1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
Įvykiai
- Sausio 1 d. – Vilniaus komendantūros kariai Gedimino bokšte iškėlė lietuvišką trispalvę;
- Sausio 5 d. – Raudonoji armija išstumia lenkų legionierius iš Vilniaus krašto ir perėmę valdžią pradeda formuoti Vinco Mickevičiaus-Kapsuko vadovaujamą Lietuvos Tarybinę Respubliką;
- Sausio 14 d. – Kaune Raudonojo Kryžiaus draugijos iniciatyva įsteigta 50-ies lovų ligoninė Lietuvos kariuomenės kariams;
- Sausio 16 d.:
- Rimkūnų dvaro kautynės - vienas pirmųjų susirėmimų su bolševikais
- įkurta Valstybės kontrolės įstaiga, turėjusi kontroliuoti valstybės pajamas, išlaidas, turtą bei skolas;
- Sausio 30 d. – Lietuvos kariuomenės inžinerijos batalione suformuotas aviacijos būrys;
- Sausio 31 d. – Kaune atidaryta pirmoji Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninė.
- Vasario 7 d. – ties Taučiūnais (Kėdainių apskr.) įvyko pirmasis lietuvių karių mūšis su besiveržiančiais Kauno kryptimi raudonarmiečiais;
- Vasario 8 d. – ties Kėdainiais kovose prieš bolševikus žuvo pirmasis Lietuvos kariuomenės kareivis Povilas Lukšys;
- Vasario 8-10 – Kėdainių kautynės;
- Vasario 10-13 d. – Jiezno kautynės;
- Vasario 12-15 – Alytaus kautynės;
- Vasario 14 d. – Filadelfijoje pradėtas leisti pirmasis Amerikos lietuvių kairiųjų socialistų laikraštis „Mūsų tiesa“;
- Vasario 17 d. – išleisti pirmieji spalvoti Lietuvos pašto ženklai, spausdinti Berlyne (10, 15 ir 30 skatikų nominalai);
- Vasario 27 d. – Lietuvos Tarybinė Respublika tampa Lietuvos-Baltarusijos Socialistine Respublika (Litbelas).
- Kovo 15 d. – paskelbtas pirmasis naujokų, gimusių 1897 ir 1898 metais, šaukimas į Lietuvos kariuomenę;
- Kovo 25 d. – Tilžėje įsteigtas Prūsų lietuvių susivienijimas, siekęs sukelti Mažosios Lietuvos judėjimą už atsiskyrimą nuo Vokietijos ir prisijungimą prie Lietuvos.
- balandžio 2-8 d. – Nepriklausomybės kovos: Žaslių kautynės tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų;
- Balandžio 4 d. – Antanas Smetona tampa pirmuoju Lietuvos valstybės prezidentu;
- Balandžio 19 d. – komunistų pajėgos palieka Vilnių, Litbelo vyriausybė pasitraukia į Minską, o Lenkijos administracija išlieka čia iki 1920 m. rugpjūčio 14 d.;
- Balandžio 22 d. – Vilniuje buvo įkurtas laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas, atstovauti lietuvių interesams santykiuose su lenkų valdžia;
- Balandžio 25 d. – pradėtas leisti dienraštis „Nepriklausomoji Lietuva“. Vienas redaktorių – Juozas Tumas-Vaižgantas.
- Gegužės 2 d.:
- Lietuvos delegacija Paryžiaus taikos konferencijoje paskelbė notą dėl abejotinų Lietuvos sienų su Vokietija ir Lenkija;
- Įkurta Kauno medicinos draugija;
- Gegužės 3 d. – Ukmergės mūšis;
- Gegužės 11 d. – Giedraičių mūšis;
- Gegužės 17-27 d. – Alantos mūšis;
- Gegužės 18-23 d. – Kurklių-Panevėžio operacija;
- Gegužės 21 d. – Kaune įkurtas Tautos teatras;
- Gegužės 26 - birželio 6 d. – Kupiškio-Utenos operacija;
- Gegužės 31 d. – Lietuvos Tautos teatre parodytas pirmasis spektaklis – Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės „Litvomanai“.
- Birželio 10 d. – pirmoji klausytojų grupė Kaune baigė pašto, telegrafo ir telefono kursus;
- Birželio 18 d. – nustatyta pirmoji Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linija.
