Šis straipsnis apie 1919 m pabaigoje vykusią Lietuvos kariuomenės operaciją prieš bermontininkus Apie 1944 m vasarą vyku
Šiaulių operacija

- Šis straipsnis apie 1919 m. pabaigoje vykusią Lietuvos kariuomenės operaciją prieš bermontininkus. Apie 1944 m. vasarą vykusią SSRS kariuomenės vykdytą operaciją prieš Vermachtą skaitykite straipsnyje Šiaulių puolamoji operacija.
Šiaulių operacija | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Lietuvos nepriklausomybės kovos | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Lietuva | Vakarų Rusijos savanorių armija (bermontininkai) | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Kazys Ladyga Vincas Grigaliūnas-Glovackis Kazys Škirpa Jonas Variakojis Edvardas Adamkavičius Vladas Skorupskis | Rüdiger Graf Gustav Adolf von der Goltz | ||||||
Pajėgos | |||||||
19 103 | |||||||
Nuostoliai | |||||||
Iki 500 karių 13 šaulių ir partizanų | 211-400 |
Šiaulių operacija (Šiaulių-Radviliškio operacija) – Lietuvos kariuomenės 1919 m. lapkričio mėn. pabaigoje vykdytas puolimas prieš bermontininkus Šiaurės Lietuvoje, Šiaulių regione, iš dalies sėkminga operacija, nutraukta Antantės reikalavimu.
Priešistorė
1919 m. liepos pabaigoje mėn. iš Vokietijos ir Rusijos imperijos armijų likučių susiformavusi Vakarų Rusijos savanorių armija (bermontininkai) įsiveržė į Šiaurės Lietuvą. Invazija prasidėjo Kuršėnuose, kur bermontininkai pradėjo rekvizuoti butus. Spalio 9 d. P. Bermonto vadovaujamas 1-asis korpusas pradėjo pulti Rygą, o 2-asis korpusas – Šiaulių–Radviliškio ruože. 2-ąjį korpusą sudarė 19 103 bermontininkai, iš jų 3830 buvo rusai.
Užimtose teritorijose bermontininkai plėšė vietos gyventojus ir net planavo karinį perversmą Kaune. Bermontininkai kėsinosi užimti geležinkelio ruožą į pietryčius nuo Radviliškio, sutrikdyti įvairiuose frontuose kovojančių Lietuvos dalinių susisiekimą.
Prieš bermontininkų plėšikavimą į kovą pakilo vietos gyventojai, atsirado partizanų būrių. Jų veiksmus koordinavo Laikinasis partizanų štabas Šiauliuose. Lietuvos vyriausybė pagrindinį dėmesį buvo sutelkusi į kovą su bolševikais, todėl kovai prieš bermontininkus galėjo skirti ik nedideles pajėgas. Vasarą vyriausybė pareikalavo, kad bermontininkai išsikraustytų iš šalies, tačiau jie reikalavimų nepaisė.
Rugsėjo pradžioje po sėkmingos Zarasų operacijos išstūmusi bolševikus šalies teritorijos iš Lietuvos kariuomenė pradėjo ruoštis kovai su bermontininkais. Į Radviliškio apylinkes iš Daugpilio fronto buvo perkelti – 1-asis ir 2-asis pėstininkų pulkai ir kiti daliniai. Lietuvos pajėgų štabas įsikūrė Baisogaloje.
Nors oficialiai Vokietija buvo uždariusi sieną su Baltijos šalimis ir uždraudusi ginklų ir amunicijos judėjimą, tačiau faktiškai ji aprūpindavo bermontininkus. Pvz., spalio 13–14, 17 ir 19–20 d. iš Vokietijos per Šiaulius Latvijos link riedėjo traukiniai, vagonuose gabenantys uniformas, lėktuvus, šovinius ir sviedinius. Vien tik spalio 31 d. per Prūsiją į Lietuvą atvyko (vok. Gerhard Roßbach) savanorių korpusas – 1500 karių. Nors politinė bermontininkų padėtis buvo komplikuota, jų karinė sparčiai augo. J. Virgoličiaus 2-asis korpusas prie Radviliškio buvo sutelkęs Šiaulių brigadą, Karlo Diebitšo (vok. Karl Heinrich von Diebitsch) savanorių korpusą, kuris lapkričio 15 d. vis dėlto pasitraukė į Vokietiją, Vokiečių legioną ir aviacijos dalinį. Čia taip pat buvo sukauptos didelės šaudmenų, sviedinių, bombų, ginklų, aprangos, ryšių ir įvairių logistikos priemonių atsargos.
