Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Liublino unija lenk Unia lubelska 1569 m liepos 1 d sudaryta unija kuria Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Ka
Liublino unija
Liublino unija (lenk. Unia lubelska) – 1569 m. liepos 1 d. sudaryta unija, kuria Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė sujungtos į Abiejų Tautų Respubliką. Liublino unija sudaryta Liubline atidarytame bendrame Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seime.
Situacija prieš unijos sudarymą
Išoriniai veiksniai
Svarbiausias išorinis veiksnys, lėmęs unijos sudarymą buvo XVI a. karai regione. Karuose dėl Lietuvos rusėnų žemių su stiprėjančia Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste prarasta daug teritorijų, nualinti valstybės finansai ir visuomenė. 1558 m. prasidėjus Livonijos karui, LDK kariuomenei teko kovoti dviem frontais. 1560 m. Rusija užėmė didelę dalį Livonijos. 1564 m. vasario 25 d. Rusijos kariuomenė užėmė Polocką ir rengėsi pulti Vilnių. Gynybai prireikė Lenkijos paramos, kuri sutiko padėti tik sudarius uniją. 1564 m. kovo 13 d. Varšuvos seime priimtas protokolas, numatantis LDK uniją su Lenkijos Karalyste.
| Lietuvos istorija |
| Lietuvos priešistorė |
| Baltų žemės |
| Kryžiaus žygiai į Pabaltijį |
| Lietuvos valstybės susidarymas |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |
| Lietuvos statutai |
| Liublino unija |
| Abiejų Tautų Respublika |
| ATR padalijimai |
| Rusijos imperija (Vakarų kraštas) |
| Vokietijos imperija (Oberostas) |
| Nepriklausomybės paskelbimas |
| Lietuvos Respublika, Vilniaus kraštas |
| Hitlerinės Vokietijos okupacija |
| Sovietinė okupacija (Lietuvos TSR) |
| Po Nepriklausomybės atkūrimo |
Kiti veiksniai
XVI a. viduryje kilo grėsmė, jog mirus Žygimantui Augustui, nutrūks vyriškoji dinastijos šaka. Dėl bevaldystės galėjo kilti sumaištis, nusilpti valstybė, išsirinkus skirtingus valdovus, būtų problema gauti karinę paramą iš Lenkijos.
1569 m. Liublino Seimas
1569 m. sausį į Liubliną atvyko visas Lietuvos seimas, vadovaujamas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Rudojo. Taip pat susirinko Lenkijos Karalystės Seimas ir senatas. Procesą stebėjo įvairių Europos valstybių valdovų pasiuntiniai. 1569 m. sausio 10 d. seimas pradėjo posėdžiauti. Bendras darbas strigo, daugiausia dėl LDK seimo nenuolaidumo.
Lietuvių delegacijos išvykimas
1569 m. kovo 1 d. dauguma LDK seimo narių neatvyko į bendrą posėdį. Naktį, oficialiai nepranešę, jie iš Liublino išvyko į Lietuvą. Tai buvo reakcija į Žygimanto Augusto reikalavimą besąlygiškai paklusti bei supratus, jog bendro sutarimo dėl unijos su lenkais nepavyks rasti.
Dalies LDK žemių prijungimas prie Lenkijos Karalystės
Žygimantas Augustas buvo pirmasis iš bendrų LDK ir Lenkijos valdovų, derybų metu palaikęs lenkų pusę. Tuo metu vykstant karui su Maskva ir kylant LDK okupacijos grėsmei, jos valstybingumo išlaikymas valdovui nebuvo labai svarbus.