- Rugpjūčio 23 d. – Lenkija įvykdė Pietinės Sūduvos aneksiją;
- Rugpjūčio 25 d. – Zarasai išvaduoti nuo bolševikų (vėliausiai iš visų Lietuvos miestų).
- Lapkričio 12 d. – Saločių kautynės
- Lapkričio 19-23 d. – Šiaulių operacija - Lietuvos kariuomenės puolimas prieš bermontininkus;
- Lapkričio 21–22 d. – vyko Radviliškio kautynės su bermontininkais.
- Gruodžio 28 d. – įkurta Lietuvos ūkininkų sąjunga;
- Gruodžio 31 d. – Lietuvoje užregistruota 360 telefono abonentų.
Gimtadieniai
- Sausio 1 d. – Juozas Lingys, Lietuvos choreografas (m. 1984 m.).
- Sausio 5 d. – Antanas Bunga, lietuvių kunigas, prelatas, lietuvių katalikų sielovados Vokietijoje vadovas (m. 2001 m.).
- Sausio 15 d. – Vincas Kazokas, Lietuvos rašytojas, žurnalistas (m. 1984 m.).
- Sausio 24 d. – Jonas Gaučys, vargonininkas ir chorvedys (m. 1997 m.).
- Sausio 29 d. – Bronius Barzdžiukas, Lietuvos architektas (m. 2010 m.).
- Sausio 30 d. – Vytautas Antanas Kleiza, Lietuvos gydytojas chirurgas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2007 m.).
- Vasario 1 d. – Bronislava Jacevičiūtė-Jėčiūtė, Lietuvos tapytoja.
- Vasario 2 d. – Ambraziejus Jonynas, Lietuvos tautosakininkas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2006 m.).
- Vasario 4 d. – Pranas Rutkauskas, kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, partizaninės spaudos platintojas, Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko-Vanago ryšininkas. Slapyvardis – Ruginis (m. 1995 m.).
- Vasario 24 d. – Kazimieras Jackūnas, Lietuvos agronomas paukštininkas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 1994 m.).
- Vasario 28 d. – Marija Kajackaitė-Jučienė, Lietuvos baleto artistė (m. 1979 m.).
- Kovo 1 d. – Algirdas Jurėnas, teologas, filosofas, profesorius, Biblijos vertėjas (m. 2007 m.).
- Kovo 5 d. – Irmija Zaksas, sovietinis lietuvių filosofas, marksistiniu požiūriu kritikavęs religiją, ateizmo propoguotojas, ortodoksinis marksistas, marksizmo- leninizmo specialistas, užsiėminėjo ardomąja veikla pokario Lietuvoje.
- Kovo 13 d. – Jonas Adomaitis, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (m. 1991 m.).
- Kovo 15 d. – Ona Knapkytė-Juknevičienė, Lietuvos teatro aktorė (m. 2008 m.).
- Kovo 19 d.:
- Balandžio 10 d. – Bronė Mingilaitė-Uogintienė, Lietuvos dailininkė tapytoja (m. 1983 m.).
- Balandžio 24 d. – Vladas Tautkevičius, Lietuvos teatro aktorius (m. 1977 m.).
- Balandžio 28 d. – Povilas Tamuliūnas, kompozitorius, pedagogas ir chorvedys (m. 1995 m.).
- Gegužės 8 d. – Juozas Chlivickas, Lietuvos žurnalistas, dramaturgas, vertėjas, redaktorius (m. 2004 m.).
- Gegužės 12 d. – Augustinas Savickas, lietuvių dailininkas (m. 2012 m.).
- Gegužės 18 d.:
- Gegužės 19 d. – Alfonsas Dobkevičius, Lietuvos aktorius (m. 1978 m.).
- Gegužės 25 d. – Juozapas Miklovas, Palangos bažnyčios klebonas ir Palangos dekanas (m. 1991 m.).
- Birželio 29 d. – Jadvyga Čižikaitė-Adomavičienė, dainininkė (sopranas).
- Liepos 13 d. – Boleslovas Martinėnas, Lietuvos tekstilininkas, technikos mokslų daktaras.
