Rugpjūčio 8

Lie – Rugpjūtis – Rgs
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
				1	2	3
4	5	6	7	8	9	10
11	12	13	14	15	16	17
18	19	20	21	22	23	24
25	26	27	28	29	30	31
2025

Rugpjūčio 8 yra 220-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 221-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 145 dienos.

Informacija

Šventės

• Tarptautinė orgazmo diena.

Vardadieniai

Dominykas – Tulgirdas – Daina – Elidijus – Gustavas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1257 – popiežius Aleksandras IV uždraudė skelbti kryžiaus žygį, organizuotą pranciškono Baltramiejaus Prahiškio prieš lietuvius ir jotvingius, nes tai buvo nenaudinga Vokiečių ordinui;
• 1464 – septintuoju žemaičių vyskupu paskelbtas kunigas ;
• 1655 – Rusijos kariuomenė okupavo Vilnių, kuriame kilo 17 parų trukęs gaisras;
• 1864 – Vilniaus generalgubernatoriaus įsaku panaikinti bernardinų ir pranciškonų vienuolynai;
• 1992 – Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšininkai iškovojo trečią vietą.

Gimimo dienos

• 1864 m. – Juozas Baranauskas, Lietuvos knygnešys (m. 1928 m.).
• 1881 m. – Juliusas Klosas, lenkų architektas, Vilniaus (tuometinio Stepono Batoro) universiteto profesorius (m. 1933 m.).
• 1882 m. – Vladislovas Starevičius, lenkų kilmės režisierius, lėlinės animacijos pradininkas, XX a. pirmoje pusėje kūręs Lietuvoje, Rusijoje ir Prancūzijoje (m. 1965 m.).
• 1890 m. – , kunigas (m. 1969 m.).
• 1903 m. – Antanas Juknevičius, Lietuvos teisininkas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1995 m.).
• 1918 m. – Eduardas Budreika, Lietuvos inžinierius, architektas, profesorius (m. 2007 m.).
• 1925 m.:
  • Albertas Masiūnas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1988 m.).
  • Juozas Bartninkas, veterinarijos gydytojas mikrobiologas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1929 m.:
  • Lionginas Abarius, lietuvių choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 2022 m.).
  • Vytautas Ažušilis, lietuvių ekonomistas, rašytojas (m. 2024 m.).
  • Daina Kazimira Galvydytė, Lietuvos geografė, fizinių mokslų daktarė.
• 1930 m. – Arūnas Žebriūnas, lietuvių kino režisierius, scenarijų autorius (m. 2013 m.).
• 1932 m.:
  • , Lietuvos politinis veikėjas (m. 2015 m.).
  • Stasys Petronaitis, lietuvių teatro ir kino aktorius. Žmona – aktorė Regina Zdanavičiūtė (m. 2016 m.).
• 1936 m. – Vytautas Almanis, prozininkas.
• 1945 m. – Vytautas Bigelis, Uzbekijos chemikas neorganikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 1999 m.).
• 1946 m. – Saulius Lipčius, Lietuvos violončelininkas.
• 1947 m. – , Lietuvos politinis veikėjas.
• 1950 m.:
  • , pedagogė, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Laima Raubiškienė, Lietuvos ir Zarasų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1951 m.:
  • Nijolė Laurinkienė, Lietuvos etnologė, tautosakininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
  • Valdimaras Janulis, Lietuvos farmakognostas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1952 m.:
  • , pedagogas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis veikėjas.
  • , Lietuvos ir Šiaulių rajono ūkio, politinė bei visuomenės veikėja.
• 1955 m.:
  • Mykolas Dromantas, pedagogas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas.
  • Rima Giržadienė, Lietuvos bibliotekininkė, kraštotyrininkė.
• 1960 m. – Artūras Bakšinskas, Lietuvos teisininkas, politikas (m. 2022 m.).
• 1961 m. – , ūkininkas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Gediminas Čepulis, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Rolandas Zuoza, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Manfredas Žymantas, gydytojas, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1979 m. – Tomas Ambrozaitis, Lietuvos choro ir orkestro dirigentas, pedagogas.
• 1981 m. – Artūras Katulis, ledo ritulio žaidėjas, žaidžiantis Rusijos pirmojoje lygoje, Almetjevsko „Neftianik“ komandoje. Jis taip pat Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinėje. Žaidžia gynėjo pozicijoje.

