Apuolės mūšis

Apuolės mūšis
Apuolės kovai su vikingais paminėti skirtas 2002 m. Lietuvos pašto ženklas
Data 854 m. vasara Vieta Apuolė (dab. Skuodo rajono savivaldybė) Rezultatas Švedų pergalė
Konflikto šalys
Kuršiai	Švedija
Vadovai ir kariniai vadai
Nežinoma	Jarlas Olafas
Pajėgos
~15 tūkst., greičiausiai perdėta	Nežinoma
Nuostoliai
Nežinoma	Nežinoma

Apuolės mūšis – 854 m. Apuolėje (dabar Skuodo rajono savivaldybė) įvykusios kautynės tarp kuršių ir švedų kariuomenių, pirmasis dokumentuotas ir lokalizuotas mūšis dabartinėje Lietuvos teritorijoje.

Konflikto priežastys ir eiga aprašytos Hamburgo ir Brėmeno arkivyskupo Rimberto kronikoje „Šv. Anskaro gyvenimas“ (lot. Vita Anskarii, apie 875).

Priešistorė

Kronikoje minima, kad apytikriai IX a. viduryje kuršiai išsivadavo iš švedų kontrolės. Šis konfliktas veikiausiai vyko platesnėje Kuršo dalyje, apėmė Gruobinią (dabartinėje Latvijoje) ir kitas pajūrio vietoves. Siekdamas susigrąžinti rytinės Baltijos jūros pakrantės kontrolę Hamburgo ir Brėmeno arkivyskupas ir apaštališkasis legatas Šiaurės kraštams (pilnas titulas – lot. Legatum in omnibus circumqua-que gentibus Sveonum, sive Danorum, nec non etiam Slavorum, aliarumque in Aquilonis par-tibus gentium constitutum... delegavit), vėliau paskelbtas šventuoju, Anskaras 853 m. Švedijoje surinko didelę kariuomenę ir surengė nesėkmingą žygį į Kuršą, kuriame žuvo apie pusę danų kariuomenės. Kai kuriuose šaliniuose teigiama, kad didesnė pusė grobio nukeliavo į Apuolę.

Naudodamasis galimu kuršių susilpnėjimu po 853 m. karo, jau kitais 854 metais švedų jarlas Olafas surengė didelį žygį į Kuršą.

Švedams, žygį pradėjusiems iš Birkos, pavyko nepastebėtiems pasiekti rytinę Baltijos jūros pakrantę. Pirmojo puolimo objektu tapo pilis, vadinama Zėburgu (Seeburg). Šios pilies vieta iki šiol nėra lokalizuota nei pietvakarių Latvijoje, nei šiaurės vakarų Lietuvoje. Tai galėjo būti ir buvusi švedų gyvenvietė, iš kurios jie prieš keletą metų buvo išvaryti. Latvių istorikas Fr. Balodis, kasinėdamas 1929, 1930 metais Doblyne, padarė išvadą, kad Alandos upelio (Liepojos ežero intakas) krante yra buvusi kuršių senoji pilis Jūrpilis (Balodis Rimberto Zėburgą vadina Jūrpiliu, kas yra švediško termino "Seeburg" vertimas).

Operacija prieš Zėburgo pilį buvo sėkminga. Kronikoje nurodoma, kad pilį gynė 7 tūkst. kovotojų. Kronikoje nurodoma, kad švedai "ją visą suniokojo, apiplėšė ir padegė." Kai kuriuose švedų šaltiniuose teigiama, kad prie Zėburgo buvo sunaikinta visa kuršių armija. Vėlesnių autorių nuomone, pilies gynėjų skaičius buvo padidintas bent 10 kartų – to meto pilyse nebuvo pakankamai vietos tokiam gynėjų skaičiui, ypač turint omenyje, kad pilyse užsidarydavo ir jų šeimos, būdavo suvaromi ir gyvuliai, suvežamas kitas turtas.

Mūšio eiga

Po sėkmingos operacijos įgavę drąsos, įsiveržėliai ištraukė laivus ant kranto ir išvyko į 5 dienų žygį „ir skubėjo su didele narsa prie kitos jų pilies, vadinamos Apulia“. Ši pilis lokalizuojama kaip Apuolė.

Kronikos teigimu, Apuolę gynė 15 tūkst. kovotojų. Kova dėl pilies vyko 8 dienas. Kronikoje nurodoma, kad kasdien vyko kovos, abi pusės patyrė didelių nuostolių. Devintą dieną švedų stovykloje kilo nerimas dėl to, kad nepasiekta pergalė, yra mažos galimybės pasitraukti prie laivų, iki kurių buvo 5 dienos kelio. Buvo pergyvenama, kad besitraukiančius švedus persekios vietovę geriau pažinoję kuršiai. Švedų karo vadai metė burtus, kurie parodė, kad nei vienas švedų dievas nenorėjo jiems padėti. Ši žinia demoralizavo švedus. Padėtį išgelbėjo švedų pajėgose buvę krikščionys, Hamburgo ir Brėmeno arkivyskupo Ansgaro agentai, kurie pasiūlė kreiptis į krikščionių dievą. Krikščionių šventikams pavyko mobilizuoti švedus ir netgi pakrikštyti nemažą skaičių įsiveržėlių.