1569 m. kovo 5 d., lietuviams nedalyvaujant, Žygimantas Augustas prijungė prie Lenkijos Karalystės Palenkės ir Voluinės vaivadijas. Sprendimas buvo grindžiamas istorinėmis lenkų pretenzijomis į šias teritorijas. 1569 m. birželį Žygimantas Augustas, nepaisydamas tų žemių ir Lietuvos atstovų prieštaravimo, Lenkijai perdavė dalį Braclavo vaivadijos ir Kijevo vaivadiją. LDK prarado daugiau nei trečdalį teritorijos ir gyventojų, 51 savivaldą turintį miestą. Netekta didelių pajamų iš prekybos, amatų, muitų. Stipriai sumenko šauktinė Lietuvos bajorų kariuomenė (tai turėjo didelę reikšmę tuo metu vykstant karui Livonijoje ir valstybės rytuose).
| Lenkijos istorija |
| Germanija |
| Slavų Germanija: |
| Baltieji chorvatai, Mozūrai, , Pamarėnai, , Lendai, |
| Lenkijos karalystė (Piastai) |
| Jogailaičiai |
| Abiejų Tautų Respublika |
| ATR padalijimai |
| Prūsijos karalystė |
| Varšuvos kunigaikštystė |
| Kongreso karalystė, Poznanės kunigaikštystė, Krokuva |
| Rusijos imperija () |
| Antroji Respublika |
| Trečiasis Reichas |
| Socialistinė Lenkija |
| Trečioji Respublika |
| Istoriniai regionai |
| Didžioji Lenkija, Mažoji Lenkija, Silezija, Galicija, Pomeranija, Pomerelija, Mazovija, Kujavija, Palenkė |
Derybų tąsa ir rezultatas
1569 m. balandį į Liubliną grįžo lietuvių delegacija, vadovaujama įžvalgaus politiko, Žemaitijos seniūno Jono Chodkevičiaus. Du mėnesius aštriai diskutuota, bandyta susitarti.
Iš Jono Chodkevičiaus kalbos Liublino Seime:
„Negalima apsakyti, kaip tai mums yra sunku. Juk mes, kaip geri tėvynės sūnūs, turime rūpintis jos gerove, tad ir maloningasis karalius, ir visi tamstos galite paliudyti, jog kiek galėdami gynėme savo tėvynę, kurią ligi šiol išlaikėme sveiką savo krauju ir gyvybe. Jei dabar nebeįstengiame iki galo jos apginti, tai todėl, kad teko nusileisti kliūtims, likimui ir laiko aplinkybėms. […] Nebeturime į ką kreiptis pagalbos, tik į Dievą ir į mūsų valdovą, mūsų teisių gynėją, stovime prieš maloningąjį karalių savo noru čia atvykę ir prašome baigti taip, kad nei mums, nei mūsų palikuonims, tai nevirstų vergija ir gėda.“
Birželio 9 d. prasidėjo baigiamasis derybų etapas. Birželio viduryje jau pradėtas derinti unijos tekstas. Kalbose apeliuojant į Žygimanto Augusto jausmus, atidedant ateičiai sunkiai suderinamus klausimus, J. Chodkevičiui pavyko pasiekti, kad sutarties akte skelbta tik apie lygiateisę sąjungą.
1569 m. liepos 1 d. buvo patvirtintas Liublino unijos aktas.
Unijos aktas ir Abiejų Tautų Respublikos sukūrimas
Bendras Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Liublino Seimas 1569 m. liepos 1 d. aktu nutarė sukurti naują Europos valstybę (dabar vadinama ATR arba Respublika). Aktu numatyta, kad Respubliką valdo vienas valdovas, sudaromas bendras seimas (sudarytas iš senato ir žemių atstovų rūmų), vykdoma bendra užsienio politika. Respublikos bajorams sudaryta galimybė įsigyti žemių bei jas valdyti visoje ATR teritorijoje, be muitų prekiauti savo dvarų produkcija. Nors unijos akte skelbta, jog LDK ir Lenkija yra vienalytė Respublika, kiekviena valstybė tebeturėjo savo pavadinimą, teritoriją, sienas, kariuomenę, teisę, iždą, atskirus vykdomosios valdžios pareigūnus.
