Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Haličo Voluinės karai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Haličo-Voluinės karai | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| LDK Haličo-Volynės bajorai Ladomerijos kunigaikštystė Aukso orda | Lenkijos karalystė Haličo-Volynės bajorai Vengrijos karalystė Mazovijos kunigaikštystė | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Gediminas Vytautas Tochtamyšas Dmitrijus Dedko | Kazimieras III Didysis Jogaila | ||||||
Haličo-Voluinės karai, Galicijos-Volynės karai – nuo 1340 m. iki 1392 m. trukę karai Haličo-Volynės kunigaikštystėje. Karai prasidėjo 1340 m., kai buvo nunuodytas kunigaikštis ir LDK su Lenkijos karalyste pradėjo pretenduoti į kunigaikštystės žemes. Po karų pabaigos 1392 m. LDK atiteko Voluinė, o Lenkijai – Galicija.
Prieš karą
1322 m. mūšyje žuvus kunigaikščiams broliams ir bei nepalikus jokių įpėdinių kunigaikštystė liko be kunigaikščių. LDK kunigaikščio Gedimino ir Lenkijos karaliaus Vladislavo sutarimu kunigaikščiu buvo paskirtas 14 metų . Boleslavas buvo apvesdintas su Gedimino dukra Eufemija. 1340 m. balandį kunigaikštis buvo nunuodytas vietinių bajorų, kurie įžvelgė per didelę kunigaikščio priklausomybę nuo Lenkijos ir Bohemijos karalysčių.
Karų eiga
Pirmasis etapas
Beveik iškart po kunigaikščio nunuodijimo, Lenkijos karalius Kazimieras III Didysis pasiuntė kariuomenę į kunigaikštystę, siekiant apsaugoti lenkų prekybininkus ir katalikus nuo galimų susidorojimų Lvovo mieste. 1340 m. birželį Kazimieras III atvyko su dar didesne kariuomene ir pradėjo derybas su vietinių bajorų vadu . Derybų metu Lenkijos karalius pažadėjo apsaugą vietiniams bajorams. 1340–1341 m. žiemą į kunigaikštystę įsiveržė Aukso orda ir iš jos puolė Lenkiją bei užėmė Liubliną. Ši ataka susilpnino lenkų pozicijas kunigaikštystėje. 1342 m. žiemą Boleslavo žmona Eufemija buvo išvežta į Varšuvą. Tais pačiais metais kilo nedidelis konfliktas dėl kunigaikštystės žemių tarp LDK ir Lenkijos karalystės, bet buvo greitai išspręstas priskiriant Haličo kunigaikštystę Kazimierui III, o Voluinės kunigaikštystę Liubartui.
Antrasis etapas
Po 1348 m. lietuvių pralaimėjimo kryžiuočiams Strėvos mūšyje, Liubartas prarado visas turėtas teritorijas, išskyrus rytinę Voluinės dalį su Lucko miestu. Visas šias žemes užėmė Lenkijos karalius Kazimieras III ir jo sąjungininkas Vengrijos karalius , kuriam šios žemės buvo pažadėtos, jeigu Kazimieras III mirs nesulaukęs įpėdinių. Liubarto broliai Kęstutis ir Algirdas keletą kartų surengė karinius išpuolius prieš Lenkiją, siekdami atsiimti rytų Voluinę, tačiau tai jiems nepavyko. 1351 m. pavasarį Lajosas I paėme Liubartą į nelaisvę, bet jau vasarą paleido po derybų su Kęstučiu. 1352 m. lietuviai surengė dar porą karinių išpuolių, po kurių buvo sudarytos paliaubos, pagal kurias ne tik Voluinė ir Podolė vėl grįžo Liubartui, tačiau jam buvo priskirti ir Belzo bei Chelmo miestai. 1353 m. Liubartas dar kartą puolė lenkus. Kazimieras III atsakė žygiu, kurį paskelbė, kaip kovą prieš pagonis lietuvius ir gavo popiežiaus palaiminimą, tačiau šis žygis nebuvo sėkmingas.
