Babruisko apsiaustis (1649)

Babruisko apsiaustis – 1649 m. sausio mėn. - vasario pabaigoje vykusios Babruisko miestiečių bei mieste įsitvirtinusių sukilusių kazokų kautynės su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomene, vienas 1648–1651 m. kazokų (Bogdano Chmelnickio) sukilimo mūšių

Babruisko apsiaustis
Priklauso: Bogdano Chmelnickio sukilimas
Babruisko apsiaustis 1649 m., A. Westerveldo priešinys (1649)
Data 1649 m. sausis - vasario 21 d. Vieta Babruiskas (LDK, Minsko vaivadija, dab. Baltarusija) Babruiskas Babruiskas dabartinės Baltarusijos žemėlapyje Rezultatas LDK kariuomenės pergalė Priežastis 1648–1651 m. kazokų (Bogdano Chmelnickio) sukilimas Teritoriniai pokyčiai Babruiske atkurta LDK valdžia
Konflikto šalys
Etmonatas Babruisko miestiečiai	Lietuvos didžioji kunigaikštystė
Vadovai ir kariniai vadai
Kazokų pulkininkas Paddubskis	Jonušas Radvila Vladislovas Valavičius
Pajėgos
Tiksliai neužfiksuota	1500 (Valavičiaus pajėgos), neužfiksuoto dydžio Radvilos pajėgos
Nuostoliai
Tiksliai neužfiksuota, teigiama, kad keli tūkstančiai	Nedideli
Kovų metu žuvo keli tūkstančiai miesto gyventojų

Priešistorė

1620 m. surašymo duomenimis Babruiskas buvo nedidelis miestas, kuriame užregistruota 15 gatvių, 409 namai (kiemai), 75 parduotuvės, malūnas, bažnyčia, cerkvė ir vėlyvaisiais viduramžiais statyta pilis. Miestas buvo apjustas iš žemių ir medžio suformuotu gynybiniu pylimu, medinėmis sienomis, kuriose buvo 10 bokštų. Į miestą buvo galima patekti per 4 vartus.

1648 m. spalį valdžią Babruiske paėmė sukilę kazokai (Etmonatas). Vienuose šaltiniuose nurodoma, kad patys gyventojai, kurstomi kazokų pulkininko Paddubskio (kituose šaltiniuose - Poddubičiaus (rus. Поддубич)), sukilo prieš LDK valdžią ir prisijungė prie Bogdano Chmelnickio sukilimo. Kitur teigiama, kad miestą po kovos užėmė sukilę kazokai. Pastarąją versiją sustiprina faktas, kad mieste įsitvirtinusios pajėgos išžudė kazokams nepritarusius turtingus vietos bajorus, miesto seniūną paskandino Berezinos upėje.

1648 m. žiemą sukilėliams pavyko prie miesto sienų sumušti sukilimo malšinimui atsiųstą Paco vėliavą. 1649 m. sausio pradžioje prie Babruisko atžygiavo apie 1,5 tūkst. karių dydžio LDK bajorų ir samdinių kariuomenės būrys, surinktas Jonušo Kiškos. Nors formaliai pajėgoms turėjo vadovauti pats J. Kiška, jis dėl amžiaus ir sveikatos būklės šias pareigas buvo perdavęs LDK lauko raštininkui Vladislovui Valavičiui. Kai kur nurodoma, kad vienu LDK pajėgų vadu buvo ir Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis.

Kovų eiga

Sukilėliams keturias savaites pavyko atremti LDK kariuomenės dalinio puolimą. Po penkių dienų žygio vasario 20 d. Valavičiui į pagalbą atžygiavo LDK lauko etmonas Jonušas Radvila.

Radvila nepuolė šturmuoti miesto, o, pasinaudojęs nesutarimais tarp sukilėlių, perviliojo į savo pusę turtingus miestiečius, pirklius, amatininkus ir dvasininkus. Įbauginti prieš taip pat kazokų užimtų Pinsko ir Mozyriaus gynėjus vykdytų represijų, įsitikinę, kad prie miesto stovi pats Radvila ir gavę pažadą dėl asmeninio saugumo, naktį iš vasario 21 d. jie atidarė miesto vartus. Po nedidelių kautynių su pavieniais kazokų daliniais miestas buvo užimtas.