Šaltiniai
- Edvardas Gudavičius, „Lietuvos istorija“, t. 1, Vilnius, 1999
- Lietuvos istorija, V tomas: veržli naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1529–1588 metais. Jūratė Kiaupienė, Ingė Lukšaitė. Baltos Lankos, 2013 m., 206–228 psl. ISBN 978-9955-23-680-1
- Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija (1009–1795). R. Paknio leidykla, 2005 m., 256–259 m. ISBN 9986-830-89-3
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liublino unija, Kas yra Liublino unija? Ką reiškia Liublino unija?
Liublino unija lenk Unia lubelska 1569 m liepos 1 d sudaryta unija kuria Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste ir Lenkijos Karalyste sujungtos į Abieju Tautu Respublika Liublino unija sudaryta Liubline atidarytame bendrame Lenkijos Karalystes ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Seime Liublino unijos aktasSituacija pries unijos sudarymaIsoriniai veiksniai Svarbiausias isorinis veiksnys lemes unijos sudaryma buvo XVI a karai regione Karuose del Lietuvos rusenu zemiu su stiprejancia Maskvos Didziaja Kunigaikstyste prarasta daug teritoriju nualinti valstybes finansai ir visuomene 1558 m prasidejus Livonijos karui LDK kariuomenei teko kovoti dviem frontais 1560 m Rusija uzeme didele dalį Livonijos 1564 m vasario 25 d Rusijos kariuomene uzeme Polocka ir rengesi pulti Vilniu Gynybai prireike Lenkijos paramos kuri sutiko padeti tik sudarius unija 1564 m kovo 13 d Varsuvos seime priimtas protokolas numatantis LDK unija su Lenkijos Karalyste Lietuvos istorijaLietuvos priesistoreBaltu zemesKryziaus zygiai į PabaltijįLietuvos valstybes susidarymasLietuvos Didzioji KunigaikstysteLietuvos statutaiLiublino unijaAbieju Tautu RespublikaATR padalijimaiRusijos imperija Vakaru krastas Vokietijos imperija Oberostas Nepriklausomybes paskelbimasLietuvos Respublika Vilniaus krastasHitlerines Vokietijos okupacijaSovietine okupacija Lietuvos TSR Po Nepriklausomybes atkurimoKiti veiksniai XVI a viduryje kilo gresme jog mirus Zygimantui Augustui nutruks vyriskoji dinastijos saka Del bevaldystes galejo kilti sumaistis nusilpti valstybe issirinkus skirtingus valdovus butu problema gauti karine parama is Lenkijos 1569 m Liublino SeimasJano Mateikos paveikslas vaizduojantis Liublino unija 1569 m sausį į Liublina atvyko visas Lietuvos seimas vadovaujamas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Rudojo Taip pat susirinko Lenkijos Karalystes Seimas ir senatas Procesa stebejo įvairiu Europos valstybiu valdovu pasiuntiniai 1569 m sausio 10 d seimas pradejo posedziauti Bendras darbas strigo daugiausia del LDK seimo nenuolaidumo Lietuviu delegacijos isvykimas 1569 m kovo 1 d dauguma LDK seimo nariu neatvyko į bendra posedį Naktį oficialiai nepranese jie is Liublino isvyko į Lietuva Tai buvo reakcija į Zygimanto Augusto reikalavima besalygiskai paklusti bei supratus jog bendro sutarimo del unijos su lenkais nepavyks rasti Dalies LDK zemiu prijungimas prie Lenkijos Karalystes LDK ir Lenkija 1526 m pries sudarant unijaATR 1569 m Zygimantas Augustas buvo pirmasis is bendru LDK ir Lenkijos valdovu derybu metu palaikes lenku puse Tuo metu vykstant karui su Maskva ir kylant LDK okupacijos gresmei jos valstybingumo islaikymas valdovui nebuvo labai svarbus 1569 m kovo 5 d lietuviams nedalyvaujant Zygimantas Augustas prijunge prie