1366 m. Kazimieras III sudarė karinę sąjungą prieš Liubartą su Mazovijos kunigaikščiu bei Liubarto sūnėnais Narimanto sūnum Jurgiu ir Karijoto sūnumis Jurgiu ir Aleksandru. Algirdui kariaujant rytuose su rusais, o Kęstučiui kariaujant vakaruose su vokiečiais, Liubartui teko gintis be jų pagalbos ir tai lėmė, kad jis buvo nugalėtas. 1366 m. rudenį buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią Liubartui liko rytinė Voluinė su Lucku. Liubartas tapo priklausomas nuo lenkų. Kazimieras apdovanojo savo sąjungininkus suteikdamas Karijoto sūnui Jurgiui Chelmą, Aleksandrui Voluinės Vladimirą ir Narimanto sūnui Jurgiui Belzą.
Trečiasis etapas
1370 m. mirus Kazimierui III, Liubartas tuo pasinaudodamas atsiėmė visą Voluinę, o Haličas atiteko vengrams, kurie šį valdė iki 1387 m. Karas vėl atsinaujino 1376 m., kai Liubartas, Kęstutis ir Jurgis iš Belzo užpuolė Sandomiežą ir Tarnuvą, taip pat beveik pasiekdami Krokuvą. Po Vengrijos karaliaus Lajoso I atsakomojo puolimo ir Liubarto sūnų paėmimo į nelaisvę, Liubartas tapo priklausomas nuo Vengrijos. 1378 m. Lajosas I prijungė Haličo kunigaikštystę prie Vengrijos karalystės. 1382 m. mirus Lajosui I, Liubartas užpuolė vengrų kontroliuojamas pilis Kremenece ir Peremislyje, bet į didelį karą nesivėlė. Tuo metu Lietuvoje, Lenkijoje ir Vengrijoje vyko kovos dėl valdžios. Lenkai karaliene išrinko vengrę Jadvygą ir pakvietė Jogailą tapti jos vyru. 1385 m. buvo pasirašyta Krėvos sutartis, pagal kurią LDK ir Lenkija tapo vieno valdovo valdomomis valstybėmis. 1387 m. Jadvyga prijungė Haličo kunigaikštystę prie Lenkijos karalystės. Liubartas mirė apie 1384 m., o jo įpėdiniu tapo jo sūnus Fedoras, kurio valdžią pradėjo riboti Jogaila. Po 1381–1384 m. Jogaila norėdamas susitaikyti su Vytautu pasiūlė jam Lucką ir Voluinės Vladimirą. Bet Vytautui buvo svarbiau įsigalėti LDK ir jis pradėjo kitą 1389–1392 m. Pilietinis karas baigėsi Astravos sutartimi, kurioje taip pat buvo nuspręstas Haličo ir Voluinės kunigaikštystės likimas: Voluinė atiteko LDK, o Haličas Lenkijos karalystei.
Literatūra
- Subtelny, Orest (2000). Ukraine: A History (3rd (illustrated) ed.). University of Toronto Press. p. 73. ISBN 0-8020-8390-0.
- Rowell, C. S. (1994). Lithuania Ascending: A Pagan Empire Within East-Central Europe, 1295–1345. Cambridge Studies in Medieval Life and Thought: Fourth Series. Cambridge University Press. p. 224. ISBN 978-0-521-45011-9.
- Ivinskis, Zenonas (1978). Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. Rome: Lietuvių katalikų mokslo akademija. pp. 267–269. LCC 79346776.
- Dvornik, Francis (1992). The Slavs in European History and Civilization (3rd (illustrated) ed.). Rutgers University Press. p. 77. ISBN 0-8135-0799-5.
- Engel, Pál; Pal Engel, Tamás Pálosfalvi, Andrew Ayton (2005). The Realm of St. Stephen: A History of Medieval Hungary, 895–1526 (illustrated ed.). I.B.Tauris. p. 167. ISBN 1-85043-977-X.
- Jasas, Rimantas (2004). „Liubartas“. In Vytautas Spečiūnas. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.): enciklopedinis žinynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. p. 44. ISBN 5-420-01535-8.
- Simas Sužiedėlis, ed. (1970–1978). „Liubartas“. Encyclopedia Lituanica. III. Boston, Massachusetts: Juozas Kapočius. pp. 411–412. LCC 74-114275.
- Hann, C. M.; Paul R. Magocsi (2005). Galicia: A Multicultured Land (illustrated ed.). University of Toronto Press. p. 185. ISBN 0-8020-3781-X.
