Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Žygimantas AugustasLenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštisJogailaičiaiGimė 1520 m rugpjūčio 1 d KrokuvaMirė 1
Žygimantas Augustas
| Žygimantas Augustas | |
|---|---|
| Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis | |
| Jogailaičiai | |
| Gimė | 1520 m. rugpjūčio 1 d. Krokuva |
| Mirė | 1572 m. liepos 7 d. (51 metai) Knišinas |
| Palaidotas (-a) | 1574 m. vasario 10 d. Vavelio katedra |
| Tėvas | Žygimantas Senasis |
| Motina | Bona Sforca |
| Sutuoktinis (-ė) | Elžbieta Habsburgaitė Barbora Radvilaitė Kotryna Habsburgaitė |
| Lietuvos didysis kunigaikštis | |
| Valdė | 1544 m. – 1572 m. (~28 metai) |
| Pirmtakas | Žygimantas Senasis |
| Įpėdinis | Henrikas Valua |
| Lenkijos karalius | |
| Valdė | 1548 m. – 1572 m. (~24 metai) |
| Pirmtakas | Žygimantas Senasis |
| Įpėdinis | Henrikas Valua |
| Vikiteka | Žygimantas Augustas |
| Parašas | |
Žygimantas II Augustas, arba Zigmantas II Augustas (lenk. Zygmunt II August, 1520 m. rugpjūčio 1 d. – 1572 m. liepos 7 d.) – Lenkijos karalius (1548–1572) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572), kurio valdymo metu Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką.
Žygimanto Senojo sūnus. Žygimantas Augustas mirė nesusilaukęs įpėdinio ir buvo paskutinysis Jogailaičių dinastijos valdovas.
Valdymo pradžia
Lietuvos didysis kunigaikštis
Žygimantas Augustas buvo Žygimanto Senojo ir jo antrosios žmonos Bonos Sforcos sūnus. Žygimantas Senasis rūpinosi, kad po jo mirties jo palikuonis paveldėtų sostą. Dėl to, 1522 m. Žygimantas Augustas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo buvo paskelbtas sosto įpėdiniu. 1526 m. Lietuvos didikai siūlė karaliui pakeisti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymo formą į karalystės bei karaliumi paskelbti Žygimantą Augustą, tačiau palaikymo nesulaukė.
1529 m. motinai intrigomis palenkus į savo pusę diduomenę, Žygimantui Senajam sutikus patvirtinti Pirmajį Lietuvos statutą, dar labiau praplėtusį bajorijos teises, vos 8 metų Žygimantas Augustas buvo paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1529 m. Vilniuje vykusi jo inauguracijos Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ceremonija buvo paskutinė, vėlesni Abiejų Tautų Respublikos valdovai atskirai nebebuvo inauguruojami Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais.
Lenkijos karalius
1529 m. Piotrkove vykusiame seime jis buvo išrinktas ir Lenkijos karaliumi, kad nenutrūktų dinastinis ryšys tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Lenkijos karaliumi jis išrinktas su sąlyga, kad sieksiąs Lietuvos ir Prūsijos prisijungimo prie Lenkijos karūnos. Faktiniu Lenkijos valdovu Žygimantas Augustas tapo tik po tėvo mirties, t. y. 1548 metais.
Savarankiškai valdyti Lietuvą Žygimantas Augustas pradėjo nuo 1544 m. Tuo metu Lietuvoje susikūrė Alberto Goštauto vadovaujama partija, reikalavusi didesnio atsiribojimo nuo Lenkijos karalystės. Šios opozicijos nariai skundėsi, kad Lietuvos didysis kunigaikštis per mažai gyvenąs Lietuvoje. Apie tai buvo pareikšta Žygimantui Senajam per specialią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo nusiųstą delegaciją (1538 m.). Dėl to Žygimantui Senajam 1543 m. kilo mintis jau 23 metus turinčiam jo įpėdiniui pavesti valdyti Lietuvą. Lietuvos didikams tokia idėja tiko. Jie norėjo Vilniuje turėti valdovo dvarą ir apsisaugoti nuo lenkų šlėktų kišimosi į Lietuvos reikalus. Mat, Didžiajam kunigaikščiui gyvenant Krokuvoje, lenkai, jį veikdami, galėjo kištis į Lietuvos reikalus.
1544 m. Žygimantas Augustas apsigyveno Vilniuje kaip Lietuvos didysis kunigaikštis, jam atiteko visa valdžia Lietuvoje. Žygimantas Senasis pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus. Žygimantas Augustas iš pradžių priešinosi LDK unijai su Lenkija, tikėdamasis savo įpėdiniams palikti sostą. Po tėvo mirties 1548 m. Žygimantas Augustas be rinkimų procedūros savaime tapo Abiejų Tautų Respublikos valdovu.
Žmonos
Žygimantas Augustas buvo vedęs tris kartus ir nė vienoje santuokoje neturėjo vaikų. 1543 m. jis vedė imperatoriaus Ferdinando I dukterį Elžbietą Habsburgaitę (1526–1545). Netrukus mirė (1545 m. birželį). Tuo metu, greta didžiojo kunigaikščio rūmų, buvusiuose Radvilų rūmuose, gyveno jauna graži našlė Barbora Radvilaitė Goštautienė. Žygimantas Augustas karštai ją įsimylėjo. Iš kunigaikščių rūmų iki Radvilų rūmų per sodą Žygimantas Augustas liepė įtaisyti dengtą priėjimą, kur abu įsimylėjėliai susitikdavo.
Barboros brolis Mikalojus Rudasis ir jos pusbrolis Mikalojus Juodasis atvyko vieno pasimatymo metu. Jie pareikalavo, kad Žygimantas Augustas vestų Barborą, nes esą plintančios kalbos žeminančios jų šeimos garbę. Žygimantas Augustas su tuo sutiko, ir netrukus, pakvietus kunigą, slapta įvyko jungtuvės (1547 m.). Jose dalyvavo tik patys Radvilos ir jų giminaitis . Nors Radvilos tada jau buvo galingiausia Lietuvos ponų šeima, bet vestuvėms priešinosi tiek Žygimanto Augusto tėvas, tiek Lenkijos ir Lietuvos ponai, nes niekam negalėjo patikti valdovo susigiminiavimas su ponų šeima. Dėl to apie jungtuves nieko nebuvo skelbiama. Žygimantas Augustas, nuvykęs į Krokuvą, pareiškė tėvui norįs vesti Barborą, tačiau nesulaukė palaikymo. Jo motina Bona stengėsi paveikti savo šalininkus Lenkijoje ir Lietuvoje, kad jie irgi laikytųsi neigiamo nusistatymo. Žygimantui Augustui grįžus į Lietuvą, savo protestą pareiškė Lietuvos didikai.