Lenkijos Karalystes Palenkes ir Voluines vaivadijas Sprendimas buvo grindziamas istorinemis lenku pretenzijomis į sias teritorijas 1569 m birzelį Zygimantas Augustas nepaisydamas tu zemiu ir Lietuvos atstovu priestaravimo Lenkijai perdave dalį Braclavo vaivadijos ir Kijevo vaivadija LDK prarado daugiau nei trecdalį teritorijos ir gyventoju 51 savivalda turintį miesta Netekta dideliu pajamu is prekybos amatu muitu Stipriai sumenko sauktine Lietuvos bajoru kariuomene tai turejo didele reiksme tuo metu vykstant karui Livonijoje ir valstybes rytuose Lenkijos istorijaGermanijaSlavu Germanija Baltieji chorvatai Mozurai Pamarenai Lendai Lenkijos karalyste Piastai JogailaiciaiAbieju Tautu RespublikaATR padalijimaiPrusijos karalysteVarsuvos kunigaikstysteKongreso karalyste Poznanes kunigaikstyste KrokuvaRusijos imperija Antroji RespublikaTreciasis ReichasSocialistine LenkijaTrecioji RespublikaIstoriniai regionaiDidzioji Lenkija Mazoji Lenkija Silezija Galicija Pomeranija Pomerelija Mazovija Kujavija PalenkeDerybu tasa ir rezultatas 1569 m balandį į Liublina grįzo lietuviu delegacija vadovaujama įzvalgaus politiko Zemaitijos seniuno Jono Chodkeviciaus Du menesius astriai diskutuota bandyta susitarti Is Jono Chodkeviciaus kalbos Liublino Seime Negalima apsakyti kaip tai mums yra sunku Juk mes kaip geri tevynes sunus turime rupintis jos gerove tad ir maloningasis karalius ir visi tamstos galite paliudyti jog kiek galedami gyneme savo tevyne kuria ligi siol islaikeme sveika savo krauju ir gyvybe Jei dabar nebeįstengiame iki galo jos apginti tai todel kad teko nusileisti kliutims likimui ir laiko aplinkybems Nebeturime į ka kreiptis pagalbos tik į Dieva ir į musu valdova musu teisiu gyneja stovime pries maloningajį karaliu savo noru cia atvyke ir prasome baigti taip kad nei mums nei musu palikuonims tai nevirstu vergija ir geda Birzelio 9 d prasidejo baigiamasis derybu etapas Birzelio viduryje jau pradetas derinti unijos tekstas Kalbose apeliuojant į Zygimanto Augusto jausmus atidedant ateiciai sunkiai suderinamus klausimus J Chodkeviciui pavyko pasiekti kad sutarties akte skelbta tik apie lygiateise sajunga 1569 m liepos 1 d buvo patvirtintas Liublino unijos aktas Unijos aktas ir Abieju Tautu Respublikos sukurimasBendras Lenkijos Karalystes ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Liublino Seimas 1569 m liepos 1 d aktu nutare sukurti nauja Europos valstybe dabar vadinama ATR arba Respublika Aktu numatyta kad Respublika valdo vienas valdovas sudaromas bendras seimas sudarytas is senato ir zemiu atstovu rumu vykdoma bendra uzsienio politika Respublikos bajorams sudaryta galimybe įsigyti zemiu bei jas valdyti visoje ATR teritorijoje be muitu prekiauti savo dvaru produkcija Nors unijos akte skelbta jog LDK ir Lenkija yra vienalyte Respublika kiekviena valstybe tebeturejo savo pavadinima teritorija sienas kariuomene teise izda atskirus vykdomosios valdzios pareigunus SaltiniaiEdvardas Gudavicius Lietuvos istorija t 1 Vilnius 1999 Lietuvos istorija V tomas verzli naujuju laiku pradzia Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste 1529 1588 metais Jurate Kiaupiene Inge Luksaite Baltos Lankos 2013 m 206 228 psl ISBN 978 9955 23 680 1 Alfredas Bumblauskas Senosios Lietuvos istorija 1009 1795 R Paknio leidykla 2005 m 256 259 m ISBN 9986 830 89 3