Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Valkininkų konfederacijaPriklauso Pilietiniai ATR karaiValkininkų pranciškonų vienuolynas kuriame po mūšio buvo nužudyti
Valkininkų konfederacija
| Valkininkų konfederacija | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Pilietiniai ATR karai | |||||||||||
Valkininkų pranciškonų vienuolynas, kuriame po mūšio buvo nužudyti Sapiegos | |||||||||||
| |||||||||||
Valkininkų konfederacija – LDK bajorų ginkluota politinė sąjunga, sudaryta 1700 m. spalio mėn. pabaigoje Valkininkuose.
Jos tikslas buvo kovoti prieš Sapiegų hegemoniją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Valkininkų konfederacijos priežastys ir aktas
XVII a. pabaigoje LDK dominavo Sapiegų giminė, su kuria kovojo kiti didikai – Oginskiai, Radvilos ir kt.
Dėl elekciniame Seime Sapiegų paramos konkurentui naujasis karalius Augustas II buvo nusistatęs prieš Sapiegas. Augustas II nesikišo į LDK vidaus kovas, karo žygius ir dvarų plėšimus, tikėdamasis, kad bekovojančios pusės išvargs ir kreipsis į jį pagalbos bei atsiduos jo valdžiai.
Valkininkų konfederacijoje dalyvavo:
- Mykolas Servacijus Višnioveckis (išrinktas generaliniu pulkininku - nauja pareigybė, taip pat paskirtas karo vadu - regimentorium)
- Žemaitijos seniūnas Grigalius Antanas Oginskis
- Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis
- Liudvikas Pociejus
- Boguslavas Korvinas Gosievskis
- (išrinktas konfederacijos maršalka)
- Žemaitijos vėliavininkas Kazimieras Garbauskis
- Lietuvos didysis kancleris Karolis Stanislovas Radvila
Valkininkų konfederacijos aktu Sapiegos buvo paskelbti bešloviais, o jų dvarai konfiskuoti.
Karo vadu konfederatai išrinko Mykolą Servacą Višnioveckį, maršalka – M. K. Katilą.
Visos veiklos metu konfederacija savo sąjungininke matė Maskvą ir Petrą I, tačiau šis vengė atskiro susitarimo su LDK.
Valkininkų mūšis
1700 m. lapkričio 18 d. įvyko pagrindinis Valkininkų mūšis tarp reguliariosios LDK kariuomenės, vadovaujamos Sapiegų ir konfederacijos bajorų.
Sapiegų pajėgoms vadovavęs LDK didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos sūnus Mykolas Pranciškus Sapiega po mūšio buvo paimtas į nelaisvę ir vėliau bajorų minios užkapotas kardais. Daugelis likusių Sapiegų pabėgo į Lenkiją. Konfederatai paskelbė Sapiegas krašto išdavikais, konfiskavo jų dvarus ir turtus, pašalino iš valstybinių pareigų.
Mūšį laimėję konfederacijos vadai Mykolas Servacijus Višnioveckis ir Grigalius Antanas Oginskis pradėjo kontroliuoti situaciją, tapo neoficialiais naujojo karaliaus Augusto II atstovais.
Tolesnė konfrontacija
Lietuvos bajorų tarpusavio kovos suteikė Augustui II pretekstą atsiųsti Saksonijos kariuomenę, kuri savo ruožtu niokojo kraštą. Dalis Valkininkų mūšį laimėjusių bajorų ir didikų kreipėsi į Augustą II prašydami juos apginti nuo vidaus priešų. Už tai jam žadėjo Lietuvos vardu perleisti visas teises ir laisves, sutikti su paveldimąja monarchija, karalių rinkimų ir liberum veto panaikinimu, ragino atskirti Lietuvą nuo Lenkijos.