Barbora tuo tarpu gyveno Radvilų dvare Dubingiuose. Gavęs žinią apie tėvo mirtį (1548 m. balandžio 1 d.), Žygimantas balandžio 17 d. įsakė atlydėti žmoną į Vilnių. Čia ji buvo iškilmingai sutikta ir pripažinta didžiąja kunigaikštiene. Reikėjo dar gauti Lenkijos sutikimą. Tuoj po Barboros paskelbimo savo žmona, Žygimantas Augustas pasiuntė pusbrolį Joną apie tai pranešti motinai Bonai ir kartu pareikšti užuojautą dėl tėvo mirties. Bona buvo griežčiausiai nusistačiusi prieš Barborą. Sūnui su Barbora atvykstant į Lenkiją, ji pasišalino su dukterimis į Mozūrus. Jos kurstomi lenkai griežčiausiai reikalavo, kad Žygimantas Augustas skirtusi su Barbora, nes vedybos esančios nelygios. Tačiau užsienio valdovai dėl to neparodė jokio nepasitenkinimo. 1548 m. lapkričio mėn. susirinkusiame seime taip pat reikšti reikalavimai Žygimantui Augustui atsisakyti santuokos su Barbora, nors prieš seimą Augustas stengėsi palenkti savo pusėn kuo daugiau įtakingų Lenkijos didikų. Žygimantas Augustas griežtai atsisakė. Po dvejų metų lenkai pagaliau nusileido ir 1550 m. Barbora buvo iškilmingai Krokuvoje karūnuota Lenkijos karaliene.
1551 m. būdama 31 metų amžiaus, pakirsta sunkios, manoma, kad onkologinės (gimdos arba gimdos kaklelio vėžio) ligos, Barbora mirė. Ji buvo palaidota katedros rūsyje, greta pirmosios Žygimanto Augusto žmonos – Elžbietos. Žygimantui Augustui Barboros mirtis padarė didelę įtaką. Savo gyvenamųjų kambarių sienas jis liepė išmušti juodai, visas dvaras paskendo gedule.
Po antrosios žmonos mirties Žygimantas Augustas tikėjosi susilaukti įpėdinio ir ieškojo žmonos. Norint užkirsti kelią galimai Habsburgų Šventosios Romos imperijos ir Rusijos sąjungai buvo pasirinkta pirmosios žmonos sesuo, našlaujanti Mantujos kunigaikštienė Kotryna Habsburgaitė (1553 m.). Su ja Žygimantas Augustas vaikų neturėjo ir nuo 1562 m. gyveno atskirai.
Karaliaus įpėdinio klausimas buvo labai svarbus tiek šalies protestantams, tiek katalikams. Protestantai tikėjosi, kad karalius išsiskirs ir ves dar kartą, taip sukeldamas santykių su Roma krizę. Tokio žingsnio Žygimantas Augustas nežengė. Su savo favoritėmis Barbara Gižanka (Giżanka) ir Ana Zajončkovska (Zajączkowska) karalius vaikų taip pat neturėjo. Kotryna Habsburgaitė mirė 1572 m. vasario mėn., tačiau po mažiau nei 6 mėnesių mirė ir pats karalius.
Užsienio politika
Žygimantas Augustas stengėsi išlaikyti taiką, palaikė gerus santykius su Austrija ir Osmanų imperija, tačiau negalėjo išvengti karo su Jonu (Ivanu) IV Rūsčiuoju (1533–1584) dėl pastarojo pretenzijų į Livoniją, su kuria Žygimantas Augustas buvo sudaręs tris restitucijos, taikos ir satisfakcijos bei karinės sąjungos sutartis Pasvalyje.
Livonijos ordino pasidavimas Žygimantui Augustui
XVI a. viduryje Livonijos ordino įtaka ėmė silpnėti, plintant protestantizmui. Žygimantas Augustas nusprendė užkariauti ordiną, kad jis nepatektų į Maskvos didžiosios kunigaikštystės rankas. Surinkęs didelę lietuvių ir lenkų kariuomenę Žygimantas Augustas išsiruošė į žygį ir sustojo Pasvalyje.
Magistras Johanas Fiurstenbergas (von Fürstenberg) buvo pasiryžęs ginti Livonijos ordino nepriklausomybę, tačiau neturėjo pajėgų. O jo pagalbininkas Daugpilio magistras Gothardas Ketleris vadovavo partijai, kuri norėjo sudaryti sąjungą su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir Lenkijos karalyste prieš Maskvą.
1557 m. Pasvalyje tarp Livonijos ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės buvo sudaryta karinės sąjungos bei gynybinė sutartis. 1559 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seime Vilniuje buvo pasirašyta nauja sutartis, pagal kurią Žygimantas Augustas apsiėmė ginti Livoniją. Jam už tai buvo atiduotos 5 ordino ir 2 arkivyskupo pilys, kurias po karo šie galėjo išsipirkti: magistras už 600 000, o arkivyskupas už 100 000 auksinų.
Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariai skersai ir išilgai žygiavo po visą Livoniją, juos sulaikė tik atvykusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė. Vykdyti sutarties į Livoniją buvo išsiųstas galingiausias iš to meto LDK didikų ir sumaniausias politikas, kancleris Mikalojus Radvila Juodasis. Jis įgijo livoniečių pasitikėjimą ir įkalbėjo juos sudaryti sąjungą su LDK. Nepaisant to, atvykę į Vilnių, Livonijos delegatai pareiškė Žygimantui Augustui ketinantys sudaryti sąjungą ne tik su LDK, bet ir su Lenkijos karalyste. Jie tikėjosi, kad tik abi valstybės galės apginti nuo Maskvos. Po ilgų derybų 1561 metais buvo sudaryta sutartis, pagal kurią Livonijos konfederacija pasidavė Žygimantui Augustui. Iš Livonijos ordino valdytų žemių Žygimantas Augustas įkūrė Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystę, kuri buvo Lenkijos lenu.