Mirtys

• 1960 m. – Pranas Mantvydas, Lietuvos filosofas, vertėjas (g. 1894 m.).
• 1969 m. – Kazimieras Kavaliauskas, pedagogas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1903 m.).
• 1986 m. – Jurgis Kisnėrius, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras (g. 1920 m.).
• 1998 m. – Algis Čuplinskas, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, vienas Lietuvos radioelektronikos ir kompiuterijos pramonės pradininkų (g. 1929 m.).
• 2007 m. – Vitalija Tuomaitė, viena žymiausių Lietuvos krepšininkių, Lietuvos moterų krepšinio rinktinės (1982–1998) žaidėja (g. 1964 m.).
• 2024 m.:
  • Audronis Katilius, Lietuvos architektas, paveldosaugininkas (g. 1940 m.).
  • Albertas Vasiliauskas, Lietuvos miškininkas, fitopatologas, politinis veikėjas (g. 1935 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 48 m. pr. m. e. – įvyko Farsalo mūšis, kurį laimėjo Cezaris prieš Pompėjų ir taip užbaigė tarp jų vykusį pilietinį karą;
• 1570 – pasirašyta , užbaigusi trečiajį hugenotų arba Prancūzijos pilietinį karą;
• 1588 – anglai sumušė ispanų , kurią prieš tai išblaškė audra, likučius;
• 1786 – Mišelis Gabrielis Pakardas (Michel-Gabriel Paccard) pirmasis įkopė į aukščiausią Europos kalną Monblaną;
• 1945 – Sovietų Sąjunga paskelbė karą Japonijai ir įsiveržė į Mandžiūriją;
• 2008 – prasidėjo karinis Rusijos ir Gruzijos konfliktas. Konfliktas dėl P. Osetijos.

Gimimo dienos

• 1694 m. – Frensis Hačesonas, Alsterio škotų Apšvietos filosofas (m. 1746 m.).
• 1879 m. – Emilianas Sapata Salasaras, pagrindinė figūra , kuri prasidėjo 1910, ir kuri pradžioje buvo nukreipta prieš prezidentą Porfirijų Diasą. Jis suformavo svarbią revoliucinę jėgą, , ir jai vadovavo (m. 1919 m.).
• 1894 m. – Janis Liepinis, latvių tapytojas (m. 1964 m.).
• 1902 m. – Polis Adrienas Morisas Dirakas, anglų fizikas teoretikas, vienas kvantinės mechanikos kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1984 m.).
• 1905 m. – Herbertas Jankūnas, Vokietijos archeologas, daktaras (m. 1990 m.).
• 1922 m. – Valdis Albergas, latvių skulptorius (m. 1984 m.).
• 1925 m. – , bosnių politikas (m. 2003 m.).
• 1933 m. – Carmine Persico, Niujorko Gambino mafijos šeimos bosas.
• 1937 m. – Dustin Hoffman, amerikiečių aktorius.
• 1946 m. – No Mu Hionas, 16-asis Pietų Korėjos prezidentas, ėjęs pareigas nuo 2003 m. vasario 25 iki 2008 m. vasario 25 d. Prieš tapdamas politiku, buvo žmogaus teisių specialistas (m. 2009 m.).
• 1952 m. – Jostein Gaarder, norvegų rašytojas.
• 1953 m. – Naidželas Manselas, F1 čempionas, juo tapęs 1992 metais su Williams F1 komanda.
• 1961 m.:
  • Andžejus Kremeris, lenkų teisininkas, diplomatas, generalinis konsulas, politinis veikėjas, Lenkijos užsienio reikalų viceministras (m. 2010 m.).
  • David Howell Evans, airių roko grupės U2 gitaristas.
• 1964 m. – Klausas Ebner, yra Austrijos rašytojas. Rašo romanus, trumpus pasakojimus, ir esė, be to, jis rašo poeziją iš vokiečių ir katalonų kalbomis.
• 1978 m.:
  • Louis Laurent Saha, futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir Everton klubo puolėjas.
  • Masamasas Čangajus, futbolininkas, Togo rinktinės ir klubo gynėjas (m. 2010 m.).
• 1981 m.:
  • Harel Skaat, Izraelio dainininkas.
  • Rodžeris Federeris, šveicarų tenisininkas, pirmoji pasaulio raketė (nuo 2009 m. liepos 6 d.)..
• 1983 m. – Oskars Kļava, Latvijos futbolininkas, gynėjas. Žaidžia komandoje FHK Liepājas Metalurgs.
• 1984 m. – Brenda Daniela Cardone Gandini Pisanu, Argentinos aktorė, modelis ir dainininkė.
• 1987 m. – , škotų aktorė.