- Liepos 15 d. – Alfonsas Nyka-Niliūnas, vienas didžiausių, moderniausių XX a. lietuvių poetų, vertėjas, literatūros kritikas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, VDU garbės daktaras.
- Liepos 20 d. – Jonas Mačiulis, Lietuvos rašytojas (m. 1992 m.).
- Rugpjūčio 3 d. – Jonas Juška, vargonininkas ir chorvedys.
- Rugpjūčio 21 d. – Volfas (Vulfas) Vilenskis, TSRS karininkas (pulkininkas), buvęs 16-osios Lietuviškosios divizijos bataliono vadas, Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1992 m.).
- Rugsėjo 3 d. – Alfonsas Krivickas, Lietuvos ir Vokietijos grafikas, tapytojas (m. 1990 m.).
- Rugsėjo 4 d. – Zenona Gylienė-Lelėnaitė, pianistė, muzikos mokytoja, chorvedė.
- Rugsėjo 5 d. – Vytautas Kazlauskas, Lietuvos katalikų kunigas, monsinjoras (1980 m.), habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, teologijos mokslų daktaras (1950 m.) (m. 2008 m.).
- Rugsėjo 9 d. – Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis, kunigas, gydytojas epidemiologas, Brazilijos MA narys (m. 1998 m.).
- Rugsėjo 14 d. – Jurgis Krikščiūnas, vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjų, Dainavos apygardos štabo oranizacinio skyriaus viršininkas (m. 1949 m.).
- Rugsėjo 20 d. – Vytautas Filipavičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (m. 1984 m.).
- Rugsėjo 21 d. – Vincas Vyčinas, lietuvių filosofas egzistencialistas, daktaras, profesorius (m. 1996 m.).
- Rugsėjo 22 d. – Jadvyga Monstvilaitė, Lietuvos biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. 2004 m.).
- Rugsėjo 26 d.:
- Jonas Stasiūnas, lietuvių operos dainininkas (baritonas), profesorius (m. 1987 m.).
- Marijonas Petronis, inžinierius energetikas, vienas iš centralizuoto šilumos tiekimo pradininkų Lietuvoje.
- Rugsėjo 27 d. – Emilija Daktaravičienė, Lietuvos gydytoja oftalmologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- Rugsėjo 28 d. – Jonas Beinoris, vargonininkas ir chorvedys (m. 1987 m.).
- Spalio 3 d. – Eduardas Mieželaitis, Lietuvos poetas, publicistas, vertėjas (m. 1997 m.).
- Spalio 12 d. – Magdalena Karčiauskienė-Martinaitytė, Lietuvos pedagogė, habilituota socialinių mokslų daktarė (m. 2011 m.).
- Spalio 13 d. – Paulius Drevinis, pedagogas, Lietuvos poetas (m. 1990 m.).
- Spalio 16 d. – Pranciškus Erelis, lietuvių gydytojas reumatologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2008 m.).
- Spalio 24 d. – Pranas Darius, vargonininkas, muzikos mokytojas, solistas, chorvedys (m. 1992 m.).
- Lapkričio 7 d. – Jonas Kunca, Argentinos ir Australijos lietuvių visuomenės veikėjas, žurnalistas, gydytojas (m. 2006 m.).
- Lapkričio 12 d. – Ambraziejus Jankus, literatas, visuomenės veikėjas.
- Lapkričio 17 d. – Bronius Krivickas, Lietuvos partizanas, jų tarpe garsus poetas (m. 1952 m.).
- Lapkričio 20 d. – Jonas Kukarevičius, muzikos mokytojas ir chorvedys.
- Lapkričio 28 d.:
- Leonas Kriaučeliūnas, veterinarijos gydytojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1997 m.).
- Viktoras Radovičius, Lietuvos smuikininkas, pedagogas, publicistas (m. 1982 m.).
- Gruodžio 1 d. – Juozas Macevičius, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, hidrologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 2007 m.).
- Gruodžio 2 d. – Petras Ilgūnas, agronomas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
- Gruodžio 20 d. – Eduardas Balsys, lietuvių kompozitorius, pedagogas (m. 1984 m.).
- Gruodžio 27 d.:
- Gruodžio 28 d. – Rapolas Napoleonas Vindašius, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1996 m.).