Šie įvykiai sukėlė Livonijos karą (1558–1583) su Maskva, kurio metu Žygimantas Augustas prarado didžiąją dalį Livonijos ir Polocką.
Žygimanto Augusto karas su Maskva
Naujasis Maskvos kunigaikštis Jonas IV Rūstusis, pasirodė esąs gabus valdovas. Kaip ir jo pirmatakai, siekdamas sujungti savo valdžioje visas rusiškąsias žemes, jis pirmasis pasivadino Maskvos caru. Lietuva šito titulo nepripažino ir tebetitulavo jį Maskvos kunigaikščiu. Karo su Maskva nebuvo tol, kol Lietuva nestojo ginti Livonijos ordino, mat vis buvo pratęsiamos dar Žygimanto Senojo laikais (1537 m.) pasirašytos paliaubos. Kai Livonija Pasvalyje sudarė su Lietuva sutartį (1557 m.), caras Jonas IV tuojau paskelbė Livonijai karą, o 1559 m. Livonijai pasidavus Žygimantui Augustui, Lietuva stojo jos ginti. 1560 m. prasidėjęs karas dėl Livonijos Lietuvai nesisekė. Pritrūkus pinigų karui, Žygimantas Augustas rūpinosi jų pasiskolinti, tačiau niekur negavo.
1562 m. milžiniška Maskvos kariuomenė įsiveržė į pačią Lietuvą ir užėmė Polocką (1563 m.), bei prisiartino prie etnografinių Lietuvos žemių. Tačiau toliau žygiuoti jai jau nebesisekė. Etmonas Mikalojus Radvila Rudasis 1564 m. pradžioje sumušė caro kariuomenę ties Ula (prie Polocko). 4 000 lietuvių sumušė apie 30 000 maskvėnų, kita Maskvos armija, sužinojusi apie pirmosios pralaimėjimą, pabėgo be kovos, palikdama didelį grobį. Nepaisant triuškinamos pergalės, lietuviai nebepajėgė atsiimti Polocko nei išvaryti caro kariuomenės iš rytinės Livonijos dalies, nes bajorija atsisakė kariauti ir mokėti mokesčius.
Žygimanto Augusto viešpatavimo pabaigoje caras jau nebepuolė Lietuvos, tikėdamasis, kad mirus bevaikiui karaliui abiejų jungtinių valstybių ar bent Lietuvos sostas atiteks jam pačiam arba jo sūnui, ir 1571 m. vėl buvo pasirašytos trejų metų paliaubos. Nuolatinis karo su Maskva pavojus vertė lietuvius neatsisakyti sąjungos su Lenkijos ir sudaryti su ja naują sutartį.
Vidaus politika
Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu Lenkijoje ir Lietuvoje buvo toleruojamas protestantizmas. Jis sparčiai plito, ypač tarp didikų. Didelę įtaką valstybės gyvenimui įgavo bajorija, kuri persvėrė didikų įtaką.
1569 m. Liublino unijos aktas
Dar 1530 m. Lenkijos didikai sutiko su Žygimanto Augusto karūnavimu su sąlyga, kad į Lenkiją bus inkorporuotos Lietuva ir Prūsija. Glaudesnei unijai prieštaravo Lietuvos didikai. Kai 1562 m. caras Jonas IV pradėjo pulti Lietuvos žemes, unijos klausimas pasidarė ypač opus. Bajorija nebenorėjo kariauti ir, tikėdama, kad jai padės Lenkija, reikalavo su ja unijos. 1563 m. lapkričio 1 d. į Lenkijos seimą Varšuvoje Žygimantas Augustas pakvietė ir Lietuvos delegaciją derėtis dėl unijos. Po ilgų derybų tebuvo susitarta tik kai kuriais klausimais ir buvo surašytas specialus to susitarimo aktas (neišspręsti klausimai buvo atidėti vėlesniam laikui). Varšuvos seime derybos užtruko iki 1564 m. vasario 22 d. (lietuviams išvažiavus, lenkų seimas dar posėdžiavo iki kovo 23 d.). Ginčai buvo itin karšti. Ypač griežtai lietuviai ėmė ginti savo teises, gavę žinią apie laimėjimą ties Ula. Jie reikalavo sau visiško savarankiškumo, sutikdami tik su bendru valdovu. Jie sutiko atvažiuoti ir į bendrus seimus, bet tik tada, kai bus reikalinga pačiai Lietuvai, ir jokiu būdu nenorėjo išsižadėti savo atskiro seimo. O karas su Maskva tebevyko. Lietuvos bajorija ėmė prašyti Žygimanto Augusto, kad kuo greičiausiai būtų pasirašyta unija.
Pagrindinės derybos dėl unijos prasidėjo 1569 m. sausį Liubline, kur atvyko visas LDK Seimas, Lenkijos karalystės Seimas ir Senatas, o pasibaigė liepos 1 d. Unija buvo patvirtinta trimis unijos aktais – dviem abiejų valstybių luomų ir vienu karaliaus aktu. Derybų dėl Liublino unijos metu, Žygimantas Augustas buvo visiškai pasidavęs lenkų spaudimui. 1568 m. lietuvių delegacijai Žygimantas Augustas buvo išdavęs privilegiją su pažadu apsaugoti Lietuvos valstybę, o nutarimus laikyti galiojančius tik su Lietuvos antspaudais. Bet 1569 m. vasario 28 d., lenkams atkakliai primetant Lietuvos inkorporaciją reiškiančias sąlygas, Žygimantas Augustas paskelbė išspręsiantis unijos reikalą pagal lenkų projektą. Lietuvių delegacija jau buvo įspėjusi, kad jei bus kalbama apie Lietuvos inkorporaciją, jie išvyks iš seimo ir savo žodį tęsėjo.