Įtampa tarp abiejų pusių augant bermontininkai ne kartą reiškė protestus Antantės komisijai.
Mūšio eiga
1919 m. lapkričio 21 d. pulkininkas leitenantas K. Ladyga be Lietuvos Vyriausybės žinios įsakė pradėti puolamąją operaciją prieš bermontininkus iš sau pavaldžių dalinių sudaręs 3 voras ir 4 grupes. Pirmoji vora (vadas – K. Škirpa) iš Mėnaičių kaimo puldama turėjo pasiekti Kurtuvėnų ir Ventos kanalą, užimti pozicijas abipus plento Šiauliai–Kelmė. Antroji vora (2241 karys, vadas – V. Grigaliūnas‑Glovackis) iš Verdulių kaimo turėjo pulti Gražionių–Gudelių kryptimi, žvalgyti geležinkelio Radviliškis–Šiauliai kairiąją pusę ir užimti Šiaulius. Trečioji vora (vadas – J. Variakojis), puldama iš Dervelių, turėjo žygiuoti Kauksnųjų–Gibaičių kryptimi, sustoti Meškuičių–Gavėnaičių linijoje ir priešui užkirsti kelią Joniškis–Šiauliai. Pirmoji grupė (vadas – majoras V. Skorupskis) iki puolimo turėjo ginti liniją –Daukučiai, priešui pasitraukus – žygiuoti Šiaulių link. Antroji grupė (vadas – ) turėjo pulti bermontininkus iš šiaurės ir užimti kelius Bauskė–Saločiai ir Bauskė–Vaškai, trečioji – pulti priešą iš vakarų ir apsaugoti kelius iš vakarų ir pietų pusės, ketvirtoji (vadas – E. Adamkavičius) – užimti Tauragę. Šauliams ir partizanams įsakyta veikti priešo užnugaryje: ardyti kelius, tiltus, apšaudyti gurguoles.
Operaciją sudarė keletas kautynių, pagrindinės kurių vyko prie Radviliškio.
Puolimas prie Radviliškio bermontininkams buvo netikėtas. Radviliškio kautynėse dalyvavęs Vokiečių savanorių rinktinės vadas majoras C. Brandis lietuvių puolimą pavadino dūriu į nugarą. Tai galėjo reikšti, kad bermontininkai daugiausia dėmesio skyrė kitiems klausimams ir problemoms, greičiausiai susijusioms su nesėkmingais kovos veiksmais ir įvykiais Latvijoje. Kad lietuvių operacija buvo netikėta, rodo ir tai, kad Radviliškio kautynėse nedalyvavo nė vienas bermontininkų šarvuotasis traukinys.
Operacija Lietuvos kariuomenei pasidėjo nesėkmingai. Lapkričio mėnesį saulė teka 7.58 val., leidžiasi 16.10 val., dienos ilgumas 8.12 val. Istoriografijoje, mūšio aprašymuose, teigiama, kad oras ramus buvo vos 1 val. nuo puolimo pradžios ir kad jau apie 4 val. ryto pakilo žvarbus priešpriešinis vėjas ir pradėjo smarkiai snigti. Dėl didelio debesuotumo lapkričio 21, 22 ir 23 d. abi kariaujančios pusės nenaudojo savo karo aviacijos. Lapkričio 21 d. dienos metu II voros 1-asis batalionas nesėkmingai mėgino užimti Radviliškį. Tyrinėtojai dėl nesėkmės kaltina operaciją nesėkmingai suplanavusį ir iš Radviliškio apylinkių kilusius vadus pasitelkti atsisakiusį V. Grigaliūną-Glovackį. Jo kaltę patvirtina ir tokie faktai, kad V. Glovackis buvo teikiamas apdovanoti už Radviliškio kautynes antruoju Vyčio Kryžiumi (pirmą jau buvo gavęs už pasižymėjimą bolševikų fronte), tačiau jo negavo.
