Raseiniai – miestas vidurio vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, Žemaičių aukštumos pietrytinėse priekalnėse, prie Žemaičių plento. Raseinių rajono savivaldybės centras. Raseinių miesto seniūnija, yra apylinkės seniūnijos centras, Dubysos regioninio parko direkcija.
| Raseiniai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Nepriklausomybės paminklas „Žemaitis“ centrinėje miesto aikštėje | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
| Valstybė | Lietuva | |||||||||||||||
| Apskritis | Kauno apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Raseinių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų | 9 436 | |||||||||||||||
| Plotas | 8,51 km² | |||||||||||||||
| Tankumas | 1 109 žm./km² | |||||||||||||||
| Pašto kodas | LT-60001 | |||||||||||||||
| Vikiteka | Raseiniai | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Yra Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1663 m., išplėsta 1783 m.), buvęs dominikonų vienuolynas, stačiatikių cerkvė (pastatyta 1870 m.), kultūros centras, krašto istorijos muziejus, paštas (LT-60001), rajono centrinė ligoninė, turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“, Maironio parkas. Mieste yra 3 tvenkiniai, prateka Raseikos upelis.
Skulptūra „Žemaitis“ (stiprus vyras, sutramdęs mešką, ryžtingai žengia pirmyn; cementas, padengtas baltu marmuru, paminklas pastatytas 1933–1934 m. centrinėje miesto aikštėje, skulptorius Vincas Grybas; postamento šonuose 3 figūriniai bareljefai, vaizduojantys kovas dėl Nepriklausomybės). Šalia auga per paminklo atidengimo iškilmes Prezidento A. Smetonos pasodintas ąžuolas.
Etimologija
Labiausiai tikėtina, kad Raseinių vietovardis sietinas su per Raseinių miestą tekančio Raseikos upelio vardu; vietos gyventojų vartojamas archajiškesnis šio hidronimo variantas yra Rasupis. Nors tai yra hipotetinė versija, tačiau ji laikoma labiausiai tikėtina. Pagal šią versiją, Raseiniai yra vandenvardinis vietovardis. Upelis teka pietvakariniame miesto pakraštyje.
Pasak dalies kalbininkų, Raseinių vietovardis (Mindaugo 1253 m. akte Rasseyne) tikriausiai yra susijęs su šaknimi ras-, kuri kildinama iš liet. rasa, rasoti – „kristi, trauktis, dėtis rasai“, rasenti – „dulkti, dulksnoti, lynoti“. Žvelgiant į hipotetinę Kėdainių vietovardžio analogiją galima būtų manyti, kad miesto vardas kilęs nuo asmenvardžio Raseinis, tačiau tokia ar panaši lietuviška pavardė dabar nėra aptinkama.
Liaudies etimologija pasakoja, kad seniai ten, kur dabar Raseiniai, gyvenusios trys seserys. Viena ištekėjusi už Telšio – ten dabar Telšiai, kita už Šiaulio – ten Šiauliai, o jauniausioji ir gražiausioji, nerasdama tinkamo jaunikio, liko netekėjusi. Jaunikaičiai iš visų kampelių jodavo pas ją su piršliais ir sakydavo: „Rasit eis už manęs“. Taip ir atsiradęs vietovardis.
Istorija
Raseiniai yra vienas iš seniausių Lietuvos miestų, išaugęs buvusioje (archeologinių) žemaičių genties teritorijoje.
Istorijos šaltiniuose Raseiniai minimi nuo 1253 m., kai Mindaugas, atsilygindamas Vokiečių ordinui už Lietuvos 1249–1253 m. vidaus karo metu suteiktą karinę pagalbą, užrašė šiai riterių vienuolių valstybei, be kitų Žemaičių žemių, ir pusę Raseinių žemės, arba valsčiaus; likusią valsčiaus pusę Mindaugas 1254 m. padovanojo pirmajam Lietuvos katalikų vyskupui Kristijonui.
1416–1421 m. Raseiniuose pastatyta pirmoji Raseinių bažnyčia, XV a. pabaigoje gyvenvietei suteiktos miesto savivaldos teisės (patvirtintos 1792 m.). XV–XVIII a. miestas buvo Žemaičių seniūnijos administracinis centras; čia būdavo renkami Žemaičių seniūnai, Žemaičių seniūnijos raštininkai, seniūnijos žemės teismo teisėjai, karužos ir kt. pareigūnai, taip pat ATR Seimo delegatai nuo Žemaičių seniūnijos.
Nuo 1742 m. prie pijorų vienuolyno veikė mokykla. Nuo XVIII a. pabaigos Raseiniuose veikė paštas. 1831 m. kovo 26 d. sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė laikinąją apskrities valdžią. XIX a. Raseiniai – apskrities centras Kauno gubernijoje.
Lietuvos Valstybės Tarybai 1918 m. lapkričio 12 d. paskelbus kreipimasi į krašto visuomenę, kviečiant organizuoti vietos savivaldą, 1918 m. lapkričio 13 d. Raseinių gyventojų susirinkime atviru balsavimu išrinktas 17 narių Raseinių miesto komitetas. Miesto prezidiumo pirmininku buvo išrinktas iš Rusijos grižęs banko tarnautojas Viktoras Kuraitis.
1930–1940 m. veikė Raseinių politinių kalinių kalėjimas. 1932 m. suteiktos II eilės miesto teisės. 1934 m. pastatyti Raseinių banko rūmai. 1941 m. birželio 23–27 d. prie miesto įvyko Raseinių mūšis, kuriame dalyvavo apie 1000 tankų. Miestas smarkiai nukentėjo per II pasaulinį karą, 1944 m. spalio 7 d.[reikalingas šaltinis] čia įžengė sovietų armija. Karas sunaikino apie 90 proc. pastatų.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1953 m. sovietų nugriauta Raseinių evangelikų liuteronų bažnyčia. Sovietmečiu veikė „Šatrijos“ siuvimo įmonių susivienijimas, sviesto gamykla.