Laužydamas priesaiką Lietuvai nemažinti jos teritorijos, Žygimantas Augustas ir lenkai per kelis mėnesius atplėšė nuo Lietuvos iš pradžių Palenkę, po to Voluinę ir Kijevo bei Braslavo (Podolės) vaivadijas.Taip lietuviai buvo priversti atnaujinti derybas ir 1569 m. liepos 1 d. buvo sudaryta Liublino unija, Lenkiją praplečiant, o LDK lemtingai susilpninant. Lietuviai nuo šiol nebegalėjo blokuoti karaliaus rinkimų į juos neatvykdami. O lenkai ne tik atplėšė didžiules teritorijas, bet dar gavo teisę įsigyti žemės ir pareigybių Lietuvoje.
Sutarta, kad karalius būtų renkamas bendrai, buvo palikti tik bendrieji seimai ir bendras abiejų valstybių Senatas, bendri pinigai, tačiau visa kita pasiliko, kaip buvo. Liko atskiri visi Lietuvos ministrai, atskiras valdžios aparatas, atskiras iždas, atskira kariuomenė ir t. t. Unijos aktą priėmus, seimo darbai tęsėsi dar iki rugpjūčio 12 d. Dabar Lietuvos ir Lenkų atstovai jau sėdėjo kartu. Nemaža ginčų dar sukėlė ir Livonijos klausimas. Lietuviai ją laikė prijungta prie Lietuvos, o lenkai tvirtino, kad ji prisiekusi karaliui, todėl ir jiems priklauso. Po ilgų ginčų buvo sutarta, kad Livonija bei Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė bus laikomos priklausančios lygiai abiem valstybėms.
Valdymo pabaiga ir mirtis
Liubline, sudarant uniją, karas su Maskva buvo dar nebaigtas. Lietuviai tikėjosi po unijos gauti lenkų paramą, tačiau jos negavo. Jie vieni jau nebegalėjo kariauti. O kadangi Maskva liovėsi puolus Lietuvą, karas savaime aprimo. Pagaliau 1571 m. buvo padarytos paliaubos, kuriomis Polockas ir Livonijos dalis buvo palikta Maskvai. Karas laikinai pasibaigė. Visi laukė pasenusio Žygimanto Augusto mirties. Kaimyninių valstybių valdovai ruošėsi po jo mirties įžengti į Lietuvos ir Lenkijos sostus, o ypač tuo rūpinosi austrų Habsburgai ir caras Jonas IV. Kaip tik dėl to caras ir nebekariavo su Lietuva, nes mirus Žygimantui Augustui, grasindamas karu galėjo reikalauti sosto sau arba sūnui.
1572 m. liepos 7 d. Žygimantas Augustas mirė savo mėgtuose Knišino karalių rūmuose, Palenkėje. Po jo mirties neliko jokių vyriškų įpėdinių (liko tik seserys, kurių viena – Ona, buvo netekėjusi), tad turėjo prasidėti laisvai renkamųjų valdovų periodas. Sostą valdžiusi Gedimino šeimos šaka pasibaigė. Tiesa, dar buvo daug gyvų Gedimino giminės kunigaikščių, bet jie jau seniai buvo nutolę nuo sosto, nusigyvenę, ir todėl nebetiko kandidatuoti į valdovus.
Žygimanto Augusto reikšmė LDK
Anot tarpukario istoriko Adolfo Šapokos, Žygimanto Augusto darbai LDK buvo labai reikšmingi. Jo laikais įvyko ne tik persivertimas iš užplūdusio protestantizmo atgal į katalikybę, ne tik pradėjo kilti švietimas (jėzuitai ėmė kurti mokyklas), bet įvyko daug pakitimų tiek valstybės santvarkoje, tiek visuomenėje, tiek ūkyje. Buvo įvykdyta Valakų reforma, bajorija gavo lenkiškus savivaldybės organus ir teismus, buvo sudaryta unija su Lenkija. Visa tai buvo svarbūs faktai, kurie vėlesniajai Lietuvos istorijai turėjo labai didelę reikšmę.
Kiek kitaip mano dabartiniai istorikai. Šiaip jau indiferentiškas tikėjimo klausimais Žygimantas Augustas, veikiamas jo lietuviškame dvare susitelkusių reformacijos pasekėjų, buvo pradėjęs rodyti reformacijai dėmesį, bet Barboros karūnavimas Lenkijoje (1550 m.) nulėmė, kad Žygimantas Augustas liko katalikas.
Valakų reforma sustiprino žemvaldžių padėtį, padidindama pajamas, bet susilpnino miestiečius, o valstiečius apskritai įbaudžiavino ir nustūmė nuo švietimo. Lietuviško švietimo poreikis ir knygų leidyba lemtingai atsiliko nuo lenkiško. Suintensyvėjo raštingų Lietuvos gyventojų kultūrinė polonizacija. Ūkis pasuko į žaliavų priedėlio prie Europos ūkio būklę, nereikalaujančią inovacijų ir neskatinančią pramonės vystymosi.
Žygimantas Augustas ir Vilnius
Tapęs faktiniu Lietuvos valdovu, Žygimantas Augustas įkūrė Vilniuje didelį dvarą, prie pilies kalno buvo baigti tėvo pradėti statyti renesanso stiliaus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai, kurie vėliau apleisti apgriuvo, o Lietuvą užėmus rusams, buvo visiškai nugriauti. Juo sekdami ponai prisistatė Vilniuje daugybę rūmų. Tuo metu Vilniuje buvo gausu italų statybininkų ir mokslininkų humanistų. Žygimantas Augustas čia buvo surinkęs daug meno turtų ir didelę biblioteką, kurią vėliau padovanojo jėzuitų kolegijai. Mėgstąs prabangą ir būdamas išlaidus, Žygimantas Augustas gyvendamas Vilniuje prisidarė daugybę skolų, iš kurių jam sunku buvo išbristi ir po tėvo mirties.
Literatūra
- A. Šapoka, Lietuvos istorija; Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 m. ISBN 5-420-00631-6
- Z. Kiaupa, Lietuvos valstybės istorija; Baltos lankos, Vilnius, 2004 m. 311 p. ISBN 9955-584-63-7
Šaltiniai
- „1572 07 07 mirė Lenkijos karalius, Lietuvos dk Žygimantas Augustas“. delfi. 2009-07-06. Suarchyvuota iš originalo 2015-06-15. Nuoroda tikrinta 2016-09-16.