Naktį puolimas buvo pakartotas sėkmingai ir bermontininkai buvo išstumti iš Radviliškio, o lapkričio 22 d. Lietuvos kariuomenė pilnai pralaužė frontą ir užgrobė dideles bermontininkų atsargas.
Po pergalės Radviliškio kautynėse 1919 lapkričio 23 d., Sąjungininkų karinei delegacijai reikalaujant Šiaulių operacija buvo sustabdyta. Lietuvos kariuomenė turėjo palikti Radviliškį, atsitraukti į lapkričio 20 d. užimtas pozicijas ir leisti bermontininkams pasitraukti į Vokietiją.
Nuostoliai
G. Surgailis teigia, kad 1919 m. kovose su rusais bolševikais ir bermontininkais žuvo 530 Lietuvos karių. Atskirai pagal frontus Lietuvos kariuomenės nuostoliai neišskirti. Eugenijaus Ivaškevičiaus sudarytame atlase „Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapai“ galima suskaičiuoti ir priskirti šių frontų aukoms 37 karių kapus, kai nurodyta, kad čia palaidoti nežinomi kariai, žuvę 1919 m., arba konkretaus kario vardas ir pavardė, bet neparašyta tiksli jo žūties data, tiesiog – 1919 m. Taip pat yra užrašų, kuriuose nurodyti žuvusių karių vardai, pavardės ir žūties datos, liudijančios, kad tai įvyko konflikto su bermontininkais laikotarpiu, pradedant nuo fronto suformavimo, t. y. 1919 m. spalio mėn., ir baigiant jų pasitraukimu iš Lietuvos 1919 m. gruodžio 15 d. Tokių karių kapų Radviliškio kautynės suskaičiuota 117, neatsižvelgiant į palaidojimo vietą, nes jie, nors paprastai laidojami šalia pulko vadovybės dislokacijos vietos, pvz., 1-ojo pėstininkų pulko – Baisogalos, o 2-ojo pėstininkų pulko – Šeduvos kapinėse, kartais arčiau gimtųjų kraštų, palaidoti toli nuo karo veiksmų ir žūties vietų (dažniausia – karininkai).
Bermontininkų nuostoliai nėra aiškūs. G. Surgailis teigia, kad bermontininkai kovose su lietuviais neteko apie 300 karių, V. Skorupskis – kad mūšyje prie Radviliškio bermontininkų nuostoliai yra didžiausi ir jų yra nukautų 400 ir daugybė sužeistų, V. Lesčius – kad prie Radviliškio žuvo 211 bermontininkų.
Pasekmės
Šiaulių operacija paspartino bermontininkų atsitraukimą, leido vėliau tęsti kovas dėl Šiaulių išvadavimo. Antantės reikalavimu bermontininkai buvo priversti pasitraukti iš Lietuvos.
Literatūra
- Ališauskas K. Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės 1918–1920, t. 1. Čikaga, 1972.
- Birontas A. Bermontininkams Lietuvą užpuolus. Kaunas, 1934.
- Čepėnas P. Naujųjų laikų Lietuvos istorija, t. 2.
- Lesčius V. Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose 1918–1920, Vilnius, 2004.
- Petruitis J. Mūsų žygiai. Kaunas, 1935.
- Skorupskis V. Karas už Lietuvos laisvę 1914–1934. Kaunas, 1934.
- Steponaitis V. Bermontininkai Lietuvoje. Mūsų žinynas, Nr. 1 ir Nr. 2, Kaunas, 1921.
