Kėdainių kautynės

Kėdainių kautynės
Priklauso: Lietuvos nepriklausomybės kovos
Data 1919 m. vasario 8-10 d. Vieta Kėdainiai, Lietuva Rezultatas Lietuvos pergalė
Konflikto šalys
Bolševikai	Lietuva
Vadovai ir kariniai vadai
?	Juozas Mikoliūnas K. Dragūnavičius
Pajėgos
900-1000	200
Nuostoliai
?	40 žuvo

Kėdainių kautynės – 1919 m. vasario 8-10 d. įvykusios vienos pirmųjų per Nepriklausomybės karą Lietuvos kariuomenės kautynių su į Lietuvą įsiveržusios Tarybų Rusijos kariuomenės daliniais.

Rusijos puolimas

Tarybų Rusijos kariuomenės vadovybė planavo puolimu iš pietų per Alytų ir iš šiaurės per Kėdainius apsupti ir užimti Kauną. Bolševikų grupuotė, kurią sudarė apie 900-1,000 karių su kulkosvaidžiais ir artilerija, 1919 m. sausio mėn. užėmė Šėtą, artėjo prie Kėdainių, kuriuos gynė Panevėžio apskr. ir Kėdainių apskr. apsaugos daliniai – apie 200 savanorių.

Vasario pradžioje į rytus nuo Kėdainių prasidėjo Lietuvos kariuomenės sargybų susidūrimai su bolševikų žvalgais. Vasario 4 d. Rusijos kariuomenės daliniai puolė lietuvių savanorių sargybas Koliupės kaime, 2,5 km nuo Kėdainių, vasario 7 d. – Kapliuose ir Šilainėliuose, vasario 8 d. – lietuvių kariuomenės užtvarą Koliupėje ir ėmė artėti prie Kėdainių. Bolševikų puolimą sustabdė vien šautuvais ginkluoti Panevėžio apskr. apsaugos būrio savanoriai, vadovaujami karininkų ir K. Dragūnavičiaus.

Kautynės

Perėjusiusius į puolimą lietuvių karius parėmė vokiečių artilerijos baterija. Bolševikų dalinių puolimą iš pietų Eigulių kaimo ir Paobelio dvaro kryptimis sustabdė Juozo Šarausko vadovaujamas Kėdainių apsaugos būrys. Būrininko Povilo Lukšio būrys Rusijos kariuomenės dalinius prie Eigulių kaimo puolė iš užnugario. Kautynės truko visą dieną. Bolševikai iš artilerijos apšaudė Kėdainius. Naktį kautynės nutrūko, Rusijos kariuomenės daliniai ėmė trauktis Šėtos link. Lietuviams padėti iš Kauno atvyko saksų savanorių kuopa su kulkosvaidžiais ir artilerija, buvo parengtas bendro puolimo planas.

Vasario 9 d. rytą žvalgydamas bolševikų pozicijas prie Taučiūnų žuvo Povilas Lukšys, pirmasis fronte žuvęs Lietuvos kariuomenės savanoris. Kai vasario 9 d. Lietuvos kariuomenė stiprų smūgį sudavė Rusijos kariuomenės dešiniajam sparnui ir paėmė belaisvių, ši pasitraukė į Šėtą. Vasario 10 d. pagal kartu su vokiečiais parengtą planą apie 80 lietuvių savanorių ir 20 vokiečių pėstininkų su 3 kulkosvaidžiais ir 2 artilerijos pabūklais 3 voromis puolė Šėtą iš vakarų, šiaurės vakarų ir pietų. Neatlaikę lietuvių spaudimo, vokiečių kulkosvaidžių ir artilerijos ugnies bolševikų daliniai pasitraukė į Bukonis.

Per Kėdainių kautynes žuvo, buvo sužeista, pateko į nelaisvę daug bolševikų karių, lietuviams atiteko karo grobis: keliasdešimt šautuvų, daug šovinių, granatų, amunicijos. Kautynėse žuvo 40 lietuvių karių. Iniciatyvą šiame fronto ruože perėmė Lietuvos kariuomenė. Po Kėdainių ir Alytaus kautynių žlugo Tarybų Rusijos karinės vadovybės planai užimti Kauną.

Šaltiniai

1. Kėdainių kautynės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 689 psl.