1700 m. prasidėjus Šiaurės karui prie LDK sienų stovėjo priešiška švedų kariuomenė, į LDK teritoriją įžengė ir Augusto II sąjungininko Rusijos caro kariuomenė. Lenkija, LDK partneris Respublikoje, bijodama Augusto II sustiprėjimo ir nesutardama dėl sąjungos su Rusija sąlygų, vengė karo.
1701 m. vasarą Sapiegos paprašė Karolio XII apsaugos savo dvarams Žemaitijoje. Švedai įžengė į LDK ir 1701 m. liepos 24 d. užėmė Biržų pilį, o per 1701–1702 m. - vakarinę LDK dalį.
Konfederatai ėmė plėsti partizaninį karą prieš švedus ir Sapiegas. Mykolo Servaco Višnioveckio, Grigaliaus Antano Oginskio, Liudviko Pociejaus, K. Zarankos būriai užpuldinėjo švedų įgulas ir nedidelius būrius, vyko permaininga kova, šalis buvo niokojama – pavyzdžiui, Biržų pilis 3 kartus ėjo iš rankų į rankas ir 1704 m. buvo susprogdinta.
1702 m. pavasarį Karolis XII iš Žemaitijos pradėjo žygį į Lenkiją ir iki rudens ją užėmė. Lenkija buvo traukiama į karą.
LDK generalinė konfederacija
Konfederatai vis labiau linko sudaryti sąjungą su Maskva. 1702 m. balandžio 3 d. LDK ir Maskva sudarė susitarimą dėl bendrų veiksmų prieš švedus.
1703 m. pavasarį Valkininkų konfederacija su Augusto II pritarimu persitvarkė į . Ji turėjo ginti teisėtą valdovą, katalikybę, bajorų laisves ir teises.
Karoliui XII veikiant Lenkijoje, Petras I 1703 m. liepos 9 d. sudarė sutartį tarp LDK ir Maskvos. LDK įsipareigojo už pagalbą prieš švedus kariauti, net jei Lenkija nekariaus, Rusijos pusėje. 1703 m. gruodžio 13 d. kaip Saksonijos kunigaikštis prie sutarties prisijungė Augustas II. Buvo sudaryta trišalė – LDK, Saksonijos ir Rusijos sutartis.
Nuorodos
- Zigmantas Kiaupa, Užsienio politikos nesėkmės – Šiaurės karas
- 1700 m. mūšis prie Lieponių
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Valkininkų konfederacija, Kas yra Valkininkų konfederacija? Ką reiškia Valkininkų konfederacija?
Valkininku konfederacijaPriklauso Pilietiniai ATR karaiValkininku pranciskonu vienuolynas kuriame po musio buvo nuzudyti SapiegosData 1700 m spalio men Vieta ValkininkaiRezultatas Sapiegu roles sumazejimas valstybes valdymePriezastis LDK didiku tarpusavio kova del įtakosTeritoriniai pakitimai LDK Valkininku konfederacija LDK bajoru ginkluota politine sajunga sudaryta 1700 m spalio men pabaigoje Valkininkuose Jos tikslas buvo kovoti pries Sapiegu hegemonija Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje Valkininku konfederacijos priezastys ir aktasXVII a pabaigoje LDK dominavo Sapiegu gimine su kuria kovojo kiti didikai Oginskiai Radvilos ir kt Del elekciniame Seime Sapiegu paramos konkurentui naujasis karalius Augustas II buvo nusistates pries Sapiegas Augustas II nesikiso į LDK vidaus kovas karo zygius ir dvaru plesimus tikedamasis kad bekovojancios puses isvargs ir kreipsis į jį pagalbos bei atsiduos jo valdziai Valkininku konfederacijoje dalyvavo Mykolas Servacijus Visnioveckis isrinktas generaliniu pulkininku nauja pareigybe taip pat paskirtas karo vadu regimentorium Zemaitijos seniunas Grigalius Antanas Oginskis Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bzostovskis Liudvikas Pociejus Boguslavas Korvinas Gosievskis isrinktas konfederacijos marsalka Zemaitijos