Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Klecko mūšisPriklauso Karas prieš Krymo chanatąData 1506 m rugpjūčio 6 d Vieta Kleckas Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Klecko mūšis
| Klecko mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Karas prieš Krymo chanatą | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | Krymo chanatas | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Mykolas Glinskis | Menglis Girėjus | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 6-7 tūkst. karių | 6-12 tūkst. karių | ||||||
Klecko mūšis įvyko 1506 m. rugpjūčio 6 d. Klecko mieste (dabartinėje Baltarusijoje), kuriame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariuomenė, vadovaujama Mykolo Glinskio, sumušė totorius. Tai bene didžiausia Lietuvos pergalė prieš totorius.
Mūšio istorija
XIV−XV a. totoriai nebuvo grėsmingiausias Lietuvos priešas. Jie buvo kaimynai, su kuriais būta įvairių santykių. Vytautas kišosi į totorių vidaus kovas, tą patį darė ir Kazimieras Jogailaitis. Galiausiai nuo Aukso Ordos atskilusiame Krymo chanate su Lietuvos pagalba pavyko įsitvirtinti Chadži-Girėjui (1428−1435 m. ir 1444−1466 m.), kuris palaikė draugiškus santykius su Lietuva. Tačiau 1480 m. jo sūnus Menglis Girėjus (1467−1515 m.) sudarė sąjungą su Maskva ir tapo aršiu Lietuvos priešu. Krymo totoriai ėmė niokoti pietines LDK sritis, o XVI a. pradžioje pasiekė ir rytinius etninės Lietuvos pakraščius. Būtent su Mengli-Girėjaus sūnų Fatiho ir Burnašo vadovaujama kariuomene lietuviai ir susikovė Klecko mūšyje.
Tai nereiškia, kad XVI a. pradžioje totoriai buvo tapę mirtinu Lietuvos priešu. Priešingai − kovodama su kylančia Maskva Lietuva bandė remtis nusilpusia Didžiąja Orda, o svarbiausia tai, kad nuo Tochtamyšo pabėgimo į Lietuvą laikų pačioje Lietuvoje gyveno nemažai totorių, kurie drauge su lietuviais bei rusais kovėsi už savo naująją tėvynę. 1506 m. į Klecko mūšį Lietuvos kariuomenę vedęs Mykolas Glinskis taip pat buvo totorių chano Mamajaus palikuonis.
Už Lietuvos kovos su Krymo totoriais tuo metu slypėjo kur kas svarbesnė kova − Lietuvos kova su kylančia Maskvos valstybe. 1503 m. kovo 28 d. paliaubų sutartimi baigėsi antrasis Lietuvos karas su Rusija, po kurio Lietuva patyrė didelių teritorinių nuostolių. Tačiau tai nereiškė, kad ginklus sudėjo Maskvos sąjungininku tapęs Krymo chanas Menglis Girėjus, kurį Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas III specialiai kurstė nenutraukti antpuolių į Lietuvą. 1503 m. rugpjūčio pabaigoje − rugsėjo pradžioje Krymo totoriai jau niokojo Slucko, Klecko, Nesvyžiaus apylinkes. Iškilo tiesioginis pavojus sostinei, todėl 1503 m. rugsėjo 9 d. Aleksandras Vilniaus miestiečiams suteikė privilegiją apjuosti Vilnių mūro siena (ji buvo užbaigta 1522 m.). Tuo metu ėmė aštrėti konfliktai Lietuvos Ponų tarybos viduje. 1503 m. rudenį Aleksandro favoritu tapo totorių kilmės kunigaikštis Mykolas Glinskis.
1506 m. balandžio 17 d. jau sunkiai sergantis, paralyžiuotas, Aleksandras atvyko į Vilnių ir nutarė sušaukti seimą Lydoje, ketindamas perduoti valdžią savo broliui Žygimantui. Liepos 24−25 d. Lydoje jis surašė testamentą, savo įpėdiniu Lietuvoje paskirdamas Žygimantą. Bet tuo pačiu metu į Lietuvą įsiveržė Krymo totoriai, ir Aleksandras buvo neštuvais išgabentas į Vilnių. Lietuvos didikai sutelkė 7 000 vyrų kariuomenę. Jos vadovavimą Aleksandras paskyrė etmonui Stanislovui Kiškai ir savo favoritui Mykolui Glinskiui, tačiau Kiška žygio metu susirgo, todėl lemiamam mūšiui vadovavo vienas Glinskis. Liepos 30 d. kariuomenė išžygiavo iš Lydos ir rugpjūčio 6 d. prie Klecko stojo į mūšį su totoriais.
Prie Klecko totoriai buvo įsirengę stovyklą, iš kurios pasklidę atskirais būriais plėšė plačias apylinkes. Mūšis baigėsi visiška lietuvių pergale. Užimtoje stovykloje buvo rastas gausus grobis ir išvaduoti belaisviai. Dvi dienas po mūšio Lietuvos kariuomenė laukė apylinkėse plėšikaujančių totorių būrių, kurie, nežinodami apie mūšį, grįždavo į stovyklą ir patekdavo į lietuvių rankas. Rugpjūčio 12 d. Glinskis atvyko į Vilnių ir dar spėjo mirštančiam didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui pranešti apie totorių sutriuškinimą, o jau rugpjūčio 19 d. Aleksandras mirė.
Įamžinimas
Kaip padėkos ženklą už laimėtą Klecko mūšį prieš totorius Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis kancleris Mikalojus Radvilaitis fundavo Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčią, šalia jos įkūrė senosios regulos karmelitų vienuolyną.
Nuorodos
- Tomas Baranauskas: Ką mums reiškia pergalė prieš totorius? Archyvuota kopija 2008-06-04 iš Wayback Machine projekto.
