Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juozas UrbšysJ Urbšys 1963 m Gimė 1896 m kovo 12 d Šeteniai Kėdainių valsčiusMirė 1991 m balandžio 30 d 95 metai KaunasP
Juozas Urbšys
| Juozas Urbšys | |
|---|---|
| J. Urbšys 1963 m. | |
| Gimė | 1896 m. kovo 12 d. Šeteniai, Kėdainių valsčius |
| Mirė | 1991 m. balandžio 30 d. (95 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Mašiotaitė-Urbšienė |
| Veikla | nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, vertėjas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Juozas Urbšys (1896 m. kovo 12 d., pagal senąjį kalendorių vasario 29 d. Šeteniuose, Kėdainių raj. – 1991 m. balandžio 30 d. Kaune) – tarpukario Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, politinis kalinys, vertėjas.
Biografija
1905–1907 m. gyveno Zaosėje. 1907–1914 m. mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Nuo 1915 m. studijavo Rygos politechnikos institute. Pirmojo pasaulinio karo metais institutas perkeltas į Maskvą. 1916 m. mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę. 1917 m. baigė Čiugujevo (Charkovo sritis) karo mokyklą, kovėsi Pirmajame pasauliniame kare. Po Spalio revoliucijos dirbo Sovietų Rusijos Darbo liaudies komisariate.
1918 m. rudenį grįžo į Lietuvą. 1919–1922 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, Panevėžio batalione, vėliau – Generalinio štabo Operacijų skyriaus viršininko padėjėju. Išėjęs į atsargą, dirbo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje: 1922–1927 m. konsulinio skyriaus vedėjas Berlyne, 1927–1933 m. pirmasis sekretorius, pasiuntinybės patarėjas Paryžiuje, 1933–1934 m. nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Rygoje. Nuo 1934 m. Užsienio reikalų ministerijos politikos departamento direktorius Kaune, nuo 1936 m. – šios ministerijos generalinis direktorius. 1938 m. gruodžio 5 d. paskirtas užsienio reikalų ministru. Šias pareigas ėjo iki 1940 m. birželio 15 d.
1940 m. liepos 17 d. kartu su žmona Marija Urbšiene-Mašiotaite (rašytojo Prano Mašioto dukra) Justo Paleckio ir Mečislovo Gedvilo sprendimu ištremtas į Rusijos Tambovo miestą. Buvo kalinamas Tambovo, Saratovo, Maskvos, Kirovo, Gorkio, Ivanovo, Vladimiro kalėjimuose, daugiausia vienutėse. Okupantų nepalaužtas politinis kalinys 1943–1944 m. žiemą sovietų diktatoriui Josifui Stalinui nusiuntė du memorandumus, kuriuose buvo kalbama „apie reikalingumą atstatyti Lietuvos valstybės nepriklausomybę”. 1952 m., dar valdant Stalinui, nuteistas 25 m. kalėjimo.1954 m. į valdžią atėjus ir peržiūrėjus bylas, J. Urbšys paleistas iš kalėjimo be teisės grįžti į Lietuvą, rugpjūčio 27 d. amnestuotas. Kartu su žmona apsigyveno Viaznikuose, Vladimiro srityje. Negavęs kito darbo, dvejus metus dirbo kasininku Viaznikų pirtyje.
1956 m. grįžo į tėvynę, gyveno Sofijos Čiurlionienės namuose Kaune. M. Urbšienei pavyko gauti darbo Respublikinės bibliotekos rankraščių skyriuje. Po žmonos mirties (1959 m.) buvo prižiūrimas brolio dukters Marijos, mėgdavo lankytis Pažaislyje, Panemunės šile, Ąžuolyne.1963 m. vasarą vyko į Rytų Berlyną, kur buvo liudininku vokiečių nacisto Hanso Globkės byloje.
Paskutinis tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras mirė 1991 m. balandžio 30 d., sulaukęs 95-erių metų amžiaus. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Kūryba
J. Urbšys buvo ne tik diplomatas, politikas, bet ir literatas, vertėjas. Jau nuo 1921 m. bendradarbiavo lietuviškoje ir užsienio spaudoje, rašė politinėmis, socialinėmis, kultūros temomis. Vėliau, tapęs diplomatu, ėmėsi ir vertimų. Labai gerai mokėjo prancūzų, vokiečių, lenkų ir rusų kalbas.