- J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija: IV tomas. Vilnius, 2009. P.36
- Lukšaitė, Ingė; Matulevičius, Algirdas. Žygimantas Augustas. Visuotinė lietuvių enciklopedija
- „Barbora Radvilaitė – neblėstanti žvaigždė“. 15min. 2012-05-08. Nuoroda tikrinta 2024-07-22.
- J.Kiaupienė, I. Lukštaitė Lietuvos istorija: V tomas. Vilnius, 2013. P. 62-63
- Cathal J. Nolan The Age of Wars of Religion 1000–1650. Vol.1. London:2006. P.789.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žygimantas Augustas, Kas yra Žygimantas Augustas? Ką reiškia Žygimantas Augustas?
Zygimantas AugustasLenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstisJogailaiciaiGime 1520 m rugpjucio 1 d KrokuvaMire 1572 m liepos 7 d 51 metai KnisinasPalaidotas a 1574 m vasario 10 d Vavelio katedraTevas Zygimantas SenasisMotina Bona SforcaSutuoktinis e Elzbieta Habsburgaite Barbora Radvilaite Kotryna HabsburgaiteLietuvos didysis kunigaikstisValde 1544 m 1572 m 28 metai Pirmtakas Zygimantas SenasisĮpedinis Henrikas ValuaLenkijos karaliusValde 1548 m 1572 m 24 metai Pirmtakas Zygimantas SenasisĮpedinis Henrikas ValuaVikiteka Zygimantas AugustasParasas Zygimantas II Augustas arba Zigmantas II Augustas lenk Zygmunt II August 1520 m rugpjucio 1 d 1572 m liepos 7 d Lenkijos karalius 1548 1572 ir Lietuvos didysis kunigaikstis 1544 1572 kurio valdymo metu Lenkijos karalyste ir Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste susijunge sudarydamos konfederacija Abieju Tautu Respublika Zygimanto Senojo sunus Zygimantas Augustas mire nesusilaukes įpedinio ir buvo paskutinysis Jogailaiciu dinastijos valdovas Valdymo pradziaLietuvos didysis kunigaikstis Zygimantas Augustas buvo Zygimanto Senojo ir jo antrosios zmonos Bonos Sforcos sunus Zygimantas Senasis rupinosi kad po jo mirties jo palikuonis paveldetu sosta Del to 1522 m Zygimantas Augustas Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Seimo buvo paskelbtas sosto įpediniu 1526 m Lietuvos didikai siule karaliui pakeisti Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes valdymo forma į karalystes bei karaliumi paskelbti Zygimanta Augusta taciau palaikymo nesulauke 1529 m motinai intrigomis palenkus į savo puse diduomene Zygimantui Senajam sutikus patvirtinti Pirmajį Lietuvos statuta dar labiau prapletusį bajorijos teises vos 8 metu Zygimantas Augustas buvo paskelbtas Lietuvos didziuoju kunigaiksciu 1529 m Vilniuje vykusi jo inauguracijos Lietuvos didziuoju kunigaiksciu ceremonija buvo paskutine velesni Abieju Tautu Respublikos valdovai atskirai nebebuvo inauguruojami Lietuvos didziaisiais kunigaiksciais Lenkijos karalius 1529 m Piotrkove vykusiame seime jis buvo isrinktas ir Lenkijos karaliumi kad nenutruktu dinastinis rysys tarp Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes ir Lenkijos karalystes Lenkijos karaliumi jis isrinktas su salyga kad sieksias Lietuvos ir Prusijos prisijungimo prie Lenkijos karunos Faktiniu Lenkijos valdovu Zygimantas Augustas tapo tik po tevo mirties t y 1548 metais Savarankiskai valdyti Lietuva Zygimantas Augustas pradejo nuo 1544 m Tuo metu Lietuvoje susikure Alberto Gostauto vadovaujama partija reikalavusi didesnio atsiribojimo nuo Lenkijos karalystes Sios opozicijos nariai skundesi kad Lietuvos didysis kunigaikstis per mazai gyvenas Lietuvoje Apie tai buvo pareiksta Zygimantui Senajam per specialia Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Seimo nusiusta delegacija 1538 m Del to Zygimantui Senajam 1543 m kilo mintis jau 23 metus turinciam jo įpediniui pavesti valdyti Lietuva Lietuvos didikams tokia ideja tiko Jie norejo Vilniuje tureti valdovo dvara ir apsisaugoti nuo lenku slektu kisimosi į Lietuvos reikalus Mat Didziajam kunigaiksciui gyvenant Krokuvoje lenkai jį veikdami galejo kistis į Lietuvos reikalus 1544 m Zygimantas Augustas apsigyveno Vilniuje kaip Lietuvos didysis kunigaikstis jam atiteko visa valdzia Lietuvoje Zygimantas Senasis pasiliko tik izdo ir uzsienio reikalus Zygimantas Augustas is pradziu priesinosi LDK unijai su Lenkija tikedamasis savo įpediniams palikti sosta Po tevo mirties 1548 m Zygimantas Augustas be rinkimu proceduros savaime tapo Abieju Tautu Respublikos valdovu ZmonosZygimanto Augusto seima Zygimantas Augustas buvo vedes tris kartus ir ne vienoje santuokoje neturejo vaiku 1543 m jis vede imperatoriaus Ferdinando I dukterį Elzbieta Habsburgaite 1526 1545 Netrukus mire 1545 m birzelį Tuo metu greta didziojo kunigaikscio rumu buvusiuose Radvilu rumuose gyveno jauna grazi nasle Barbora Radvilaite Gostautiene Zygimantas Augustas karstai ja įsimylejo Is kunigaiksciu rumu iki Radvilu rumu per soda Zygimantas Augustas liepe įtaisyti dengta priejima kur abu įsimylejeliai susitikdavo Barboros brolis Mikalojus Rudasis ir jos pusbrolis Mikalojus Juodasis atvyko vieno pasimatymo metu Jie pareikalavo kad Zygimantas Augustas vestu Barbora nes esa plintancios kalbos zeminancios ju seimos garbe Zygimantas Augustas su tuo sutiko ir netrukus pakvietus kuniga slapta