Birželio 2

Geg – Birželis – Lie
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
						1
2	3	4	5	6	7	8
9	10	11	12	13	14	15
16	17	18	19	20	21	22
23	24	25	26	27	28	29
30
2025

Birželio 2 yra 153-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 154-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 212 dienų.

Informacija

Šventės

(kol kas neįvestos)

Vardadieniai

Ąžuolas, Auksė, Erazmas, Eugenijus

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1920 – Steigiamasis Seimas priėmė antrąją laikinają Lietuvos Valstybės Konstituciją, pagal kurią vykdomoji valdžia priskirta prezidentui ir ministrų kabinetui.

Gimimo dienos

• 1865 m. – Rokas Šliūpas, Lietuvos gydytojas, varpininkas, tautosakininkas, visuomenės veikėjas (m. 1959 m.).
• 1882 m. – Aleksandras Kačanauskas, kompozitorius, vargonininkas, dainininkas (baritonas), chorvedys ir pedagogas (m. 1959 m.).
• 1904 m. – Vytautas Girdzijauskas, Lietuvos gydytojas mikrobiologas imunologas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (m. 1972 m.).
• 1923 m. – Algimantas Petras Gureckas, teisininkas, ekonomistas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
• 1925 m. – , Lietuvos pedagogas, laisvės kovų dalyvis, visuomenės ir politikos veikėjas.
• 1930 m. – Birutė Žilytė-Steponavičienė, lietuvių dailininkė grafikė, knygų iliustratorė (m. 2024 m.).
• 1932 m. – Marcelis Kazlauskas, Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas penalprocesualistas, VU docentas, socialinių mokslų daktaras.
• 1934 m. – , pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1937 m. – Saulutė Stanislava Kisarauskienė, Lietuvos grafikė, tapytoja.
• 1939 m. – , Lietuvos politinis veikėjas.
• 1941 m.:
  • Algimantas Bublys, lietuvių kilmės JAV architektas.
  • , pedagogas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis veikėjas.
• 1942 m. – Rimantas Leonardas Lajus, Lietuvos architektas.
• 1943 m. – Viktoras Dainotas Blažys, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (1993 m.).
• 1945 m.:
  • , vadybininkė, Kauno miesto vietos savivaldos veikėja.
  • Pranas Piaulokas, Lietuvos kino ir Šiaulių dramos teatro aktorius, Šiaulių miesto Garbės pilietis (m. 2008 m.).
• 1950 m.:
  • , pedagogas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Petras Labeckis, pedagogas ir chorvedys.
• 1951 m. – Danutė Kalibatienė-Pučinskaitė, Lietuvos gydytoja, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1954 m. – Kęstutis Kasparavičius, Lietuvos grafikas, knygų iliustratorius, rašytojas.
• 1955 m. – Rimanta Krilavičiūtė, lietuvių aktorė.
• 1959 m. – Gintaras Žilėnas, ūkininkas, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m.:
  • Albinas Januška, Lietuvos diplomatas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras.
  • Bronislovas Liutkus, Jonavos rajono vietos savivaldos bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – , Lietuvos ir Alytaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1964 m. – , gydytojas, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Remigija Nazarovienė, Lietuvos daugiakovininkė ir olimpinės rinktinės narė. Pasaulio atletikos čempionate pelnė bronzą. Šiuo metu treniruoja daugiakovininkus Estijoje.
• 1970 m. – Eduardas Eigirdas, lietuvių žurnalistas.
• 1981 m. – , Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1984 m. – Paulius Grybauskas, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis vartininko pozicijoje, šiuo metu rungtyniaujantis Neftçi PFK klube.

Mirtys

• 1964 m. – Bronislavas Bagdžius, gamtininkas, biologas – zoologas (g. 1928 m.).
• 1988 m.:
  • Justinas Mikutis, Lietuvos mąstytojas (g. 1922 m.).
  • Josifas Romualdovičius Grigulevičius, TSRS žvalgas XX a. 4-6 deš., istorikas, kurį laiką – Kosta Rikos diplomatas. Grigulevičius suvaidino svarbų vaidmenį, susidorojant su Stalino „kairiaisiais opozicionieriais“ – anarchistais bei trockistais (g. 1913 m.).
• 1997 m. – Daumantas Kavoliūnas, Lietuvos kardiochirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1933 m.).
• 2003 m. – Rasa Andrašiūnaitė, Lietuvos teatro veikėja, dramaturgė (g. 1940 m.).
• 2008 m. – Arvydas Bagdžius, dailininkas, tapytojas (g. 1958 m.).
• 2020 m. – Gediminas Girdvainis, Lietuvos teatro, televizijos ir kino aktorius (g. 1944 m.).
• 2024 m. – Petras Čeliauskas, Lietuvos pedagogas, kraštotyrininkas, esperantininkas (g. 1929 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 455 – Vandalai užėmė Romą ir dvi savaites siaubė miestą;
• 575 – tapo popiežiumi;
• 1537 – Romos popiežius Paulius III specialia bule pripažino indėnus žmonėmis, turinčiais sielą, ir uždraudė juos versti vergauti;
• 1851 – JAV Meno valstija pirmoji įvedė „sausą įstatymą“;
• 1865 – baigėsi Amerikos pilietinis karas – pasidavė paskutinis konfederatų generolas ;
• 1896 – Guglielmo Marconi gavo patentą savo naujajam išradimui: radijui;
• 1924 – Amerikos kongresas suteikė pilietybę visiems Amerikos indėnams;
• 1953 – Londone buvo karūnuota Elžbieta II;
• 1968 – Aleksandro Solženicyno rankraštis „Archipelag GULAG“ buvo nufotografuotas ir slapta persiųstas į Vakarus;
• 1979 – Jonas Paulius II aplankė gimtąją Lenkiją kaip popiežius. Tai buvo pirmasis Romos katalikų popiežiaus vizitas komunistų valdomoje šalyje.