„Tačiau kazokai pasitraukė į įtvirtintus bokštus, kuriuose galėjo gintis; kai kuriuos ten nužudė, kiti padegė bokštus, kuriuose buvo, dar kiti atsisuko muškietas į save ir nusišovė. Pats pulkininkas Paddubskis neištvėrė karščio ir, kai liepsna priartėjo, iššoko iš bokšto ir pateko tiesiai į kunigaikščio rankas.“

Po mūšio

Teigiama, kad kovų metu žuvo keli tūkstančiai miestiečių ir kazokų. Užėmusi miestą ir tvirtovę Radvilos kariuomenė susidorojo su sukilėliais. Kazokų vadas Paddubskis ir dar devyni jo štabo nariai buvo pasodinti ant kuolų. Keturiasdešimt sukilėlių buvo nubausti mirties bausme, o, siekiant įbaugintų kitus, 270 kazokų buvo nukirstos dešinės rankos – rankos, kuriomis laikomas ginklas. Apie tai sužinojęs B. Chmelnickis prisiekė atkeršyti ir nužudyti 4 tūkstančius belaisvių.

Po kapituliacijos LDK etmonas ištesėjo žodį ir neleido plėšti miesto:

„Vieną tarną už vieną skarelę, kurią buvo pasiėmęs, … įsakė pakarti ant vartų, padėjęs šalia jo tą pačią skarelę.“

Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad jau užėmę miestą Radvilos pajėgos išžudė daug miesto gyventojų, tačiau tam prieštarauja faktas, kad Radvila neleido plėšikauti ir netgi nubaudė tai dariusius savo karius.

Išnašos

1. Sabina, P. I. (Pi︠o︡tr Iosifavich). Belarusʹ zhivopisnai︠a︡ : putevoditelʹ = The picturesque Belarus : guidebook.
2. Городские поселения в Российской империи. Том третий. СПб. 1863 г. стр 81
3. Бярнацкі, В. Паўстаньне Хмяльніцкага: ваенныя дзеяньні ў Літве ў 1648–1649 гг. / Вітальд Бярнацкі; [пер. з пол. А. Кузьміча]. p. 89. 
4. Гісторыя Беларусі: у 6 т. Т. 3 : Беларусь у часы Рэчы Паспалітай (XVII–XVIII ст.) /  Ю. Бохан [і інш.]; рэдкал.: М. Касцюк (гал. рэд.) [і інш.]. – p. 75.
5. Pamiętniki Samuela i Bogusława Kazimierza Maskiewiczów / oprac., wstęp i przypisy A. Sajkowski; red. i słowo wstępne Wł. Czapliński. – Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1961. – 332, [1] s. – p. 265.
6. Nelė Asadauskienė. Jonušas Kiška. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 184 psl.
7. Theatrum Europaeum. T. VI. – p. 812.

Literatūra

• Бабруйска абарона 1649 // Энцыклапедыя гісторыі Беларусі: У 6 т. / Беларуская Энцыклапедыя. Т. 1: А – Беліца / Рэдкал.: М. В. Біч і інш.; Прадм. М. Ткачова; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 1993. – 494 с., [8] к.: іл. – p. 251. – ISBN 5-85700-074-2.
• Бярнацкі, В. Паўстаньне Хмяльніцкага: ваенныя дзеяньні ў Літве ў 1648–1649 гг. / Вітальд Бярнацкі; [пер. з пол. А. Кузьміча]. —Смаленск: Інбелкульт, 2015. – 183 с.: іл. – ISBN 978-5-00076-009-3.
• Гісторыя Беларусі: у 6 т. Т. 3 : Беларусь у часы Рэчы Паспалітай (XVII–XVIII ст.) /  Ю. Бохан [і інш.]; рэдкал.: М. Касцюк (гал. рэд.) [і інш.]. – Мн.: Экаперспектыва, 2004. – 343 с.: іл. – ISBN 985-469-066-0.
• Theatrum Europaeum. T. VI. – Frankfurt am Main, 1652.