įvyko jungtuves 1547 m Jose dalyvavo tik patys Radvilos ir ju giminaitis Nors Radvilos tada jau buvo galingiausia Lietuvos ponu seima bet vestuvems priesinosi tiek Zygimanto Augusto tevas tiek Lenkijos ir Lietuvos ponai nes niekam negalejo patikti valdovo susigiminiavimas su ponu seima Del to apie jungtuves nieko nebuvo skelbiama Zygimantas Augustas nuvykes į Krokuva pareiske tevui norįs vesti Barbora taciau nesulauke palaikymo Jo motina Bona stengesi paveikti savo salininkus Lenkijoje ir Lietuvoje kad jie irgi laikytusi neigiamo nusistatymo Zygimantui Augustui grįzus į Lietuva savo protesta pareiske Lietuvos didikai Zygimanto Augusto jaunystes gyvenimas Barbora tuo tarpu gyveno Radvilu dvare Dubingiuose Gaves zinia apie tevo mirtį 1548 m balandzio 1 d Zygimantas balandzio 17 d įsake atlydeti zmona į Vilniu Cia ji buvo iskilmingai sutikta ir pripazinta didziaja kunigaikstiene Reikejo dar gauti Lenkijos sutikima Tuoj po Barboros paskelbimo savo zmona Zygimantas Augustas pasiunte pusbrolį Jona apie tai pranesti motinai Bonai ir kartu pareiksti uzuojauta del tevo mirties Bona buvo griezciausiai nusistaciusi pries Barbora Sunui su Barbora atvykstant į Lenkija ji pasisalino su dukterimis į Mozurus Jos kurstomi lenkai griezciausiai reikalavo kad Zygimantas Augustas skirtusi su Barbora nes vedybos esancios nelygios Taciau uzsienio valdovai del to neparode jokio nepasitenkinimo 1548 m lapkricio men susirinkusiame seime taip pat reiksti reikalavimai Zygimantui Augustui atsisakyti santuokos su Barbora nors pries seima Augustas stengesi palenkti savo pusen kuo daugiau įtakingu Lenkijos didiku Zygimantas Augustas grieztai atsisake Po dveju metu lenkai pagaliau nusileido ir 1550 m Barbora buvo iskilmingai Krokuvoje karunuota Lenkijos karaliene Barboros Radvilaites mirtis XIX a dailininkas Jozefas Simleris 1551 m budama 31 metu amziaus pakirsta sunkios manoma kad onkologines gimdos arba gimdos kaklelio vezio ligos Barbora mire Ji buvo palaidota katedros rusyje greta pirmosios Zygimanto Augusto zmonos Elzbietos Zygimantui Augustui Barboros mirtis padare didele įtaka Savo gyvenamuju kambariu sienas jis liepe ismusti juodai visas dvaras paskendo gedule Po antrosios zmonos mirties Zygimantas Augustas tikejosi susilaukti įpedinio ir ieskojo zmonos Norint uzkirsti kelia galimai Habsburgu Sventosios Romos imperijos ir Rusijos sajungai buvo pasirinkta pirmosios zmonos sesuo naslaujanti Mantujos kunigaikstiene Kotryna Habsburgaite 1553 m Su ja Zygimantas Augustas vaiku neturejo ir nuo 1562 m gyveno atskirai Karaliaus įpedinio klausimas buvo labai svarbus tiek salies protestantams tiek katalikams Protestantai tikejosi kad karalius issiskirs ir ves dar karta taip sukeldamas santykiu su Roma krize Tokio zingsnio Zygimantas Augustas nezenge Su savo favoritemis Barbara Gizanka Gizanka ir Ana Zajonckovska Zajaczkowska karalius vaiku taip pat neturejo Kotryna Habsburgaite mire 1572 m vasario men taciau po maziau nei 6 menesiu mire ir pats karalius Uzsienio politikaZygimantas Augustas stengesi islaikyti taika palaike gerus santykius su Austrija ir Osmanu imperija taciau negalejo isvengti karo su Jonu Ivanu IV Rusciuoju 1533 1584 del pastarojo pretenziju į Livonija su kuria Zygimantas Augustas buvo sudares tris restitucijos taikos ir satisfakcijos bei karines sajungos sutartis Pasvalyje Livonijos ordino pasidavimas Zygimantui Augustui Zygimantas Augustas XVI a viduryje Livonijos ordino įtaka eme silpneti plintant protestantizmui Zygimantas Augustas nusprende uzkariauti ordina kad jis nepatektu į Maskvos didziosios kunigaikstystes rankas Surinkes didele lietuviu ir lenku kariuomene Zygimantas Augustas issiruose į zygį ir sustojo Pasvalyje Magistras Johanas Fiurstenbergas von Furstenberg buvo pasiryzes ginti Livonijos ordino nepriklausomybe taciau neturejo pajegu O jo pagalbininkas Daugpilio magistras Gothardas Ketleris vadovavo partijai kuri norejo sudaryti sajunga su Lietuvos Didziaja Kunigaikstyste ir Lenkijos karalyste pries Maskva 1557 m Pasvalyje tarp Livonijos ordino ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes buvo sudaryta karines sajungos bei gynybine sutartis 1559 m Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Seime Vilniuje buvo pasirasyta nauja sutartis pagal kuria Zygimantas Augustas apsieme ginti Livonija Jam uz tai buvo atiduotos 5 ordino ir 2 arkivyskupo pilys kurias po karo sie galejo issipirkti magistras uz 600 000 o arkivyskupas uz 100 000 auksinu Maskvos Didziosios Kunigaikstystes kariai skersai ir isilgai zygiavo po visa Livonija juos sulaike tik atvykusi Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomene Vykdyti sutarties į Livonija buvo issiustas galingiausias is to meto LDK didiku ir sumaniausias politikas kancleris Mikalojus Radvila Juodasis Jis įgijo livonieciu pasitikejima ir įkalbejo juos sudaryti sajunga su LDK Nepaisant to atvyke į Vilniu Livonijos delegatai pareiske Zygimantui Augustui ketinantys sudaryti sajunga ne tik su LDK bet ir su Lenkijos