- Gruodžio 29 d. – Nachmanas Dušanskis, TSRS valstybės saugumo Lietuvoje veikėjas. (m. 2008 m.).
- Alfonsas Randakevičius, sovietinis teisininkas, Lietuvos TSR politinis veikėjas, LTSR teisingumo ministras, TSRS saugumo (KGB) veikėjas, LTSR KGB ideologinis vadas, saugumo karininkas, generolas majoras.
- Jonas Šurkus, lietuvių psichiatras (m. 1998 m.).
- Konstantinas Gulbinas, lietuvių vienuolis kunigas, lietuvių sielovados Vokietijoje vadovas (m. 1997 m.).
Mirtys
- Sausio 2 d. – Bonifacas Verbickas-Verbyla, kurpius, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas (g. 1876 m.).
- Sausio 10 d. – Antanas Vivulskis, lietuvių ir lenkų architektas ir skulptorius kūręs dabartinės Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje (g. 1877 m.).
- Sausio 19 d. – Domininkas Bukantas, Lietuvos gydytojas, antropologas (g. 1873 m.).
- Vasario 8 d. – Povilas Lukšys, pirmasis Lietuvos kariuomenės kareivis, žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę (g. 1886 m.).
- Vasario 13 d. – Antanas Juozapavičius, pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę (g. 1894 m.).
- Vasario 17 d. – Antanas Ričardas Druvė, Lietuvos karinis veikėjas, Rusijos imperijos kariuomenės generalinio štabo pulkininkas (g. 1867 m.).
- Kovo 18 d. – Pranas Eimutis, Lietuvos karys savanoris (g. 1897 m.).
- Balandžio 9 d. – Antanas Vileišis, visuomenės veikėjas, gydytojas, Jono ir Petro Vileišių, kurie taip pat buvo aktyvūs visuomenės veikėjai, brolis (g. 1856 m.).
- Balandžio 19 d. – Placidas Šarkauskas, kunigas, knygnešys (g. 1871 m.).
- Gegužės 18 d. – Jonas Nastopka, Lietuvos kariuomenės karininkas (g. 1897 m.).
- Gegužės 21 d. – Nikodemas Silvanavičius, lietuvių dailininkas (g. 1834 m.).
- Gegužės 31 d. – Mečislovas Davainis-Silvestraitis, poetas, publicistas, tautosakininkas, kultūrininkas, knygnešys. Palaidotas Rasų kapinėse (g. 1849 m.).
- Birželio 14 d. – Domininkas Tumėnas, kunigas, publicistas, švietėjas, knygnešys, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius (g. 1860 m.).
- Birželio 19 d. – Feliksas Valiukas, teisininkas, advokatas, Lietuvos revoliucinis-politinis veikėjas (g. 1887 m.).
- Liepos 6 d. – Jurgis Smolskis Smalstys, knygnešys, dramaturgas, prozininkas, revoliucinis politinis veikėjas (g. 1881 m.).
- Rugsėjo 3 d. – Konstantas Fugalevičius, karo lakūnas, oro žvalgas, vienas Lietuvos karo aviacijos kūrėjų (g. 1893 m.).
- Lapkričio 1 d. – Tadas Daugirdas, archeologas, dailininkas. 1885 m. Lenkų mokslų akademijos Krokuvoje narys korespondentas (g. 1852 m.).
Nedatuota
- Antanas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Vilniaus pramonininkas ir pirklys, Vilniaus miesto valdybos pirmininkas (g. 1866 m.).
- Flavianas Dobrianskis, Lietuvos rusų bibliotekininkas, archeografas, geografas (g. 1848 m.).
- Jadvyga Stanelytė, mokytoja, visuomeninė veikėja, viena iš Lietuvos katalikių moterų draugijos kūrėjų (g. 1878 m.).
- Jonas Mykolas Burkus, liaudies poetas (g. 1839 m.).
- Leonardas Ivanauskas, Lietuvos dvarininkas, medžiotojas, gamtininkas mėgėjas, kolekcionierius, lenkiškai kalbantis lietuvis. Profesoriaus akademiko Tado Ivanausko tėvas. Jo dvaras buvo Lebiodkoje, Varanavo raj., Baltarusija. Mokėsi Vilniaus 1-ojoje gimnazijoje. Studijavo Sankt Peterburgo technologijos institute. Baigęs institutą įsidarbino Peterburge valdiškoje įstaigoje, vedė (g. 1845 m.).