Tarpukario metais išvertė Prancūzijos rašytojo Georges Duhamel romaną „Salavino dienoraštis“ (1930 m.), po 1956 m. vertė prancūzų klasiką: Gustave Flaubert „Jausmų ugdymas“ (1959 m.), Allain-Rene Le Sage „Šlubas velnias“ (1961 m.), Romain Rolland „Kola Brenjonas“ (1966 m.), Molière „Tartiufas“, „Šykštuolis“, „Miestelėnas-bajoras“, „Tariamasis ligonis“ ir kitas komedijas (1967 m.), Abbé Prévost „Manona Lesko“ (1968 m.), Pierre de Beaumarchais „Figaro vedybos“ (1972 m.).
Atgimimo metais išleido knygas „Lietuva lemtingaisiais 1939–1940 metais“ (1988 m., 90 000 egz.), „Atsiminimai“ (1988 m., papildomas leidimas 1990 m.).
Įvertinimas
- Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinas]] (1936 02 16);
- Vytauto Didžiojo IV laipsnio ordinas]](1932 09 08);
- Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas]] (1928 05 15);
- Šaulių žvaigždės medalis (1939)
- Estijos Baltosios žvaigždės I laipsnio ordinas (1937 11 26)
- Latvijos Trijų žvaigždžių I laipsnio ordinas (1934)
- Šventojo sosto Šv,Grigaliaus I laipsnio ordinas (1940)
- Švedijos Poliarinės žvaigždės II laipsnio ordinas (1935)
- Prancūzijos Garbės legiono IV laipsnio ordinas (1935)
- Čilės Nuopelnų III laipsnio ordinas (1935)
Atminimo įamžinimas
- 1990 m. suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas;
- 1991 m. vasario 28 d. suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas ;
- 1992 m. V. Putvinskio g. 54-2 (Kaunas) esančiame bute įrengtas memorialinis kambarys;
- 1996 m. vasario 29 d. J. Urbšio vardas suteiktas Kauno 29-tai vidurinei mokyklai;
- 1997 m. Tiskūnų pagrindinė mokykla (Kėdainių raj.) pavadintos Juozo Urbšio vardu;
- 1999 m. balandžio 30 d. Kauno Dainavos rajone, ant namo Kovo 11-osios g. 2 atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. , archit. )
- 2009 m. kovo 16 d. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje pradėjo veiklą naujas padalinys Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centras;
Šaltiniai
- Urbšys Juozas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 409 psl.
- Juozas Urbšys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 385
- https://www.vle.lt/straipsnis/juozas-urbsys/
- Jadvyga Zinaida Janulevičiūtė. Kas liko laiškuose: Beatričės Grincevičiūtės ir Juozo Urbšio laiškus pavarčius. – V.: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2004. – 98, [1] p. – ISBN 9955-11-348-0
- Juozas Urbšys. Lietuva lemtingaisiais 1939–1940 metais. – V.: Mintis, 1988. – 107, [2] p. – ISBN 5-417-00307-7
- Juozas Urbšys. Atsiminimai. – K.: Spindulys, 1990.
- http://www.kaunas.lt/go.php/lit/Garbes_pilieciai/385 Archyvuota kopija 2009-08-14 iš Wayback Machine projekto.
- http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=URB%D0YS%20JUOZAS Archyvuota kopija 2021-06-23 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Juozas Urbšys tremtį ištvėrė versdamas;
- Laikas – bejėgis[neveikianti nuoroda].
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Stasys Lozoraitis | Lietuvos užsienio reikalų ministras 1938–1940 m. | Po to: Vincas Krėvė-Mickevičius |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Urbšys, Kas yra Juozas Urbšys? Ką reiškia Juozas Urbšys?