karalyste Jie tikejosi kad tik abi valstybes gales apginti nuo Maskvos Po ilgu derybu 1561 metais buvo sudaryta sutartis pagal kuria Livonijos konfederacija pasidave Zygimantui Augustui Is Livonijos ordino valdytu zemiu Zygimantas Augustas įkure Kurso ir Ziemgalos kunigaikstyste kuri buvo Lenkijos lenu Sie įvykiai sukele Livonijos kara 1558 1583 su Maskva kurio metu Zygimantas Augustas prarado didziaja dalį Livonijos ir Polocka Zygimanto Augusto karas su Maskva Zygimanto Augusto sarvai nukaldinti 1550 m siuo metu saugomi Livrustkammaren muziejuje Stokholme Naujasis Maskvos kunigaikstis Jonas IV Rustusis pasirode esas gabus valdovas Kaip ir jo pirmatakai siekdamas sujungti savo valdzioje visas rusiskasias zemes jis pirmasis pasivadino Maskvos caru Lietuva sito titulo nepripazino ir tebetitulavo jį Maskvos kunigaiksciu Karo su Maskva nebuvo tol kol Lietuva nestojo ginti Livonijos ordino mat vis buvo pratesiamos dar Zygimanto Senojo laikais 1537 m pasirasytos paliaubos Kai Livonija Pasvalyje sudare su Lietuva sutartį 1557 m caras Jonas IV tuojau paskelbe Livonijai kara o 1559 m Livonijai pasidavus Zygimantui Augustui Lietuva stojo jos ginti 1560 m prasidejes karas del Livonijos Lietuvai nesiseke Pritrukus pinigu karui Zygimantas Augustas rupinosi ju pasiskolinti taciau niekur negavo 1562 m milziniska Maskvos kariuomene įsiverze į pacia Lietuva ir uzeme Polocka 1563 m bei prisiartino prie etnografiniu Lietuvos zemiu Taciau toliau zygiuoti jai jau nebesiseke Etmonas Mikalojus Radvila Rudasis 1564 m pradzioje sumuse caro kariuomene ties Ula prie Polocko 4 000 lietuviu sumuse apie 30 000 maskvenu kita Maskvos armija suzinojusi apie pirmosios pralaimejima pabego be kovos palikdama didelį grobį Nepaisant triuskinamos pergales lietuviai nebepajege atsiimti Polocko nei isvaryti caro kariuomenes is rytines Livonijos dalies nes bajorija atsisake kariauti ir moketi mokescius Zygimanto Augusto viespatavimo pabaigoje caras jau nebepuole Lietuvos tikedamasis kad mirus bevaikiui karaliui abieju jungtiniu valstybiu ar bent Lietuvos sostas atiteks jam paciam arba jo sunui ir 1571 m vel buvo pasirasytos treju metu paliaubos Nuolatinis karo su Maskva pavojus verte lietuvius neatsisakyti sajungos su Lenkijos ir sudaryti su ja nauja sutartį Vidaus politikaZygimanto Augusto valdymo laikotarpiu Lenkijoje ir Lietuvoje buvo toleruojamas protestantizmas Jis sparciai plito ypac tarp didiku Didele įtaka valstybes gyvenimui įgavo bajorija kuri persvere didiku įtaka 1569 m Liublino unijos aktas Zygimanto Augusto valdymo laikotarpiu naudota ATR veliava Dar 1530 m Lenkijos didikai sutiko su Zygimanto Augusto karunavimu su salyga kad į Lenkija bus inkorporuotos Lietuva ir Prusija Glaudesnei unijai priestaravo Lietuvos didikai Kai 1562 m caras Jonas IV pradejo pulti Lietuvos zemes unijos klausimas pasidare ypac opus Bajorija nebenorejo kariauti ir tikedama kad jai pades Lenkija reikalavo su ja unijos 1563 m lapkricio 1 d į Lenkijos seima Varsuvoje Zygimantas Augustas pakviete ir Lietuvos delegacija deretis del unijos Po ilgu derybu tebuvo susitarta tik kai kuriais klausimais ir buvo surasytas specialus to susitarimo aktas neisspresti klausimai buvo atideti velesniam laikui Varsuvos seime derybos uztruko iki 1564 m vasario 22 d lietuviams isvaziavus lenku seimas dar posedziavo iki kovo 23 d Gincai buvo itin karsti Ypac grieztai lietuviai eme ginti savo teises gave zinia apie laimejima ties Ula Jie reikalavo sau visisko savarankiskumo sutikdami tik su bendru valdovu Jie sutiko atvaziuoti ir į bendrus seimus bet tik tada kai bus reikalinga paciai Lietuvai ir jokiu budu nenorejo issizadeti savo atskiro seimo O karas su Maskva tebevyko Lietuvos bajorija eme prasyti Zygimanto Augusto kad kuo greiciausiai butu pasirasyta unija Zygimantas Augustas Liublino unijos metu 1569 m Pagrindines derybos del unijos prasidejo 1569 m sausį Liubline kur atvyko visas LDK Seimas Lenkijos karalystes Seimas ir Senatas o pasibaige liepos 1 d Unija buvo patvirtinta trimis unijos aktais dviem abieju valstybiu luomu ir vienu karaliaus aktu Derybu del Liublino unijos metu Zygimantas Augustas buvo visiskai pasidaves lenku spaudimui 1568 m lietuviu delegacijai Zygimantas Augustas buvo isdaves privilegija su pazadu apsaugoti Lietuvos valstybe o nutarimus laikyti galiojancius tik su Lietuvos antspaudais Bet 1569 m vasario 28 d lenkams atkakliai primetant Lietuvos inkorporacija reiskiancias salygas Zygimantas Augustas paskelbe isspresiantis unijos reikala pagal lenku projekta Lietuviu delegacija jau buvo įspejusi kad jei bus kalbama apie Lietuvos inkorporacija jie isvyks is seimo ir savo zodį tesejo Lauzydamas priesaika Lietuvai nemazinti jos teritorijos Zygimantas Augustas ir lenkai per kelis menesius atplese nuo Lietuvos is pradziu Palenke po to Voluine ir Kijevo bei Braslavo Podoles vaivadijas Taip lietuviai buvo priversti atnaujinti derybas ir 1569 m liepos 1 d buvo sudaryta Liublino unija Lenkija prapleciant o LDK lemtingai susilpninant