- Surgailis G. Pirmasis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulkas. Vilnius, 2011.
- Surgailis G. Antrasis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų pulkas. Vilnius, 2014.
- Šiaulių operacija, Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Šukys A. Du mediniai ir trys geležiniai kryžiai. Vilnius, 2017.
- Tamošiūnas, Alvydas, Legendinės Radviliškio kautynės, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.
- Trimitas, 1920, Nr. 11.
- Variakojis J. 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas. Niujorkas, 1965.
- Landsbergis-Žemkalnis V. Iš atminties ekrano. Vilnius, 2009.
Išnašos
- Lesčius V. Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose 1918–1920, p. 200
- Šiaulių operacija, Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Trimitas, 1920, Nr. 11, p. 26
- Tamošiūnas, Alvydas, Legendinės Radviliškio kautynės, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.
- Čepėnas P. Naujųjų laikų Lietuvos istorija, t. 2, p. 549
- Čepėnas P. Naujųjų laikų Lietuvos istorija, t. 2, p. 550.
- Paoletti C. Vokiečių evakuacija iš Lietuvos 1919 m. Italijos tarpsąjunginės komisijos nario akimis: 1919 m. spalis–gruodis. Karo archyvas, t. 27. Vilnius, 2013, p. 99.
- Lesčius V. Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose 1918–1920, p. 223.
- Čepėnas P. Naujųjų laikų Lietuvos istorija, t. 2, p. 557.
- Januševičienė A. Savanorių žygdarbis. Radviliškis, 2006, p. 14.
- Tamošiūnas, Alvydas, Legendinės Radviliškio kautynės, p. 102.
- Tamošiūnas, Alvydas, Legendinės Radviliškio kautynės, p. 107.
- Surgailis G. 1919–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės karas. Lietuvos karai, p. 197.
- Ivaškevičius E. Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapai, atlasas, 1919–1940. Vilnius, 2003.
- Lesčius V. Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose 1918–1920, p. 210.
- Jankauskas V. Kario kelias. Generolas Kazimieras Ladiga Nepriklausomybės kovose. Vilnius, 2004. 83
- Ališauskas K. Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės 1918–1920, t. 1, p. 408.
- Surgailis G. 1919–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės karas. Lietuvos karai, p. 199
- Skorupskis V. Per aukas ir pasišventimą laimėjome, p. 40.
- Lesčius V. Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose 1918–1920, p. 226.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaulių operacija, Kas yra Šiaulių operacija? Ką reiškia Šiaulių operacija?
Sis straipsnis apie 1919 m pabaigoje vykusia Lietuvos kariuomenes operacija pries bermontininkus Apie 1944 m vasara vykusia SSRS kariuomenes vykdyta operacija pries Vermachta skaitykite straipsnyje Siauliu puolamoji operacija Siauliu operacijaPriklauso Lietuvos nepriklausomybes kovosData 1919 m lapkricio 19 23 d Vieta Siaures LIetuvaRezultatas Daline Lietuvos pergale operacija nutraukta Antates reikalavimuKonflikto salys Lietuva Vakaru Rusijos savanoriu armija bermontininkai Vadovai ir kariniai vadaiKazys Ladyga Vincas Grigaliunas Glovackis Kazys Skirpa Jonas Variakojis Edvardas Adamkavicius Vladas Skorupskis Rudiger Graf Gustav Adolf von der GoltzPajegos19 103NuostoliaiIki 500 kariu 13 sauliu ir partizanu 211 400 Siauliu operacija Siauliu Radviliskio operacija Lietuvos