2002 m. patvirtintas dabartinis Raseinių herbas. 2012 m. spalio 6 d. miesto centre esančiam parkui po renovacijos buvo suteiktas Maironio vardas. Parke atidengtas Tado Gutausko sukurtas paminklas Maironiui.2015 m. parke atidengta S. Jurkaus ir S. Plotnikovo sukurta skulptūra „Lūšis“.
2016 m. pastatyta nauja Raseinių autobusų stotis. 2018 m. atnaujintas Magdės šulinys, siejamas su populiaria miesto legenda.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIII a. vidurys – XV a. | Raseinių valsčiaus centras | ||
| XVI a. | – | Žemaitijos seniūnija | |
| XVII a. pradžia – 1764 m. | – | Žemaitijos seniūnijos centras | |
| 1764–1792 m. | ? | Raseinių reparticijos centras | |
| 1793 m. | ? | Raseinių žemės centras | |
| 1794–1795 m. | ? | Raseinių reparticijos centras | |
| 1795–1796 m. | ? | Raseinių apskrities centras | Vilniaus gubernija |
| 1796–1801 m. | ? | Lietuvos gubernija | |
| 1801–1843 m. | ? | Vilniaus gubernija | |
| 1843–1915 m. | ? | Kauno gubernija | |
| 1915–1918 m. | ? | Oberostas | |
| 1919–1950 m. | Raseinių valsčiaus centras | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Raseinių apylinkės centras | Raseinių rajono centras | Kauno sritis |
| 1953–1995 m. | |||
| 1995– | Raseinių miesto seniūnija, Raseinių seniūnijos centras | Raseinių rajono savivaldybės centras | Kauno apskritis |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m. | ||||||||||
| 1823 m. | 1866 m. | 1897 m.sur. | 1899 m.* | 1923 m.sur. | 1931 m. | 1939 m. | 1942 m.sur. | 1959 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 4 000 | 10 579 | 7 455 | 7 455 | 5 270 | 5 456 | 6 217 | 4 577 | 6 200 | ||
| 1970 m.sur. | 1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2017 m. | 2020 m. | 2021 m.sur. | ||
| 8 946 | 10 600 | 11 403 | 13 211 | 12 541 | 11 203 | 10 256 | 9 700 | 9 865 | ||
| ||||||||||
| ||||||||||
Tautinė sudėtis
Žymūs žmonės
Raseinių mieste gimė:
- Antanina Tamašauskaitė (1814–1883), 1863 m. sukilimo dalyvė
- Ignotas Mauricijus Ščedrauskas (1815–1870), dailininkas
- Borisas Šaskolskis (1843–1910), verslininkas
- Natanas Cvi Finkelis (1849–1927), rabinas, mokytojas
- Simonas Zalkindas (1861–1941), gydytojas
- Viktoras Estrovičius (1881–1941), architektas
- Alexander Sachs (1893–1973), ekonomistas, bankininkas
- Jekaterina Kniažeckaja (1900–1986), istorikė
- Piotr Biegański (1905–1986), architektas
- Eduardas Brazauskas (1922–1996), muzikantas, valtornistas
- George Kadish (1930–1997), fotografas
- Mykolas Dobkevičius (1939–2025), geologas, hidrogeologas
- Gintautas Jurgis Česnys (1940–2009), Lietuvos gydytojas anatomas ir antropologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras
- Vytautas Zigmas Vaitonis (1942–2020), Lietuvos šachmatininkas
- Nijolė Sabaitė (g. 1950 m.), lengvaatletė, olimpinė vicečempionė
- Nerijus Mankus (g. 1969 m.), teatro ir kino aktorius
Švietimo ir ugdymo įstaigos
- Prezidento Jono Žemaičio gimnazija
- Raseinių Viktoro Petkaus progimnazija
- Raseinių Šaltinio progimnazija
- Raseinių specialioji mokykla
- Raseinių technologijos ir verslo mokykla
- Raseinių meno mokykla
- Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka
Sportas
Jka karatė, Taekwondo
Raseinių karatė klubas BUSHI-DO, įkurtas 1997 m. Klubo įkūrėjai: Edgaras Gabševičius ir Gediminas Jakubauskas.
Futbolas
- FK Statyba Raseiniai
- FK Šatrija Raseiniai
Krepšinis
- Raseinių „Raseiniai“
- Raseinių „Brosta-KKSC“
Miestų partnerystė
Galerija
- Dominikonų vienuolynas ir bažnyčia, 1916 m.
- Raseinių Vytauto Didžiojo gatvė, apie 1930 m.
- Lietuvos Banko Raseinių skyrius
- Raseinių evangelikų liuteronų bažnyčia tarpukariu.
- Raseinių dominikonų vienuolynas po karo, apie 1946 m.
- Raseinių Šv Mergelės Marijos bažnyčia 1944 m.
- Vasario 16-osios minėjimas Raseiniuose, 1928 m.
- A. Smetonos sodintas ąžuolas prie „Žemaičio“
- Verslo centras “Senasis žemaitis”
- Senasis riboženklis
Literatūra
- Raseiniai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 488 psl.
- Raseiniams 750. – Vilnius: Atkula, 2003. – 1 apl. (12 lap.): iliustr.
- Raseiniai. Nepriklausomybės paminklui „Žemaitis“ – 70 metų. – Vilnius: Atkula, 2004. – 28 p.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Raseiniai, Kas yra Raseiniai? Ką reiškia Raseiniai?