Juozas UrbsysJ Urbsys 1963 m Gime 1896 m kovo 12 d Seteniai Kedainiu valsciusMire 1991 m balandzio 30 d 95 metai KaunasPalaidotas a Petrasiunu kapineseSutuoktinis e Marija Masiotaite UrbsieneVeikla nepriklausomos Lietuvos uzsienio reikalu ministras diplomatas karininkas vertejasZymus apdovanojimaiDidziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino II laipsnio ordinas Vytauto Didziojo IV laipsnio ordinas Didziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino IV laipsnio ordinas Estijos Latvijos Svedijos Prancuzijos Ciles Vatikano ordinai ir medaliai Juozas Urbsys 1896 m kovo 12 d pagal senajį kalendoriu vasario 29 d Seteniuose Kedainiu raj 1991 m balandzio 30 d Kaune tarpukario Lietuvos Respublikos uzsienio reikalu ministras diplomatas karininkas politinis kalinys vertejas BiografijaJ Urbsio tevonija 1905 1907 m gyveno Zaoseje 1907 1914 m mokesi Panevezio realineje mokykloje Nuo 1915 m studijavo Rygos politechnikos institute Pirmojo pasaulinio karo metais institutas perkeltas į Maskva 1916 m mobilizuotas į carines Rusijos kariuomene 1917 m baige Ciugujevo Charkovo sritis karo mokykla kovesi Pirmajame pasauliniame kare Po Spalio revoliucijos dirbo Sovietu Rusijos Darbo liaudies komisariate Lietuvos ministru kabinetas 1939 m Is kaires sedi Juozas Tubelis Vladas Mironas Antanas Smetona Konstantinas Sakenis J Takunas Is kaires stovi Juozas Skaisgiris sestas J Gudauskas astuntas Kazys Germanas vienuoliktas Juozas Urbsys dvyliktas 1918 m rudenį grįzo į Lietuva 1919 1922 m tarnavo Lietuvos kariuomeneje Panevezio batalione veliau Generalinio stabo Operaciju skyriaus virsininko padejeju Isejes į atsarga dirbo Lietuvos Respublikos uzsienio reikalu ministerijoje 1922 1927 m konsulinio skyriaus vedejas Berlyne 1927 1933 m pirmasis sekretorius pasiuntinybes patarejas Paryziuje 1933 1934 m nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Rygoje Nuo 1934 m Uzsienio reikalu ministerijos politikos departamento direktorius Kaune nuo 1936 m sios ministerijos generalinis direktorius 1938 m gruodzio 5 d paskirtas uzsienio reikalu ministru Sias pareigas ejo iki 1940 m birzelio 15 d Prie Lietuvos oro liniju lektuvo Percival Q 6 Petrel stovi vyriausybine delegacija 1939 m spalio 7 d skrendanti į Maskva pasirasyti Lietuvos TSRS savitarpio pagalbos sutartį Is kaires Jonas Norkaitis Stasys Rastikis Juozas Urbsys ir Kazys Bizauskas 1940 m liepos 17 d kartu su zmona Marija Urbsiene Masiotaite rasytojo Prano Masioto dukra Justo Paleckio ir Mecislovo Gedvilo sprendimu istremtas į Rusijos Tambovo miesta Buvo kalinamas Tambovo Saratovo Maskvos Kirovo Gorkio Ivanovo Vladimiro kalejimuose daugiausia vienutese Okupantu nepalauztas politinis kalinys 1943 1944 m ziema sovietu diktatoriui Josifui Stalinui nusiunte du memorandumus kuriuose buvo kalbama apie reikalinguma atstatyti Lietuvos valstybes nepriklausomybe 1952 m dar valdant Stalinui nuteistas 25 m kalejimo 1954 m į valdzia atejus ir perziurejus bylas J Urbsys paleistas is kalejimo be teises grįzti į Lietuva rugpjucio 27 d amnestuotas Kartu su zmona apsigyveno Viaznikuose Vladimiro srityje Negaves kito darbo dvejus metus dirbo kasininku Viazniku pirtyje 1956 m grįzo į tevyne gyveno Sofijos Ciurlionienes namuose Kaune M Urbsienei pavyko gauti darbo Respublikines bibliotekos rankrasciu skyriuje Po zmonos mirties 1959 m buvo priziurimas brolio