kariuomenes 1919 m lapkricio men pabaigoje vykdytas puolimas pries bermontininkus Siaures Lietuvoje Siauliu regione is dalies sekminga operacija nutraukta Antantes reikalavimu Priesistore1919 m liepos pabaigoje men is Vokietijos ir Rusijos imperijos armiju likuciu susiformavusi Vakaru Rusijos savanoriu armija bermontininkai įsiverze į Siaures Lietuva Invazija prasidejo Kursenuose kur bermontininkai pradejo rekvizuoti butus Spalio 9 d P Bermonto vadovaujamas 1 asis korpusas pradejo pulti Ryga o 2 asis korpusas Siauliu Radviliskio ruoze 2 ajį korpusa sudare 19 103 bermontininkai is ju 3830 buvo rusai Uzimtose teritorijose bermontininkai plese vietos gyventojus ir net planavo karinį perversma Kaune Bermontininkai kesinosi uzimti gelezinkelio ruoza į pietrycius nuo Radviliskio sutrikdyti įvairiuose frontuose kovojanciu Lietuvos daliniu susisiekima Pries bermontininku plesikavima į kova pakilo vietos gyventojai atsirado partizanu buriu Ju veiksmus koordinavo Laikinasis partizanu stabas Siauliuose Lietuvos vyriausybe pagrindinį demesį buvo sutelkusi į kova su bolsevikais todel kovai pries bermontininkus galejo skirti ik nedideles pajegas Vasara vyriausybe pareikalavo kad bermontininkai issikraustytu is salies taciau jie reikalavimu nepaise Rugsejo pradzioje po sekmingos Zarasu operacijos isstumusi bolsevikus salies teritorijos is Lietuvos kariuomene pradejo ruostis kovai su bermontininkais Į Radviliskio apylinkes is Daugpilio fronto buvo perkelti 1 asis ir 2 asis pestininku pulkai ir kiti daliniai Lietuvos pajegu stabas įsikure Baisogaloje Nors oficialiai Vokietija buvo uzdariusi siena su Baltijos salimis ir uzdraudusi ginklu ir amunicijos judejima taciau faktiskai ji aprupindavo bermontininkus Pvz spalio 13 14 17 ir 19 20 d is Vokietijos per Siaulius Latvijos link riedejo traukiniai vagonuose gabenantys uniformas lektuvus sovinius ir sviedinius Vien tik spalio 31 d per Prusija į Lietuva atvyko vok Gerhard Rossbach savanoriu korpusas 1500 kariu Nors politine bermontininku padetis buvo komplikuota ju karine sparciai augo J Virgoliciaus 2 asis korpusas prie Radviliskio buvo sutelkes Siauliu brigada Karlo Diebitso vok Karl Heinrich von Diebitsch savanoriu korpusa kuris lapkricio 15 d vis delto pasitrauke į Vokietija Vokieciu legiona ir aviacijos dalinį Cia taip pat buvo sukauptos dideles saudmenu sviediniu bombu ginklu aprangos rysiu ir įvairiu logistikos priemoniu atsargos Įtampa tarp abieju pusiu augant bermontininkai ne karta reiske protestus Antantes komisijai Musio eiga1919 m lapkricio 21 d pulkininkas leitenantas K Ladyga be Lietuvos Vyriausybes zinios įsake pradeti puolamaja operacija pries bermontininkus is sau pavaldziu daliniu sudares 3 voras ir 4 grupes Pirmoji vora vadas K Skirpa is Menaiciu kaimo puldama turejo pasiekti Kurtuvenu ir Ventos kanala uzimti pozicijas abipus plento Siauliai Kelme Antroji vora 2241 karys vadas V Grigaliunas Glovackis is Verduliu kaimo turejo pulti Grazioniu Gudeliu kryptimi zvalgyti gelezinkelio Radviliskis Siauliai kairiaja puse ir uzimti Siaulius Trecioji vora vadas J Variakojis puldama is Derveliu turejo zygiuoti Kauksnuju Gibaiciu kryptimi sustoti Meskuiciu Gavenaiciu linijoje ir priesui uzkirsti kelia Joniskis Siauliai Pirmoji grupe