visus, kurie žengojasi dviem pirštais. Tai buvo viena iš patriarcho Nikono vykdytos stačiatikių bažnyčios reformos dalių.
• 1662 m. – Konektikutas paskelbtas britų kolonija.
• 1718 m. – Popiežius Klemensas XI įsteigė Popiežiškąją teologijos akademiją (it. Pontificia accademia di teologia).
• 1844 m. – Čilėje pradėtas leisti seniausias Pietų Amerikos laikraštis Anales de la Universidad de Chile. Vienu pirmųjų šio laikraščio autorių buvo iš buvusios ATR kilęs Ignas Domeika.
• 1851 m. – išleistas pirmasis Kanados pašto ženklas. Jo autorius - geležinkelio inžinierius Senfordas Flemingas.
• 1896 m. – pirmą kartą JAV teritorijoje demonstruotas kino filmas (Niujorke).
• 1899 m. – įsteigta Švedijos socialdemokratų darbininkų partija.
• 1918 m.
  • britų laivynas apšaudė vokiečių kontroliuotą Belgijos uostą Zėbriugę.
  • Gvatemala paskelbė karą Vokietijai, taip įsijungdama į Pirmąjį Pasaulinį karą.
  • Rusijoje bolševikų vyriausybė paskelbė dekretą dėl visos užsienio prkeybos nacionalizavimo; taip buvo įteisinta valstybinė užsienio prkeybos monopolija.
• 1919 m. – Taline į pirmą posėdį susirinko Estijos Respublikos steigiamoji asamblėja, vėliau tapusi parlamentu (est. Riigikogu).
• 1920 m. – Ankaroje į pirmą posėdį susirinko Didžioji Turkijos nacionalinė asamblėja (turk. Türkiye Büyük Millet Meclisi).
• 1932 m. – Stratforde prie Eivono atidarytas karališkasis Šekpyro teatras.
• 1935 m. – priimta naujoji Lenkijos konstitucija.
• 1948 m. – Pirmasis arabų-Izraelio karas: Izraelio pajėgos užėmė Haifos uostą.
• 1949 m. – Kinijos pilietinis karas: oficialus įkūrimas.
• 1961 m. – Prancūzijos generolai surengia .
• 1967 m. – pakilo SSRS kosminis laivas Sojuz 1. Sugedus erdvėlaivio įrangai jį pilotavęs Vladimiras Komarovas balandžio 24 d. nusileidimo metu žuvo.
• 1982 m. – išleistas žaidimų kompiuteris Sinclair ZX Spectrum.
• 1985 m.
  • Coca-Cola paskelbė, kad keičia gėrimo formulę. Dėl neigiamos vartotojų reakcijos jau po trijų mėnesių šis gėrimas vėl pradėtas gaminti pagal seną receptą.
  • Atidaryta pirma McDonalds užkandinė Kinijoje (Pekine).
• 1991 m. – Ukrainoje priimtas Sąžinės laisvės įstatymas.
• 1993 m. – referendumas dėl Eritrėjos nepriklausomybės nuo Etiopijos.
• 2018 m. – po masinių protestų atsistatydino Armėnijos premjeras Seržas Sarkosianas.

Gimimo dienos

• 1420 m. – Jiržis Podiebradietis, Čekijos karalius (1458–1471 m.) (m. 1471 m.).
• 1791 m. – Džeimsas Bukananas, 15-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, dirbęs šiose pareigose nuo 1857 iki 1861 metų. Jis buvo paskutinis JAV prezidentas gimęs 18-ajame amžiuje (m. 1868 m.).
• 1804 m. – Marie Taglioni, italų šokėja, baletmeisterė, pedagogė (m. 1884 m.).
• 1857 m. – Rudžeras Leonkavalis, italų kompozitorius, libretų kūrėjas, vienas veristinės operos pradininkų (m. 1919 m.).
• 1858 m. – Maksas Plankas, vokiečių fizikas. Laikomas kvantinės mechanikos tėvu, vienu svarbiausiu XX a. fiziku (m. 1947 m.).
• 1867 m. – , 1926 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1928 m.).
• 1872 m. – Aleksandras Izgojevas, Rusijos politikas, publicistas (m. 1935 m.).
• 1877 m. – Georgijus Jakovlevičius Sedovas, rusų poliarinis keliautojas (m. 1914 m.).
• 1896 m. – Karlis Jansonas, latvių skulptorius (m. 1986 m.).
• 1899 m. – , 1977 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (m. 1979 m.).
• 1902 m. – Pavelas Armandas, latvių kino režisierius, kompozitorius, poetas, scenaristas (m. 1964 m.).
• 1907 m. – Elizabeth 'Lee' Miller, amerikiečių fotografė (m. 1977 m.).
• 1912 m. – Gene Kelly, amerikiečių aktorius, režisierius, šokėjas ir choreografas.
• 1918 m.:
  • , rusų aktorius.
  • Morisas Driuonas, prancūzų rašytojas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 2009 m.).
• 1919 m. – Olegas Vladimirovičius Penkovskis, TSRS žvalgybininkas, GRU karininkas, dvigubas agentas, bendradarbiavęs su JAV slaptosiomis tarnybomis (m. 1963 m.).
• 1927 m. – Ilzė Indranė, latvių pedagogė, rašytoja, dramaturgė.
• 1928 m. – Širlė Džein Templ, populiariausia Amerikos vaikų aktorė, 1930 metais laimėjusi Oskarų apdovanojimą, šokėja. Suaugusi tapo žymia diplomate. Po didžiulės šlovės 1934 m. miuzikle „“, ji išgarsėjo keliuose filmuose, tapo didžiule žvaigžde didžiosios depresijos metu. Vėliau ji tapo Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadore ir diplomate (m. 2014 m.).
• 1936 m. – Roy Orbison, vienas įtakingiausių amerikiečių dainininkų, rokenrolo kūrėjas, kurio karjera truko daugiau nei 4 dešimtmečius (m. 1988 m.).
• 1941 m.:
  • Jacqueline Boyer, prancūzų dainininkė, aktorė, žymių atlikėjų Jacques Pils ir Lucienne Boyer duktė.
  • Pavas Liponenas, politologas, Suomijos politinis veikėjas.
• 1954 m. – Maiklas Muras, amerikiečių dokumentinių filmų režisierius, scenaristas, aktorius, Oskaro laimėtojas.
• 1977 m.:
  • Arash, Irano dainininkas, šiuo metu gyvenantis Švedijoje, Malmėje. Atlieka arabišką pop, Hip-Hop, R&B muziką.
  • , JAV imtynininkas, muzikantas ir aktorius.
• 1990 m. – Devas Patelis, indų kilmės Jungtinės Karalystės aktorius, žinomas iš populiaraus E4 TV serialo , bei režisieriaus 2008 m. dramos Lūšnyno milijonierius.