dukters Marijos megdavo lankytis Pazaislyje Panemunes sile Azuolyne 1963 m vasara vyko į Rytu Berlyna kur buvo liudininku vokieciu nacisto Hanso Globkes byloje Paskutinis tarpukario Lietuvos uzsienio reikalu ministras mire 1991 m balandzio 30 d sulaukes 95 eriu metu amziaus Palaidotas Petrasiunu kapinese KurybaJ Urbsys buvo ne tik diplomatas politikas bet ir literatas vertejas Jau nuo 1921 m bendradarbiavo lietuviskoje ir uzsienio spaudoje rase politinemis socialinemis kulturos temomis Veliau tapes diplomatu emesi ir vertimu Labai gerai mokejo prancuzu vokieciu lenku ir rusu kalbas Tarpukario metais isverte Prancuzijos rasytojo Georges Duhamel romana Salavino dienorastis 1930 m po 1956 m verte prancuzu klasika Gustave Flaubert Jausmu ugdymas 1959 m Allain Rene Le Sage Slubas velnias 1961 m Romain Rolland Kola Brenjonas 1966 m Moliere Tartiufas Sykstuolis Miestelenas bajoras Tariamasis ligonis ir kitas komedijas 1967 m Abbe Prevost Manona Lesko 1968 m Pierre de Beaumarchais Figaro vedybos 1972 m Atgimimo metais isleido knygas Lietuva lemtingaisiais 1939 1940 metais 1988 m 90 000 egz Atsiminimai 1988 m papildomas leidimas 1990 m ĮvertinimasDidziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino II laipsnio ordinas 1936 02 16 Vytauto Didziojo IV laipsnio ordinas 1932 09 08 Didziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino IV laipsnio ordinas 1928 05 15 Sauliu zvaigzdes medalis 1939 Estijos Baltosios zvaigzdes I laipsnio ordinas 1937 11 26 Latvijos Triju zvaigzdziu I laipsnio ordinas 1934 Sventojo sosto Sv Grigaliaus I laipsnio ordinas 1940 Svedijos Poliarines zvaigzdes II laipsnio ordinas 1935 Prancuzijos Garbes legiono IV laipsnio ordinas 1935 Ciles Nuopelnu III laipsnio ordinas 1935 Atminimo įamzinimas1990 m suteiktas Kedainiu krasto garbes piliecio vardas 1991 m vasario 28 d suteiktas Kauno miesto garbes piliecio vardas 1992 m V Putvinskio g 54 2 Kaunas esanciame bute įrengtas memorialinis kambarys 1996 m vasario 29 d J Urbsio vardas suteiktas Kauno 29 tai vidurinei mokyklai 1997 m Tiskunu pagrindine mokykla Kedainiu raj pavadintos Juozo Urbsio vardu 1999 m balandzio 30 d Kauno Dainavos rajone ant namo Kovo 11 osios g 2 atidengta memorialine lenta su bareljefu skulpt archit 2009 m kovo 16 d Panevezio apskrities G Petkevicaites Bites viesojoje bibliotekoje pradejo veikla naujas padalinys Juozo Urbsio visuomenines minties ir kulturos centras SaltiniaiUrbsys Juozas Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015 409 psl Juozas Urbsys Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 385 https www vle lt straipsnis juozas urbsys Jadvyga Zinaida Januleviciute Kas liko laiskuose Beatrices Grinceviciutes ir Juozo Urbsio laiskus pavarcius V Lietuvos akluju biblioteka 2004 98 1 p ISBN 9955 11 348 0 Juozas Urbsys Lietuva lemtingaisiais 1939 1940 metais V Mintis 1988 107 2 p ISBN 5 417 00307 7 Juozas Urbsys Atsiminimai K Spindulys 1990 http www kaunas lt go php lit Garbes pilieciai 385 Archyvuota kopija 2009 08 14 is Wayback Machine projekto http atminimas kvb lt asmenvardis php asm URB D0YS 20JUOZAS Archyvuota kopija 2021 06 23 is Wayback Machine projekto NuorodosJuozas Urbsys tremtį istvere versdamas Laikas bejegis neveikianti nuoroda Politinis postasPries tai Stasys Lozoraitis Lietuvos uzsienio reikalu ministras 1938 1940 m Po to Vincas Kreve Mickevicius