vadas majoras V Skorupskis iki puolimo turejo ginti linija Daukuciai priesui pasitraukus zygiuoti Siauliu link Antroji grupe vadas turejo pulti bermontininkus is siaures ir uzimti kelius Bauske Salociai ir Bauske Vaskai trecioji pulti priesa is vakaru ir apsaugoti kelius is vakaru ir pietu puses ketvirtoji vadas E Adamkavicius uzimti Taurage Sauliams ir partizanams įsakyta veikti prieso uznugaryje ardyti kelius tiltus apsaudyti gurguoles Operacija sudare keletas kautyniu pagrindines kuriu vyko prie Radviliskio Puolimas prie Radviliskio bermontininkams buvo netiketas Radviliskio kautynese dalyvaves Vokieciu savanoriu rinktines vadas majoras C Brandis lietuviu puolima pavadino duriu į nugara Tai galejo reiksti kad bermontininkai daugiausia demesio skyre kitiems klausimams ir problemoms greiciausiai susijusioms su nesekmingais kovos veiksmais ir įvykiais Latvijoje Kad lietuviu operacija buvo netiketa rodo ir tai kad Radviliskio kautynese nedalyvavo ne vienas bermontininku sarvuotasis traukinys Radviliskio kautynese paimti trofejiniai bermontininku lektuvai gabenami į Kauna Operacija Lietuvos kariuomenei pasidejo nesekmingai Lapkricio menesį saule teka 7 58 val leidziasi 16 10 val dienos ilgumas 8 12 val Istoriografijoje musio aprasymuose teigiama kad oras ramus buvo vos 1 val nuo puolimo pradzios ir kad jau apie 4 val ryto pakilo zvarbus priespriesinis vejas ir pradejo smarkiai snigti Del didelio debesuotumo lapkricio 21 22 ir 23 d abi kariaujancios puses nenaudojo savo karo aviacijos Lapkricio 21 d dienos metu II voros 1 asis batalionas nesekmingai megino uzimti Radviliskį Tyrinetojai del nesekmes kaltina operacija nesekmingai suplanavusį ir is Radviliskio apylinkiu kilusius vadus pasitelkti atsisakiusį V Grigaliuna Glovackį Jo kalte patvirtina ir tokie faktai kad V Glovackis buvo teikiamas apdovanoti uz Radviliskio kautynes antruoju Vycio Kryziumi pirma jau buvo gaves uz pasizymejima bolseviku fronte taciau jo negavo Naktį puolimas buvo pakartotas sekmingai ir bermontininkai buvo isstumti is Radviliskio o lapkricio 22 d Lietuvos kariuomene pilnai pralauze fronta ir uzgrobe dideles bermontininku atsargas Po pergales Radviliskio kautynese 1919 lapkricio 23 d Sajungininku karinei delegacijai reikalaujant Siauliu operacija buvo sustabdyta Lietuvos kariuomene turejo palikti Radviliskį atsitraukti į lapkricio 20 d uzimtas pozicijas ir leisti bermontininkams pasitraukti į Vokietija NuostoliaiG Surgailis teigia kad 1919 m kovose su rusais bolsevikais ir bermontininkais zuvo 530 Lietuvos kariu Atskirai pagal frontus Lietuvos kariuomenes nuostoliai neisskirti Eugenijaus Ivaskeviciaus sudarytame atlase Lietuvos kariu partizanu ir sauliu kapai galima suskaiciuoti ir priskirti siu frontu aukoms 37 kariu kapus kai nurodyta kad cia palaidoti nezinomi kariai zuve 1919 m arba konkretaus kario vardas ir pavarde bet neparasyta tiksli jo zuties data tiesiog 1919 m Taip pat yra uzrasu kuriuose nurodyti zuvusiu kariu vardai pavardes ir zuties datos liudijancios kad tai įvyko konflikto su bermontininkais laikotarpiu pradedant nuo fronto suformavimo t y 1919 m spalio men ir baigiant ju pasitraukimu is Lietuvos 1919 m gruodzio 15 d Tokiu kariu kapu Radviliskio kautynes suskaiciuota 117 