Kryžiuočių žygis į Gardiną – 1284 m. vasarą vykęs Kryžiuočių ordino išpuolis prieš Gardiną, kuriam vadovavo ordino landmeisteris Konradas fon Tirbergas. Žygis buvo vokiečių riterių kerštas Lietuvos pusei už paramą prūsams tik ką numalšinto Didžiojo prūsų sukilimo metu. Kryžiuočių kariuomenės sudėtyje buvo ir prūsų (bartų) būrys, vadovaujamas naujai pakrikštyto jotvingių kunigaikščio Skomanto (Komanto).
| Kryžiuočių žygis į Gardiną | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Lietuvos - Vokiečių ordino karai | |||||||||||
Gardinas Gardino padėtis dabartiniame Baltarusijos žemėlapyje | |||||||||||
| |||||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||||
| Kryžiuočių ordinas jotvingiai | Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | ||||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||||
| Konradas von Tirbergas Jaunesnysis Skomantas | Nežinoma | ||||||||||
| Pajėgos | |||||||||||
| Nežinoma | Nežinoma | ||||||||||
| Nuostoliai | |||||||||||
| Nežinoma | Nežinoma | ||||||||||
Šis žygis buvo pirmasis iš daugybės ordino karinių smūgių šia strategine kryptimi ir antra (po 1283 m. Bisenės pilies apgulties ir sugriovimo) reikšminga karinė operacija Kryžiuočių–Lietuvos karų metu.
Nepaisant atkaklios gynybos, kryžiuočiai gerai vietovę pažinojusio Skomanto patarimų dėka įgijo persvarą. Užėmę miestą ir pilį jie juos sudegino.
Sudeginęs pilį ir miestą, fon Tirbergas pasiuntė Skomantą su 1800 žmonių „nukariauti apylinkių“, kuriose gyveno pabėgėliai iš Prūsijos – bartai; jų namai taip pat buvo sunaikinti ir sudeginti, o gyventojai kaip belaisviai sugrąžinti į Prūsiją.
Prie kryžiuočių puolimo sėkmės prisidėjo tai, kad vasaros pradžioje iš Gardino į žygį Lenkijoje išžygiavo stiprus lietuvių ir vietinių prūsų būrys. Grįžtant tarp lietuvių ir prūsų kilo ginčas dėl grobio dalybų. Prūsus papiktino neteisybė dalijantis. Sužinoję apie kryžiuočių sunaikintas jų gyvenvietes, prūsai „atsiuntė bartų atstovus Numą ir Derską“ pas landmeisterį su prašymu priimti juos į savo pusę. Gavę sutikimą, prūsai naktį užpuolė savo sąjungininkus lietuvius, daugelį jų nužudė, paėmė geriausią grobio dalį ir su kryžiuočiais sugrįžo į Prūsiją.
Nei viena iš konflikto pusių šios operacijos neišnaudojo tolimesniame konflikte. Tikėtina, kad tuo metu Kryžiuočių ordinas dar buvo nusilpęs po prūsų sukilimo ir nebuvo pasirengęs didesnės apimties karui su Lietuva. Po žygio į Gardiną 1284 m. aktyvūs karo veiksmai nebuvo atnaujinti iki 1295 m.
Abi pusės gerai suvokė Gardino, kaip rakto į Lietuvos valdytas rusėnų žemes, svarbą. Lietuvos valdovai netrukus atstatė Bisenės ir Gardino pilis, pastarojoje įkurdino nuolatinę įgulą, tuo metu buvo naujovė. Savo ruožtu Vokiečių ordinas neatsisakė bandymų įsitvirtinti Gardine – 1296, 1306, 1311, 1312, 1328, 1361, 1363, 1373, 1375, 1377, 1390, 1393, 1402 ir kitais metais pilis ir miestas buvo daug kartų atakuojami, griaunami ir vėl atstatomi.
Literatūra
- Севенко, Александр Гродненские замки / Проза.ру. proza.ru.
- Прусское поместье Гланды Камбилы | Журнальный мир. xn--80alhdjhdcxhy5hl.xn--p1ai.
- Rogalski, L., Dzieje Krzyżaków oraz ich stosunki z Polską, Litwą i Prussami. T. 1. – Warszawa, 1846
- Voigt, J., Geschichte Preussens, von den ältesten Zeiten zum Untergange der Herrschaft des Deutschen Ordens. 4ter Band.— Königsberg, 1830
Išnašos
- Севенко, Александр Гродненские замки / Проза.ру. proza.ru.
- Daugelyje šaltinių, pvz. Petro Dusburgiečio kronikoje ir Dzieje krzyzakow і Geschichte Preussen, 1284 m. kovos dėl Gardino vadinamos „beprecedentėmis“.
- Прусское поместье Гланды Камбилы | Журнальный мир. xn--80alhdjhdcxhy5hl.xn--p1ai.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Kryžiuočių žygis į Gardiną (1284), Kas yra Kryžiuočių žygis į Gardiną (1284)? Ką reiškia Kryžiuočių žygis į Gardiną (1284)?