Krikščionių agentams atgaivinus kovinę dvasią ir įtikinus švedų karius, kad Jėzus Kristus yra jų sąjungininkas, švedai surengė naują puolimą. Tuo metu pilies gynėjų padėtis buvo tapusi sudėtinga. Jie pasiūlė švedams sudaryti taiką. Taikos sąlygomis buvo nurodyta, kad Apuolės gynėjai atiduos pernai metais iš danų paimtą grobį, taip pat už kiekvieną pilyje buvusį žmogų sumokės pusės svaro sidabro išpirką. Apuolės gynėjai taip pat sutiko ir toliau mokėti anksčiau mokėtą duoklę švedams, duoti įkaitus ir „klausyti švedų valdžios“.

Nors dalis švedų karių, ypač jaunesni, įkvėpti krikščionių šventikų argumentų, siekė pulti pilį ir išžudyti jos gynėjus, tačiau jų vadai nusprendė sutikti su taikos sąlygomis. Sudarius taiką švedai išvyko su dideliu grobiu ir 30 įkaitų.

Pasekmės

Karinis žygis prieš Kuršą, Zėburgo sunaikinimas ir Apuolės apgultis, pasibaigusi išsipirkimu, švedams buvo didelės reikšmės įvykis. Žygio sėkmė prisidėjo prie krikščionybės plitimo Švedijoje. Rimberto kronikoje teigiama, kad

“Kai, pagaliau, tarp tų dviejų kraštų buvo padaryta taika, švedai pradėjo nepaprastai girti galybę ir garbę mūsų viešpaties Kristaus ir pareiškė, kad jis yra didžiausias iš visų dievų. Jie susirūpino, tačiau, ką turėtų duoti Jam, leidusiam jiems patirti tokią didelę pergalę. Tuo metu ten buvusių krikščionių pirklių patariami, jie pasižadėjo paskelbti pasninką, viešpačiui Kristui priimtiną ir kai jie sugrįžo iš to žygio, tai praleidę 7 dienas namuose, atsisakė valgyti mėsą sekančias 7 dienas. Dar daugiau, kai praėjo 40 dienų, jie vienbalsiai sutiko nevalgyti mėsos ir visas kitas sekančias 40 dienų. . ,”

Sekantis kuršių sukilimas prieš švedus įvyko 862 m., kurio metu kuršiai vėl trumpam nusikratė jų valdžios.

Literatūra

1. Davidson, H. R. Ellis (2023-08-10). The Viking Road to Byzantium. Taylor & Francis. ISBN 978-1-000-92127-4
2. Dini, Pietro U (2014). Foundations of Baltic Languages. Vilnius: Vilnius University. ISBN 9786094372636.
3. Ferguson, Robert (2009-11-05). The Hammer and the Cross: A New History of the Vikings. Penguin Books Limited. ISBN 978-0-14-192387-1
4. Gannholm, Tore (2013). „Gotland the Pearl of the Baltic Sea“ (PDF). arild-hauge.
5. Internet History Sourcebooks: Medieval Sourcebook. sourcebooks.fordham.edu. tikrinta 2023-10-20.
6. Mickevičius, Arturas, Apuolė, Visuotinė lietuvių enciklopedija
7. Raulinaitis, Zigmas, Apuolės užuolimas, Karys, 1970, Nr. 1-2, // partizanai.org.
8. Šarpnickis, Pranas, 853-ieji: danai gėdingai gavo į kaulus. Pirmas pasakojimas, Skuodo kraštas

Išnašos

1. Apuolė, Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/apuole
2. Mickevičius, Arturas, Apuolė, Visuotinė lietuvių enciklopedija
3. Raulinaitis, Zigmas, Apuolės užuolimas, Karys, 1970, Nr. 1-2, // partizanai.org.
4. Šarpnickis, Pranas, 853-ieji: danai gėdingai gavo į kaulus. Pirmas pasakojimas, Skuodo kraštas
5. Gannholm, Tore (2013). „Gotland the Pearl of the Baltic Sea“ (PDF). arild-hauge
6. Ferguson, Robert (2009-11-05). The Hammer and the Cross: A New History of the Vikings. Penguin Books Limited. ISBN 978-0-14-192387-1
7. Internet History Sourcebooks: Medieval Sourcebook. sourcebooks.fordham.edu. tikrinta 2023-10-20.
8. Mickevičius, Arturas, Apuolė, Visuotinė lietuvių enciklopedija
9. Davidson, H. R. Ellis (2023-08-10). The Viking Road to Byzantium. Taylor & Francis. ISBN 978-1-000-92127-4
10. Dini, Pietro U (2014). Foundations of Baltic Languages. pp. 291–292.