neatsizvelgiant į palaidojimo vieta nes jie nors paprastai laidojami salia pulko vadovybes dislokacijos vietos pvz 1 ojo pestininku pulko Baisogalos o 2 ojo pestininku pulko Seduvos kapinese kartais arciau gimtuju krastu palaidoti toli nuo karo veiksmu ir zuties vietu dazniausia karininkai Bermontininku nuostoliai nera aiskus G Surgailis teigia kad bermontininkai kovose su lietuviais neteko apie 300 kariu V Skorupskis kad musyje prie Radviliskio bermontininku nuostoliai yra didziausi ir ju yra nukautu 400 ir daugybe suzeistu V Lescius kad prie Radviliskio zuvo 211 bermontininku PasekmesSiauliu operacija paspartino bermontininku atsitraukima leido veliau testi kovas del Siauliu isvadavimo Antantes reikalavimu bermontininkai buvo priversti pasitraukti is Lietuvos LiteraturaAlisauskas K Kovos del Lietuvos nepriklausomybes 1918 1920 t 1 Cikaga 1972 Birontas A Bermontininkams Lietuva uzpuolus Kaunas 1934 Cepenas P Naujuju laiku Lietuvos istorija t 2 Lescius V Lietuvos kariuomene Nepriklausomybes kovose 1918 1920 Vilnius 2004 Petruitis J Musu zygiai Kaunas 1935 Skorupskis V Karas uz Lietuvos laisve 1914 1934 Kaunas 1934 Steponaitis V Bermontininkai Lietuvoje Musu zinynas Nr 1 ir Nr 2 Kaunas 1921 Surgailis G Pirmasis pestininku Didziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino pulkas Vilnius 2011 Surgailis G Antrasis Lietuvos didziojo kunigaikscio Algirdo pestininku pulkas Vilnius 2014 Siauliu operacija Visuotine lietuviu enciklopedija Sukys A Du mediniai ir trys geleziniai kryziai Vilnius 2017 Tamosiunas Alvydas Legendines Radviliskio kautynes Klaipedos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas Trimitas 1920 Nr 11 Variakojis J 4 pestininku Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas Niujorkas 1965 Landsbergis Zemkalnis V Is atminties ekrano Vilnius 2009 IsnasosLescius V Lietuvos kariuomene Nepriklausomybes kovose 1918 1920 p 200 Siauliu operacija Visuotine lietuviu enciklopedija Trimitas 1920 Nr 11 p 26 Tamosiunas Alvydas Legendines Radviliskio kautynes Klaipedos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas Cepenas P Naujuju laiku Lietuvos istorija t 2 p 549 Cepenas P Naujuju laiku Lietuvos istorija t 2 p 550 Paoletti C Vokieciu evakuacija is Lietuvos 1919 m Italijos tarpsajungines komisijos nario akimis 1919 m spalis gruodis Karo archyvas t 27 Vilnius 2013 p 99 Lescius V Lietuvos kariuomene Nepriklausomybes kovose 1918 1920 p 223 Cepenas P Naujuju laiku Lietuvos istorija t 2 p 557 Januseviciene A Savanoriu zygdarbis Radviliskis 2006 p 14 Tamosiunas Alvydas Legendines Radviliskio kautynes p 102 Tamosiunas Alvydas Legendines Radviliskio kautynes p 107 Surgailis G 1919 1920 m Lietuvos nepriklausomybes karas Lietuvos karai p 197 Ivaskevicius E Lietuvos kariu partizanu ir sauliu kapai atlasas 1919 1940 Vilnius 2003 Lescius V Lietuvos kariuomene Nepriklausomybes kovose 1918 1920 p 210 Jankauskas V Kario kelias Generolas Kazimieras Ladiga Nepriklausomybes kovose Vilnius 2004 83 Alisauskas K Kovos del Lietuvos nepriklausomybes 1918 1920 t 1 p 408 Surgailis G 1919 1920 m Lietuvos nepriklausomybes karas Lietuvos karai p 199 Skorupskis V Per aukas ir pasisventima laimejome p 40 Lescius V Lietuvos kariuomene Nepriklausomybes kovose 1918 1920 p 226