- Motiejus Eimaitis, lietuvių knygnešys, 1863 m. sukilimo dalyvis (g. 1840 m.).
Pasaulyje
Įvykiai
- Sausio 1 d. – Karl Liebknecht, Rosa Luxemburg ir Leo Jogiches įkuria savarankišką Vokietijos komunistų partiją;
- Sausio 5 d. – Miunchene Antonas Dreksleris įkūrė Vokietijos darbininkų partiją (DAP), Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos pirmtakę;
- Sausio 11 d. – Rumunija aneksuoja Transilvaniją;
- Sausio 16 d. – JAV įsigalioja 18-ta Konstitucijos pataisa, pagal kurią uždraudžiamas alkoholio vartojimas;
- Sausio 18 d. – Pirmasis pasaulinis karas: Versalyje (Prancūzija) prasideda taikos konferencija;
- Vasario 28 d. – po Rapalvindžio sutarties, Afganistanas gavo nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos;
- Kovo 19 d. – Gdanskas paskelbiamas laisvuoju miestu;
- Kovo 21 d. – įkuriama Vengrijos Tarybų Respublika;
- Liepos 31 d. – Vokietijos Nacionalinis susirinkimas priima Veimaro konstituciją;
- Rugpjūčio 16 d. – pirmojo Silezijos sukilimo pradžia;
- Rugpjūčio 19 d. – Afganistanas atgavo nepriklausomybę po Jungtinės Karalystės valdymo;
- Rugpjūčio 24 d. – pirmojo Silezijos sukilimo pabaiga.
Gimtadieniai
- Sausio 1 d. – Jerome David Salinger, amerikiečių rašytojas, labiausiai žinomas kaip 1951 metų romano „Rugiuose prie bedugnės“ (The Catcher in the Rye) autorius. Jo paskutinis originalus darbo buvo publikuotas 1965 m. ir paskutinis iš jo imtas interviu buvo 1980 m (m. 2010 m.).
- Sausio 13 d. – Igoris Sergejevičius Gouzenko, sovietų GRU karininkas, kriptografas TSRS ambasadoje (Otavoje), slaptaraščių šifruotojas, vėliau perėjęs į Vakarų pusę (m. 1982 m.).
- Sausio 14 d. – Giulio Andreotti, Italijos žurnalistas ir politikas, tris kartus buvęs šalies ministru pirmininku – 1972–1973, 1976–1979 ir 1989–1992 m. Taip pat jis buvo dirbęs keliose ministerijose, o nuo 1991 m. tapo senatoriumi visam gyvenimui (m. 2013 m.).
- Sausio 15 d. – Džordžas Kadlas Praisas, pirmasis Belizo ministras pirmininkas. Jis laikomas vienu iš svarbiausių politikų, padėjusių šaliai siekti nepriklausomybės, dažnai vadinamas tautos tėvu. Iš viso Price ministro pirmininko pareigose dirbo dvi kadencijas (1981–1984 ir 1989–1993 m.) (m. 2011 m.).
- Kovo 19 d. – Piteris Henris Abrahamsas, Pietų Afrikos Respublikos rašytojas. Rašo anglų kalba.
- Kovo 24 d. – Alfredas Jaunušanas, latvių teatro aktorius, režisierius (m. 2008 m.).
- Balandžio 1 d. – Joseph Edward Murray, 1990 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
- Balandžio 22 d. – Donaldas Džeimsas Kramas, JAV chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 2001 m.).
- Balandžio 23 d. – Olegas Vladimirovičius Penkovskis, TSRS žvalgybininkas, GRU karininkas, dvigubas agentas, bendradarbiavęs su JAV slaptosiomis tarnybomis (m. 1963 m.).
- Gegužės 3 d. – Ježis Antonievičius, žymus lenkų mokslininkas – baltų archeologas (m. 1970 m.).
- Gegužės 7 d. – María Eva Duarte de Perón, Argentinos prezidento Chuano Perono žmona (m. 1952 m.).