Gimimo dienos

• 1740 m. – Markizas de Sadas, prancūzų aristokratas ir rašytojas. Savo romanuose vaizduodavo agresyvias, prievartines lytinės elgsenos formas, kurios vėliau pavadintos sadizmu. Daugelį metų praleido kalėjime, kur buvo pasodintas už amoralų elgesį ir lytinius nusikaltimus. Lytinių santykių metu plakdavo ir kitaip kankindavo savo partneres, organizuodavo orgijas. Suklasifikavo tuo metu žinotus lytinius nukrypimus, aprašė daug mechaninių dirginimo priemonių (m. 1814 m.).
• 1835 m. – Šv. Pijus X, 257 – asis Romos popiežius. 1954 m. gegužės 29 d. paskelbtas šventuoju (m. 1914 m.).
• 1840 m. – Thomas Hardy, anglų rašytojas ir poetas, išgarsėjęs romanais „Kasterbridžo meras“ ir „Tesė d’Erbervilių giminės“ (m. 1928 m.).
• 1857 m. – Karl Adolph Gjellerup, danų rašytojas. 1917 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija už „Seit ich sie zuerst sah“ („Nuo to laiko, kai aš ją pirmąkart pamačiau“), kurią jis turėjo dalintis su Henriku Pontopidanu. Jam tais pačiais metais buvo skirta premija už „Velnias bandoje“ (m. 1919 m.).
• 1884 m. – Mia Mei, austrų aktorė (m. 1980 m.).
• 1887 m. – Karlis Eglė, latvių literatūros tyrinėtojas, bibliografas (m. 1974 m.).
• 1904 m. – , JAV sportininkas ir aktorius (m. 1984 m.).
• 1913 m. – Walter Andreas Schwarz, vokiečių dainininkas, rašytojas, kabareto artistas, radijo pjesių autorius ir vertėjas. 1956 m. jis su daina Im Wartesaal zum großen Glück atstovavo Vokietijai Eurovizijos dainų konkurse. Šis dalyvavimas buvo vienintelis jo, kaip dainininko, didesnis pasiekimas.
• 1940 m. – Konstantinas II, , valdęs 1964–1974 m. (m. 2023 m.).
• 1941 m. – , anglų muzikantas (The Rolling Stones).
• 1943 m. – Frank Šu, astrofizikas, profesorius, astronomas, profesorius (m. 2023 m.).
• 1958 m. – Margaret Atieno Ogola, pediatrė, rašytoja.
• 1972 m. – , amerikiečių aktorius.
• 1973 m. – David Bezmozgis, latvių kilmės Kanados rašytojas ir dokumentinių filmų kūrėjas.
• 1976 m. – Masenate Mohato Seeiso, Lesoto karalienė ir karaliaus Letsie III žmona.
• 1981 m. – , Rusijos sportininkas, geriausias Rusijos tenisininkas.
• 1982 m. – Jamal Alioui, futbolininkas, Maroko rinktinės ir FC Sion klubo iš Šveicarijos gynėjas.
• 1988 m. – Serchijus Agueras, Argentinos futbolininkas, nacionalinės rinktinės ir Ispanijos Atlético Madrid klubo puolėjas.

Mirtys

• 1970 m. – Bruce Leslie McLaren, lenktyninių automobilių kūrėjas, lenktynininkas, inžinierius, inovatorius, komandos McLaren įkūrėjas (g. 1937 m.).
• 1987 m. – , ispanų gitaristas (g. 1893 m.).
• 1996 m. – John Alton, JAV kinematografas ir operatorius, dirbęs prie kelių garsiausių klasikinio noiro filmų – , , , ir (g. 1901 m.).
• 2023 m. – Kaija Saariaho, suomių kompozitorė (g. 1952 m.).
• 2025 m. – Pjeras Nora, prancūzų istorikas, Analų mokyklos trečiosios kartos atstovas (g. 1931 m.).

Nuorodos

1. Mirė žymus esperantininkas Petras Čeliauskas. bernardinai.lt. 2024-06-02. Nuoroda tikrinta 2024-06-02.
2. Thomas Hardy.
3. Džonis Veismuleris.
4. Charlie Watts.
5. Wentworth Miller.
6. Andrés Torres Segovia. Biografija.
7. Lebrecht, Norman (2023-06-02). „GREAT SADNESS: KAIJA SAARIAHO HAS DIED“. SLIPPED DISC (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-06-03.
8. Flandrin, Antoine (2025-06-02). „L’historien Pierre Nora est mort“. Le Monde (prancūzų). Nuoroda tikrinta 2025-06-03.