- Klecko mūšis (baltarusių, lenkų, rusų k.)
- Klecko mūšio vieta
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klecko mūšis, Kas yra Klecko mūšis? Ką reiškia Klecko mūšis?
Klecko musisPriklauso Karas pries Krymo chanataData 1506 m rugpjucio 6 d Vieta Kleckas Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste dabar BaltarusijaRezultatas LDK pergaleKonflikto salysLietuvos Didzioji Kunigaikstyste Krymo chanatasVadovai ir kariniai vadaiMykolas Glinskis Menglis GirejusPajegos6 7 tukst kariu 6 12 tukst kariu Klecko musis įvyko 1506 m rugpjucio 6 d Klecko mieste dabartineje Baltarusijoje kuriame Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes LDK kariuomene vadovaujama Mykolo Glinskio sumuse totorius Tai bene didziausia Lietuvos pergale pries totorius Musio istorijaXIV XV a totoriai nebuvo gresmingiausias Lietuvos priesas Jie buvo kaimynai su kuriais buta įvairiu santykiu Vytautas kisosi į totoriu vidaus kovas ta patį dare ir Kazimieras Jogailaitis Galiausiai nuo Aukso Ordos atskilusiame Krymo chanate su Lietuvos pagalba pavyko įsitvirtinti Chadzi Girejui 1428 1435 m ir 1444 1466 m kuris palaike draugiskus santykius su Lietuva Taciau 1480 m jo sunus Menglis Girejus 1467 1515 m sudare sajunga su Maskva ir tapo arsiu Lietuvos priesu Krymo totoriai eme niokoti pietines LDK sritis o XVI a pradzioje pasieke ir rytinius etnines Lietuvos pakrascius Butent su Mengli Girejaus sunu Fatiho ir Burnaso vadovaujama kariuomene lietuviai ir susikove Klecko musyje Tai nereiskia kad XVI a pradzioje totoriai buvo tape mirtinu Lietuvos priesu Priesingai kovodama su kylancia Maskva Lietuva bande remtis nusilpusia Didziaja Orda o svarbiausia tai kad nuo Tochtamyso pabegimo į Lietuva laiku pacioje Lietuvoje gyveno nemazai totoriu kurie drauge su lietuviais bei rusais kovesi uz savo naujaja tevyne 1506 m į Klecko musį Lietuvos kariuomene vedes Mykolas Glinskis taip pat buvo totoriu chano Mamajaus palikuonis Uz Lietuvos kovos su Krymo totoriais tuo metu slypejo kur kas svarbesne kova Lietuvos kova su kylancia Maskvos valstybe 1503 m kovo 28 d paliaubu sutartimi baigesi antrasis Lietuvos karas su Rusija po kurio Lietuva patyre dideliu teritoriniu nuostoliu Taciau tai nereiske kad ginklus sudejo Maskvos sajungininku tapes Krymo chanas Menglis Girejus kurį Maskvos didysis kunigaikstis Ivanas III specialiai kurste nenutraukti antpuoliu į Lietuva 1503 m rugpjucio pabaigoje rugsejo pradzioje Krymo totoriai jau niokojo Slucko Klecko Nesvyziaus apylinkes Iskilo tiesioginis pavojus sostinei todel 1503 m rugsejo 9 d Aleksandras Vilniaus miestieciams suteike privilegija apjuosti Vilniu muro siena ji buvo uzbaigta 1522 m Tuo metu eme astreti konfliktai Lietuvos Ponu tarybos viduje 1503 m rudenį Aleksandro favoritu tapo totoriu kilmes kunigaikstis Mykolas Glinskis 1506 m balandzio 17 d jau sunkiai sergantis paralyziuotas Aleksandras atvyko į Vilniu ir nutare susaukti seima Lydoje ketindamas perduoti valdzia savo broliui Zygimantui Liepos 24 25 d Lydoje jis surase testamenta savo įpediniu Lietuvoje paskirdamas Zygimanta Bet tuo paciu metu į Lietuva įsiverze Krymo totoriai ir Aleksandras buvo nestuvais isgabentas į Vilniu Lietuvos didikai sutelke 7 000 vyru kariuomene Jos vadovavima Aleksandras paskyre etmonui Stanislovui Kiskai ir savo favoritui Mykolui Glinskiui taciau Kiska zygio metu susirgo todel lemiamam musiui vadovavo vienas Glinskis Liepos 30 d kariuomene iszygiavo is Lydos ir rugpjucio 6 d prie Klecko stojo į musį su totoriais Prie Klecko totoriai buvo įsirenge stovykla is kurios pasklide atskirais buriais plese placias apylinkes Musis baigesi visiska lietuviu pergale Uzimtoje stovykloje buvo rastas gausus grobis ir isvaduoti belaisviai Dvi dienas po musio Lietuvos kariuomene lauke apylinkese plesikaujanciu totoriu buriu kurie nezinodami apie musį grįzdavo į stovykla ir patekdavo į lietuviu rankas Rugpjucio 12 d Glinskis atvyko į Vilniu ir dar spejo mirstanciam didziajam kunigaiksciui Aleksandrui pranesti apie totoriu sutriuskinima o jau rugpjucio 19 d Aleksandras mire ĮamzinimasKaip padekos zenkla uz laimeta Klecko musį pries totorius Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis kancleris Mikalojus Radvilaitis fundavo Vilniaus Sv Jurgio baznycia salia jos įkure senosios regulos karmelitu vienuolyna NuorodosTomas Baranauskas Ka mums reiskia pergale pries totorius Archyvuota kopija 2008 06 04 is Wayback Machine projekto Klecko musis baltarusiu lenku rusu k Klecko musio vieta