- Gudavičius, Edvardas (2004). „Vytautas Didysis“. In Vytautas Spečiūnas. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.): enciklopedinis žinynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. pp. 79–80. ISBN 5-420-01535-8.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Haličo Voluinės karai, Kas yra Haličo Voluinės karai? Ką reiškia Haličo Voluinės karai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Halico Voluines karaiData XIV a Vieta Europa Halico Volynes kunigaikstysteRezultatas Halico Volynes kunigaikstystes pralaimejimasKonflikto salysLDK Halico Volynes bajorai Ladomerijos kunigaikstyste Aukso orda Lenkijos karalyste Halico Volynes bajorai Vengrijos karalyste Mazovijos kunigaikstysteVadovai ir kariniai vadaiGediminas Vytautas Tochtamysas Dmitrijus Dedko Kazimieras III Didysis Jogaila Halico Voluines karai Galicijos Volynes karai nuo 1340 m iki 1392 m truke karai Halico Volynes kunigaikstysteje Karai prasidejo 1340 m kai buvo nunuodytas kunigaikstis ir LDK su Lenkijos karalyste pradejo pretenduoti į kunigaikstystes zemes Po karu pabaigos 1392 m LDK atiteko Voluine o Lenkijai Galicija Lenkijos karalyste 1333 1370 m Pries kara1322 m musyje zuvus kunigaiksciams broliams ir bei nepalikus jokiu įpediniu kunigaikstyste liko be kunigaiksciu LDK kunigaikscio Gedimino ir Lenkijos karaliaus Vladislavo sutarimu kunigaiksciu buvo paskirtas 14 metu Boleslavas buvo apvesdintas su Gedimino dukra Eufemija 1340 m balandį kunigaikstis buvo nunuodytas vietiniu bajoru kurie įzvelge per didele kunigaikscio priklausomybe nuo Lenkijos ir Bohemijos karalysciu Karu eigaPirmasis etapas Beveik iskart po kunigaikscio nunuodijimo Lenkijos karalius Kazimieras III Didysis pasiunte kariuomene į kunigaikstyste siekiant apsaugoti lenku prekybininkus ir katalikus nuo galimu susidorojimu Lvovo mieste 1340 m birzelį Kazimieras III atvyko su dar didesne kariuomene ir pradejo derybas su vietiniu bajoru vadu Derybu metu Lenkijos karalius pazadejo apsauga vietiniams bajorams 1340 1341 m ziema į kunigaikstyste įsiverze Aukso orda ir is jos puole Lenkija bei uzeme Liublina Si ataka susilpnino lenku pozicijas kunigaikstysteje 1342 m ziema Boleslavo zmona Eufemija buvo isvezta į Varsuva Tais paciais metais kilo nedidelis konfliktas del kunigaikstystes zemiu tarp LDK ir Lenkijos karalystes bet buvo greitai issprestas priskiriant Halico kunigaikstyste Kazimierui III o Voluines kunigaikstyste Liubartui Antrasis etapas Po 1348 m lietuviu pralaimejimo kryziuociams Strevos musyje Liubartas prarado visas turetas teritorijas isskyrus rytine Voluines dalį su Lucko miestu Visas sias zemes uzeme Lenkijos karalius Kazimieras III ir jo sajungininkas Vengrijos karalius kuriam sios zemes buvo pazadetos jeigu Kazimieras III mirs nesulaukes įpediniu Liubarto broliai Kestutis ir Algirdas keleta kartu surenge karinius ispuolius pries Lenkija siekdami atsiimti rytu Voluine taciau tai jiems nepavyko 1351 m pavasarį Lajosas I paeme Liubarta į nelaisve bet jau vasara paleido po derybu su Kestuciu 1352 m lietuviai surenge dar pora kariniu ispuoliu po kuriu buvo sudarytos paliaubos pagal kurias ne tik Voluine ir Podole vel grįzo Liubartui taciau jam buvo priskirti ir Belzo bei Chelmo miestai 1353 m Liubartas dar karta puole lenkus Kazimieras III atsake zygiu kurį paskelbe kaip kova pries pagonis lietuvius ir gavo popieziaus palaiminima taciau sis zygis nebuvo