Lietuviai nuo siol nebegalejo blokuoti karaliaus rinkimu į juos neatvykdami O lenkai ne tik atplese didziules teritorijas bet dar gavo teise įsigyti zemes ir pareigybiu Lietuvoje Sutarta kad karalius butu renkamas bendrai buvo palikti tik bendrieji seimai ir bendras abieju valstybiu Senatas bendri pinigai taciau visa kita pasiliko kaip buvo Liko atskiri visi Lietuvos ministrai atskiras valdzios aparatas atskiras izdas atskira kariuomene ir t t Unijos akta priemus seimo darbai tesesi dar iki rugpjucio 12 d Dabar Lietuvos ir Lenku atstovai jau sedejo kartu Nemaza gincu dar sukele ir Livonijos klausimas Lietuviai ja laike prijungta prie Lietuvos o lenkai tvirtino kad ji prisiekusi karaliui todel ir jiems priklauso Po ilgu gincu buvo sutarta kad Livonija bei Kurso ir Ziemgalos kunigaikstyste bus laikomos priklausancios lygiai abiem valstybems Valdymo pabaiga ir mirtisZygimanto Augusto mirtis dail Jan Matejko XIX a Liubline sudarant unija karas su Maskva buvo dar nebaigtas Lietuviai tikejosi po unijos gauti lenku parama taciau jos negavo Jie vieni jau nebegalejo kariauti O kadangi Maskva liovesi puolus Lietuva karas savaime aprimo Pagaliau 1571 m buvo padarytos paliaubos kuriomis Polockas ir Livonijos dalis buvo palikta Maskvai Karas laikinai pasibaige Visi lauke pasenusio Zygimanto Augusto mirties Kaimyniniu valstybiu valdovai ruosesi po jo mirties įzengti į Lietuvos ir Lenkijos sostus o ypac tuo rupinosi austru Habsburgai ir caras Jonas IV Kaip tik del to caras ir nebekariavo su Lietuva nes mirus Zygimantui Augustui grasindamas karu galejo reikalauti sosto sau arba sunui 1572 m liepos 7 d Zygimantas Augustas mire savo megtuose Knisino karaliu rumuose Palenkeje Po jo mirties neliko jokiu vyrisku įpediniu liko tik seserys kuriu viena Ona buvo netekejusi tad turejo prasideti laisvai renkamuju valdovu periodas Sosta valdziusi Gedimino seimos saka pasibaige Tiesa dar buvo daug gyvu Gedimino gimines kunigaiksciu bet jie jau seniai buvo nutole nuo sosto nusigyvene ir todel nebetiko kandidatuoti į valdovus Zygimanto Augusto reiksme LDKPaminklas Zygimantui Augustui ir Barborai Radvilaitei Druskininkuose Anot tarpukario istoriko Adolfo Sapokos Zygimanto Augusto darbai LDK buvo labai reiksmingi Jo laikais įvyko ne tik persivertimas is uzpludusio protestantizmo atgal į katalikybe ne tik pradejo kilti svietimas jezuitai eme kurti mokyklas bet įvyko daug pakitimu tiek valstybes santvarkoje tiek visuomeneje tiek ukyje Buvo įvykdyta Valaku reforma bajorija gavo lenkiskus savivaldybes organus ir teismus buvo sudaryta unija su Lenkija Visa tai buvo svarbus faktai kurie velesniajai Lietuvos istorijai turejo labai didele reiksme Kiek kitaip mano dabartiniai istorikai Siaip jau indiferentiskas tikejimo klausimais Zygimantas Augustas veikiamas jo lietuviskame dvare susitelkusiu reformacijos pasekeju buvo pradejes rodyti reformacijai demesį bet Barboros karunavimas Lenkijoje 1550 m nuleme kad Zygimantas Augustas liko katalikas Valaku reforma sustiprino zemvaldziu padetį padidindama pajamas bet susilpnino miestiecius o valstiecius apskritai įbaudziavino ir nustume nuo svietimo Lietuvisko svietimo poreikis ir knygu leidyba lemtingai atsiliko nuo lenkisko Suintensyvejo rastingu Lietuvos gyventoju kulturine polonizacija ukis pasuko į zaliavu priedelio prie Europos ukio bukle nereikalaujancia inovaciju ir neskatinancia pramones vystymosi Zygimantas Augustas ir Vilnius Vilniaus vyskupas Povilas Alseniskis uztveria kelia Zygimantui Augustui į protestantu namus dail Januaras Suchodolskis 1848 m Tapes faktiniu Lietuvos valdovu Zygimantas Augustas įkure Vilniuje didelį dvara prie pilies kalno buvo baigti tevo pradeti statyti renesanso stiliaus Lietuvos didziuju kunigaiksciu rumai kurie veliau apleisti apgriuvo o Lietuva uzemus rusams buvo visiskai nugriauti Juo sekdami ponai prisistate Vilniuje daugybe rumu Tuo metu Vilniuje buvo gausu italu statybininku ir mokslininku humanistu Zygimantas Augustas cia buvo surinkes daug meno turtu ir didele biblioteka kuria veliau padovanojo jezuitu kolegijai Megstas prabanga ir budamas islaidus Zygimantas Augustas gyvendamas Vilniuje prisidare daugybe skolu is kuriu jam sunku buvo isbristi ir po tevo mirties LiteraturaA Sapoka Lietuvos istorija Svietimo ministerijos knygu leidimo komisijos leidinys Kaunas 1936 m ISBN 5 420 00631 6 Z Kiaupa Lietuvos valstybes istorija Baltos lankos Vilnius 2004 m 311 p ISBN 9955 584 63 7Saltiniai 1572 07 07 mire Lenkijos karalius Lietuvos dk Zygimantas Augustas delfi 2009 07 06 Suarchyvuota is originalo 2015 06 15 Nuoroda tikrinta 2016 09 16 J Kiaupiene R Petrauskas Lietuvos istorija IV tomas Vilnius 2009 P 36 Luksaite Inge Matulevicius Algirdas Zygimantas Augustas Visuotine lietuviu enciklopedija Barbora Radvilaite neblestanti zvaigzde 15min 2012 05 08 Nuoroda tikrinta 2024 07 22 J Kiaupiene I Lukstaite Lietuvos istorija V tomas Vilnius 2013 P 62 63 Cathal J Nolan The Age of Wars of Religion 1000 1650 Vol 1 London 2006 P 789 Nuorodos