Mirtys

• 1295 m. – Otonė Viskontis, , Viskončių šeimos narys, Viskončių valdymo Milane pradininkas (g. 1207 m.).
• 1746 m. – Frensis Hačesonas, Alsterio škotų Apšvietos filosofas (g. 1694 m.).
• 1869 m. – Roger Fenton, britų fotografijos pradininkas, vienas pirmųjų karo fotografų (g. 1819 m.).
• 1947 m. – Francis Aleksandras Baluodis, latvių archeologas, Latvijos nacionalinės archeologijos mokyklos ir principų kūrėjas (g. 1882 m.).
• 1965 m. – Janis Baluodis, Latvijos valstybės ir karinis veikėjas. Nuo 1919 m. generolas (g. 1881 m.).
• 1991 m. – Ivanas Nikitovičius Kožedubas, TSRS aviacijos maršalas, tris kartus Tarybų Sąjungos didvyris (1944, 1944, 1945) (g. 1920 m.).
• 1994 m.:
  • Danutė Stanelienė, Raudonosios Armijos viršila, viena žinomiausių Raudonosios Armijos kulkosvaidininkų^{[reikalingas šaltinis]}, pilna Šlovės ordino kavalierė (pirmoji taip apdovanota moteris Raudonojoje Armijoje). (g. 1922 m.).
  • Leonidas Leonovas, rusų rašytojas (g. 1899 m.).
• 1996 m. – , anglų fizikas, Nobelio premijos laureatas (g. 1905 m.).
• 2010 m. – Masamasas Čangajus, futbolininkas, Togo rinktinės ir Benevento klubo gynėjas (g. 1978 m.).
• 2021 m. – Janas Kaplinskis, estų poetas ir rašytojas (g. 1941 m.).
• 2022 m. – Olivia Newton-John, australų dainininkė ir aktorė (g. 1948 m.).
• 2023 m. – Sikstas Rodrigesas, amerikiečių folkroko muzikantas ir kompozitorius (g. 1942 m.).
• 2024 m. – Issa Hayatou, buvęs Afrikos futbolo konfederacijos (CAF) prezidentas (g. 1946 m.).

Nuorodos

1. Tomas Baranauskas, 2007
2. Mirė architektas Audronis Katilius. Vakarų ekspresas. 2024-08-08. Nuoroda tikrinta 2024-08-09.
3. Mirė miškininkas, eksministras Albertas Vasiliauskas. LRT. 2024-08-09. Nuoroda tikrinta 2024-08-10.
4. Alija Izetbegovičius.
5. Dustin Hoffman.
6. Jostein Gaarder Archyvuota kopija 2010-03-01 iš Wayback Machine projekto..
7. Atpworldtour.com
8. USA Today
9. Upi.com
10. Katie Liu Leung. Informacija.
11. Nevill Francis Mott.
12. Mirė Nobelio premijos nominantas, estų rašytojas Jaanas Kaplinskis. 15min.lt. 2021-08-10. Nuoroda tikrinta 2021-08-10.
13. Bernstein, Adam. „Olivia Newton-John, pop singer and ‘Grease’ star, dies at 73“. Washington Post (amerikiečių anglų). ISSN 0190-8286. Suarchyvuota iš originalo 2022-08-08. Nuoroda tikrinta 2022-08-08.
14. Nissen, Jack (2023-08-09). „Sixto Rodriguez, Detroit-born musician and subject of 'Searching for Sugar Man' documentary, dies at 81“. Fox 2 Detroit (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-08-09.
15. „African Football Icon Issa Hayatou Passes Away in Paris at 77“. Camerron Concord (anglų). 2024-08-08. Nuoroda tikrinta 2024-08-09.