sekmingas 1366 m Kazimieras III sudare karine sajunga pries Liubarta su Mazovijos kunigaiksciu bei Liubarto sunenais Narimanto sunum Jurgiu ir Karijoto sunumis Jurgiu ir Aleksandru Algirdui kariaujant rytuose su rusais o Kestuciui kariaujant vakaruose su vokieciais Liubartui teko gintis be ju pagalbos ir tai leme kad jis buvo nugaletas 1366 m rudenį buvo pasirasyta sutartis pagal kuria Liubartui liko rytine Voluine su Lucku Liubartas tapo priklausomas nuo lenku Kazimieras apdovanojo savo sajungininkus suteikdamas Karijoto sunui Jurgiui Chelma Aleksandrui Voluines Vladimira ir Narimanto sunui Jurgiui Belza Treciasis etapas 1370 m mirus Kazimierui III Liubartas tuo pasinaudodamas atsieme visa Voluine o Halicas atiteko vengrams kurie sį valde iki 1387 m Karas vel atsinaujino 1376 m kai Liubartas Kestutis ir Jurgis is Belzo uzpuole Sandomieza ir Tarnuva taip pat beveik pasiekdami Krokuva Po Vengrijos karaliaus Lajoso I atsakomojo puolimo ir Liubarto sunu paemimo į nelaisve Liubartas tapo priklausomas nuo Vengrijos 1378 m Lajosas I prijunge Halico kunigaikstyste prie Vengrijos karalystes 1382 m mirus Lajosui I Liubartas uzpuole vengru kontroliuojamas pilis Kremenece ir Peremislyje bet į didelį kara nesivele Tuo metu Lietuvoje Lenkijoje ir Vengrijoje vyko kovos del valdzios Lenkai karaliene isrinko vengre Jadvyga ir pakviete Jogaila tapti jos vyru 1385 m buvo pasirasyta Krevos sutartis pagal kuria LDK ir Lenkija tapo vieno valdovo valdomomis valstybemis 1387 m Jadvyga prijunge Halico kunigaikstyste prie Lenkijos karalystes Liubartas mire apie 1384 m o jo įpediniu tapo jo sunus Fedoras kurio valdzia pradejo riboti Jogaila Po 1381 1384 m Jogaila noredamas susitaikyti su Vytautu pasiule jam Lucka ir Voluines Vladimira Bet Vytautui buvo svarbiau įsigaleti LDK ir jis pradejo kita 1389 1392 m Pilietinis karas baigesi Astravos sutartimi kurioje taip pat buvo nusprestas Halico ir Voluines kunigaikstystes likimas Voluine atiteko LDK o Halicas Lenkijos karalystei LiteraturaSubtelny Orest 2000 Ukraine A History 3rd illustrated ed University of Toronto Press p 73 ISBN 0 8020 8390 0 Rowell C S 1994 Lithuania Ascending A Pagan Empire Within East Central Europe 1295 1345 Cambridge Studies in Medieval Life and Thought Fourth Series Cambridge University Press p 224 ISBN 978 0 521 45011 9 Ivinskis Zenonas 1978 Lietuvos istorija iki Vytauto Didziojo mirties Rome Lietuviu kataliku mokslo akademija pp 267 269 LCC 79346776 Dvornik Francis 1992 The Slavs in European History and Civilization 3rd illustrated ed Rutgers University Press p 77 ISBN 0 8135 0799 5 Engel Pal Pal Engel Tamas Palosfalvi Andrew Ayton 2005 The Realm of St Stephen A History of Medieval Hungary 895 1526 illustrated ed I B Tauris p 167 ISBN 1 85043 977 X Jasas Rimantas 2004 Liubartas In Vytautas Speciunas Lietuvos valdovai XIII XVIII a enciklopedinis zinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas p 44 ISBN 5 420 01535 8 Simas Suziedelis ed 1970 1978 Liubartas Encyclopedia Lituanica III Boston Massachusetts Juozas Kapocius pp 411 412 LCC 74 114275 Hann C M Paul R Magocsi 2005 Galicia A Multicultured Land illustrated ed University of Toronto Press p 185 ISBN 0 8020 3781 X Gudavicius Edvardas 2004 Vytautas Didysis In Vytautas Speciunas Lietuvos valdovai XIII XVIII a enciklopedinis zinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas pp 79 80 ISBN 5 420 01535 8