- Gegužės 16 d. – Wladziu Valentino Liberace, amerikiečių pianistas (m. 1987 m.).
- Birželio 23 d. – Mohamed Boudiaf, Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1992 m. sausio 11 d. iki mirties (m. 1992 m.).
- Liepos 8 d. – Walter Scheel, vokiečių politikas, pirmasis Vokietijos Federalinis Prezidentas (1974–1979), užsienio reikalų ministras, FDP veikėjas.
- Liepos 16 d. – Čoi Kjūha, Pietų Korėjos politikas, 1976–1979 m. šalies ministras pirmininkas, o 1979–1980 m. – prezidentas (m. 2006 m.).
- Liepos 20 d. – Sir Edmund Percival Hillary, Naujosios Zelandijos alpinistas. 1953 m. gegužės 29 d. kartu su šerpu Tensingu Norgėjumi pirmieji užlipo į aukščiausią pasaulio viršūnę Himalajuose – Everestą (8 848 m) (m. 2008 m.).
- Rugpjūčio 28 d. – Godfrey Newbold Hounsfield, 1979 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 2004 m.).
- Rugsėjo 26 d. – Matilde Camus, ispanų XX a. poetė ir menotyrininkė.
- Rugsėjo 29 d. – Margot Hielscher, vokiečių dainininkė ir aktorė.
- Spalio 3 d. – James McGill Buchanan, Jr., 1986 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas.
- Spalio 7 d. – Georges Duby, prancūzų istorikas, Viduramžių Europos, ypač Viduramžių estetikos specialistas, nuo 1987 metų Prancūzų Akademijos narys (m. 1996 m.).
- Spalio 18 d. - Pierre Trudeau, Kanados politikos veikėjas, 15-asis Kanados ministras pirmininkas (1968-1979 ir 1980-1984). Šalies vyriausybei vadovavo beveik 16 metų iš eilės neskaitant trumpos 9 mėnesių pertraukos 1979-1980 m. (g. 1919 m.).
- Spalio 23 d. – Paulis Kalva, latvių vertėjas, poetas. Vienas žymiausių lietuvių literatūros vertėjų į latvių kalbą (m. 2003 m.).
- Spalio 26 d. – Mohammad Rezā Shāh Pahlavi, Irano šachas (m. 1980 m.).
- Spalio 30 d.:
- Lapkričio 10 d. – Michailas Kalašnikovas, rusų ginklų konstruktorius, technikos mokslų daktaras, generolas majoras.
- Lapkričio 16 d. – Anatolijus Fiodorovičius Dobryninas, sovietų diplomatas, ambasadorius, „Rusijos diplomatijos legenda“, prisidėjęs, kad per Kubos raketų krizę būtų išvengta katastrofos (m. 2010 m.).
- Gruodžio 9 d. – William Nunn Lipscomb, 1976 m. Nobelio chemijos premijos laureatas.
- Piotras Jakuševas, tarybinis ginklų konstruktorius, sukonstravęs 23 mm zenitines automatines patrankas 2A-7 ir 2A-14, 73 mm tanko patranką 2A-25 Molnija, aviacinį 12,7 mm kulkosvaidį JakB-12,7 (m. 1973 m.).
Mirtys
- Sausio 6 d. – Teodoras Ruzveltas, 26-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Jungtinių Valstijų Respublikonų partijos, o vėliau ir Progresinės partijos lyderis buvo Niujorko valstijos gubernatorius. Teodoras Ruzveltas buvo profesionalus istorikas, gamtininkas, keliautojas, medžiotojas, rašytojas ir kareivis. Jis yra gerai žinomas dėl savo asmenybės: jo energingumo, plataus interesų ir pasiekimų spektro. T. Ruzveltas buvo laikomas vyriškumo pavyzdžiu, todėl jam dažnai buvo lipdoma „kaubojaus” etiketė. Remiantis iš Teodoro Ruzvelto medžioklės istorijų, jo vardu buvo pavadinti pliušiniai meškiukai (angl. Teddy Bear) (g. 1858 m.).
- Sausio 15 d. – Karlas Lybknechtas, Vokietijos politikas socialdemokratas (g. 1871 m.).
