Jurbarko mūšis (1769)

Jurbarko mūšis
Priklauso: Baro konfederacija
Data 1769 m. rugpjūčio 5 d. Vieta Jurbarkas Rezultatas Rusų pergalė
Konflikto šalys
Baro konfederacija	Rusijos imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Juozapas Bieliakas Aleksander Mustafa Korycki
Pajėgos
~ 4 tūkst.	~ 2 tūkst.

Jurbarko mūšis – 1769 m. rugpjūčio 5 d. įvykęs Baro konfederatų ir Rusijos imperijos kariuomenės mūšis, vienas Baro konfederacijos susirėmimų.

Priešistorė

1769 m. birželio viduryje Baro konfederacijos iniciatorių Pranciškaus ir Kazimiero Pulaskių pajėgos įsiveržė į Lietuvą ir pabandė sukelti konfederacijai palankų sukilimą. Pirmiausiai jie pasistengė į savo pusę patraukti totorių pulkus. Karaliui ištikimi totoriai neskubėjo pulti stačia galva į konfederatų glėbį, bet argumentas, kad musulmonams netinka kovoti prieš partiją, kurią remia Turkijos valdovas, juos įtikino. LDK kavalerijos totorių pulkas (Koryckio pulkas), dislokuotas Suchovolėje ir Bielako pulkas, dislokuotas Lomazuose, perėjo į Pulaskių pajėgų pusę ir aktyviai dalyvavo vasaros kampanijoje, tarp Bžostovicų ir Krynkų išvaikydamas kazokų padalinius, kovėsi ties Kukielkomis (liepos 6 d.), Slonimu (liepos 12 d.), Jakimovičiais (liepos 13 d.) ir Molčadžia (liepos 16d.); liepos ir rugpjūčio sandūroje dengė Lietuvos generalinės konfederacijos organizavimąsi, susirinkusią Raigarde. Susikūrusi generalinė konfederacija atsisakė veikti kartu su Pulaskiais, o abu totorių pulkus perėmė savo žinion, tačiau Rusijos generolo Drevico pajėgos privertė nepakankamai sustiprėjusias konfederatų pajėgas trauktis link Prūsijos sienos. Besitraukdami totorių pulkai su rusais susirėmė ariergardiniame mūšyje ties Nemunaičiu (Alytaus r.), po kurio pasitraukė link Jurbarko.

Mūšio eiga

Mūšyje susikovė apie 4 tūkst. karių turėjusios konfederatų pajėgos su apie 2 tūkst. karių dydžio rusų daliniu. Konfederatų pajėgas sudarė LDK totorių pulkai (Aleksandro Mustafa Koryckio totorių pulkas, Juozapo Bieliako totorių pulkas. kiti daliniai) ir prie konfederatų prisijungusi Jurbarko tautinės kavalerijos vėliava. Rusų pajėgas sudarė iš Prienų atžygiavusi generolo Drevico grupuotė (800 karių) ir Gardino grupuotė. Konfederatų stovykla buvo prie Virbalio, rusų – prie Pilviškių. Strateginiame lygmenyje rusų pajėgos, judėdamos į šiaurės vakarus, sugebėjo įspausti konfederatus į aklavietę, kurią sudarė Nemuno upė ir Prūsijos siena.

Konfederatai, turėdami kiekybinę karių persvarą, nusprendė stoti į kovą ir išsirikiavo mūšiui. Rikiuojantis kovai dalis konfederatų pajėgų pasitraukė – tai buvo vadų, maršalo Ziolovo seniūnas gen. ltn. M. J. Pacas ir regimentoriaus Sapiegos – išdavystė. Nepaisant išdavystės, konfederatai stojo į kovą. Mūšio eigoje prastai apmokytos LDK pajėgos patyrė didelių nuostolių ir buvo dezorganizuotos į atskirus padalinius, kurie toliau savarankiškai pasitraukė į Rytprūsius ir į Palenkę.

Pasekmės

Iš mūšio pasitraukę Bielako ir Koryckio pulkai dar po kelių susidūrimų pasitraukė į pietus. Po keleto dienų, rugpjūčio 10 d. jų vadai paskelbė grįžtą į Lietuvos karo komisijos pavaldumą. Rugsėjo 1 d. Varšuvoje pulkų vadai davė priesaiką karaliui Stanislovui Augustui ir su savo daliniais grįžo į dislokacijos vietas.

Išnašos

1. Rakutis, Vladas (2006). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Baro konfederacijos metais (1768–1772 m.) // Karo archyvas. 2006, 21, p. 19.
2. Szczygielski W. Korycki Aleksander Mustafa. PSB, T. XIV, 1968–1969, p. 136
3. Konopczyński W. Konfederacja Barska, Warszawa, 1936, p. 103–105
4. LNMB, RS, F99–1827.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Jurbarko mūšis (1769), Kas yra Jurbarko mūšis (1769)? Ką reiškia Jurbarko mūšis (1769)?