veliavininkas Kazimieras Garbauskis Lietuvos didysis kancleris Karolis Stanislovas Radvila Valkininku konfederacijos aktu Sapiegos buvo paskelbti besloviais o ju dvarai konfiskuoti Karo vadu konfederatai isrinko Mykola Servaca Visnioveckį marsalka M K Katila Visos veiklos metu konfederacija savo sajungininke mate Maskva ir Petra I taciau sis venge atskiro susitarimo su LDK Valkininku musis1700 m lapkricio 18 d įvyko pagrindinis Valkininku musis tarp reguliariosios LDK kariuomenes vadovaujamos Sapiegu ir konfederacijos bajoru Sapiegu pajegoms vadovaves LDK didziojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos sunus Mykolas Pranciskus Sapiega po musio buvo paimtas į nelaisve ir veliau bajoru minios uzkapotas kardais Daugelis likusiu Sapiegu pabego į Lenkija Konfederatai paskelbe Sapiegas krasto isdavikais konfiskavo ju dvarus ir turtus pasalino is valstybiniu pareigu Musį laimeje konfederacijos vadai Mykolas Servacijus Visnioveckis ir Grigalius Antanas Oginskis pradejo kontroliuoti situacija tapo neoficialiais naujojo karaliaus Augusto II atstovais Tolesne konfrontacijaLietuvos bajoru tarpusavio kovos suteike Augustui II preteksta atsiusti Saksonijos kariuomene kuri savo ruoztu niokojo krasta Dalis Valkininku musį laimejusiu bajoru ir didiku kreipesi į Augusta II prasydami juos apginti nuo vidaus priesu Uz tai jam zadejo Lietuvos vardu perleisti visas teises ir laisves sutikti su paveldimaja monarchija karaliu rinkimu ir liberum veto panaikinimu ragino atskirti Lietuva nuo Lenkijos 1700 m prasidejus Siaures karui prie LDK sienu stovejo priesiska svedu kariuomene į LDK teritorija įzenge ir Augusto II sajungininko Rusijos caro kariuomene Lenkija LDK partneris Respublikoje bijodama Augusto II sustiprejimo ir nesutardama del sajungos su Rusija salygu venge karo 1701 m vasara Sapiegos paprase Karolio XII apsaugos savo dvarams Zemaitijoje Svedai įzenge į LDK ir 1701 m liepos 24 d uzeme Birzu pilį o per 1701 1702 m vakarine LDK dalį Konfederatai eme plesti partizaninį kara pries svedus ir Sapiegas Mykolo Servaco Visnioveckio Grigaliaus Antano Oginskio Liudviko Pociejaus K Zarankos buriai uzpuldinejo svedu įgulas ir nedidelius burius vyko permaininga kova salis buvo niokojama pavyzdziui Birzu pilis 3 kartus ejo is ranku į rankas ir 1704 m buvo susprogdinta 1702 m pavasarį Karolis XII is Zemaitijos pradejo zygį į Lenkija ir iki rudens ja uzeme Lenkija buvo traukiama į kara LDK generaline konfederacijaKonfederatai vis labiau linko sudaryti sajunga su Maskva 1702 m balandzio 3 d LDK ir Maskva sudare susitarima del bendru veiksmu pries svedus 1703 m pavasarį Valkininku konfederacija su Augusto II pritarimu persitvarke į Ji turejo ginti teiseta valdova katalikybe bajoru laisves ir teises Karoliui XII veikiant Lenkijoje Petras I 1703 m liepos 9 d sudare sutartį tarp LDK ir Maskvos LDK įsipareigojo uz pagalba pries svedus kariauti net jei Lenkija nekariaus Rusijos puseje 1703 m gruodzio 13 d kaip Saksonijos kunigaikstis prie sutarties prisijunge Augustas II Buvo sudaryta trisale LDK Saksonijos ir Rusijos sutartis NuorodosZigmantas Kiaupa Uzsienio politikos nesekmes Siaures karas 1700 m musis prie Lieponiu