Neaprašyti

• 1979 – , suomių dainininkas (The Rasmus).

Mirtys

• 303 m. – Šventasis Jurgis, katalikų šventasis (g. 275 m.).
• 997 m. – Adalbertas Prahiškis, Prahos vyskupas, X a. pab. vykdęs pagoniškų baltų žemių krikštą (g. 956 m.).
• 1196 m. – Bela III, Arpadų dinastijos Vengrijos karalius, valdęs nuo 1172 m. iki savo mirties (g. 1148 m.).
• 1448 m. – Ilja I, Moldavijos vaivada (princas). Juo buvo du kartus: 1432 m. sausio mėn. – 1433 m. spalio mėn. ir su savo broliu 1435 m. rugpjūčio mėn. – 1443 m. gegužės mėn. (g. 1409 m.).
• 1605 m. – Borisas Godunovas, totorių kilmės bojarinas, Rusijos caras (1598–1605 m.) (g. 1552 m.).
• 1616 m.:
  • Migelis de Servantesas Savedra, ispanų rašytojas. Jo žymiausias kūrinys „Išmoningasis hidalgas Don Kichotas iš La Manšo”, laikomas vienu iš geriausių Vakarų literatūros kūrinių (g. 1547 m.).
  • Viljamas Šekspyras, anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas. Šekspyras laikomas vienu iš svarbiausių anglų ir Vakarų Europos rašytojų (g. 1564 m.).
• 1951 m. – Čarlzas Geitsas Dauesas, JAV valstybės veikėjas, teisininkas, vėliau bankininkas, Nobelio taikos premijos laureatas (g. 1865 m.).
• 2007 m. – Borisas Nikolajevičius Jelcinas, pirmasis Rusijos prezidentas, taip pat pirmasis demokratiškai išrinktas šios šalies vadovas (g. 1931 m.).
• 2021 m. – Fredi, Suomijos aktorius, muzikantas, dainininkas, dainų autorius ir televizijos laidų vedėjas (g. 1942 m.).
• 2023 m. – Frank Šu, astrofizikas, profesorius, astronomas, profesorius (g. 1943 m.).

Nuorodos

1. „Karalių dvaras Panemunėje, menantis tarpukario Lietuvą ir nacių sušaudytą Lietuvos genijų“. delfi.lt. 2017-04-18. Suarchyvuota iš originalo 2017-04-19
2. Romas Batūra. Kolainių pilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 359 psl.
3. „A. Šemeta tapo eurokomisaru“
4. Suetonius, De Vita Caesarum - Caligula, 7
5. de la Montaña Conchiña y Clemente Ramos, 1994, pp. 83-86.
6. College of St George – Windsor Castle – The Order of the Garter". College of St George – Windsor Castle. Archived from the original on 15 July 2017.
7. Birgit Speckle: Streit ums Bier in Bayern: Wertvorstellungen um Reinheit, Gemeinschaft und Tradition (= Münchener Universitätsschriften = Münchner Beiträge zur Volkskunde. Band 27). Waxmann Verlag, 2001, ISBN 3-89325-919-8, S. 9–10, 82–84.
8. Карамзин Н. М. История государства Российского. Т. XI, гл. III. Царствование Феодора Борисовича Годунова
9. https://ok.ru/group53875099959535/topic/70163707336175
10. Отлучать от церкви всех, кто крестится двумя перстами, Livejournal.com
11. PONTIFICIA ACADEMIA THEOLOGICA
12. «Anales de la Universidad de Chile - Memoria Chilena, Biblioteca Nacional de Chile». www.memoriachilena.cl.
13. Domeyko, Ignacio (1850). «Esploración de las lagunas de Llauquigüe i de Pichilaguna. Volcanes de Osorio i de Calbuco. Cordillera de Nauelhuapi».
14. Constituent Assembly – Riigikogu
15. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
16. (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
17. Ştefănescu, Istoria medie a României, Bukareštas, Vol. I, 1991, p.104-105;
18. „Academician, former president of NTHU Frank Shu died at the age of 80“. ASIA TOPNews.MEDIA (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-04-25.^{[neveikianti nuoroda]}