- Sausio 16 d. – Roza Liuksemburg, Lenkijos ir Vokietijos kairiojo sparno politinė veikėja, marksizmo teoretikė (g. 1871 m.).
- Sausio 22 d. – Karlas Larsenas, Švedijos tapytojas, interjero dizaineris bei Menų ir Amatų Judėjimo narys. Jis gimė Stokholme neturtingoje šeimoje ir studijavo Stokholmo dailės akademijoje. Tapė daugiausia akvarele, bet ir aliejumi (g. 1853 m.).
- Vasario 20 d. – Habibula, Afganistano emyras (g. 1872 m.).
- Kovo 13 d. – Fricis Barda, latvių poetas. Vienas žymiausių latvių neoromantikų (g. 1880 m.).
- Kovo 16 d. – Jakovas Sverdlovas, tarybinis partinis ir valstybės vėikėjas. Vienas rusų revoliucijų ir bolševikų teroro organizatorių. Formalus šalies (Tarybų Rusijos) vadovas 1918–1919 metais (g. 1885 m.).
- Gegužės 5 d. – Laimanas Frankas Baumas, JAV rašytojas, poetas, dramaturgas, aktorius ir nepriklausomas kino filmų kūrėjas (g. 1856 m.).
- Birželio 10 d. – Emilianas Sapata Salasaras, pagrindinė figūra Meksikos revoliucijoje, kuri prasidėjo 1910, ir kuri pradžioje buvo nukreipta prieš prezidentą Porfirijų Diasą. Jis suformavo svarbią revoliucinę jėgą, Pietų išlaisvinimo kariuomenę, ir jai vadovavo (g. 1879 m.).
- Birželio 30 d. – Džonas Viljamas Strutas, Lordas Reilis, britų Fizikas. Dirbo Kembridžo Universitete. Savo laboratorijoje atrado elektromagnetinės spinduliuotės išsisklaidymą, kuris buvo pavadintas Reilio išsisklaidymu. Taip pat dirbo akustinės, elektros, optinės fizikos srityje. Kartu su Viljamu Ramsiu (William Ramsay) nagrinėjo argoną. 1904 metais buvo apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje (g. 1842 m.).
- Liepos 6 d. – Paulas Doisenas, vokiečių filosofas ir indologas, Sanskrito specialistas. Domėjosi Vedanta, ypač Upanišadomis (g. 1845 m.).
- Liepos 15 d. – Hermann Emil Fischer, 1902 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1852 m.).
- Rugpjūčio 9 d. – Rudžeras Leonkavalis, italų kompozitorius, libretų kūrėjas, vienas veristinės operos pradininkų (g. 1857 m.).
- Rugsėjo 5 d. – Vasilijus Čiapajevas, Rusijos 1917–1922 m. pilietinio karo vadas (g. 1887 m.).
- Spalio 7 d. – Lassa Francis Lawrence Oppenheim, vokiečių teisėtyrininkas tarptautininkas, tarptautinės teisės teoretikas (g. 1858 m.).
- Spalio 13 d. – Karl Adolph Gjellerup, danų rašytojas. 1917 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija už „Seit ich sie zuerst sah“ („Nuo to laiko, kai aš ją pirmąkart pamačiau“), kurią jis turėjo dalintis su Henriku Pontopidanu. Jam tais pačiais metais buvo skirta premija už „Velnias bandoje“ (g. 1857 m.).
- Lapkričio 11 d. – Endriu Karnegis, verslininkas, pramonininkas, plieno magnatas, filantropas (g. 1835 m.).
- Lapkričio 15 d.:
- Alfred Werner, 1913 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1866 m.).
- Michailas Dolivo-Dobrovolskis, Vokietijos rusų elektrotechnikas, išradėjas (g. 1862 m.).
- Gruodžio 31 d. – Pjeras Ogiustas Renuaras, prancūzų tapytojas, vienas iš impresionizmo atstovų (g. 1841 m.).
Nobelio premijos
Nobelio premijos laureatai:
- Fizikos – Johannes Stark;
- Literatūros – Karlas Špiteleris;
- Medicinos – Jules Bordet (1870–1961);
- Taikos – Thomas Woodrow Wilson.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie 1919 m., Kas yra 1919 m.? Ką reiškia 1919 m.?