Antanas Gelgaudas 1792 m balandžio 27 d Panemunės pilis Jurbarko raj 1831 m liepos 13 d Šnaukštai Klaipėdos apskr palaid
Antanas Gelgaudas

Antanas Gelgaudas (1792 m. balandžio 27 d. Panemunės pilis, Jurbarko raj. – 1831 m. liepos 13 d. Šnaukštai, Klaipėdos apskr.; palaidotas Kisinuose, Dovilų valsčius) – 1831 m. sukilimo Lietuvoje vadas, brigados generolas.
Antanas Gelgaudas | |
---|---|
Gimė | 1792 m. balandžio 27 d. Panemunės pilis, Jurbarko raj. |
Mirė | 1831 m. liepos 13 d. (39 metai) Šnaukštai, Klaipėdos apskr |
Palaidotas (-a) | Kisinuose, Dovilų valsčius |
Tėvas | Mykolas Gelgaudas |
Veikla | 1831 m. sukilimo Lietuvoje vadas, brigados generolas. |
Žymūs apdovanojimai | |
Biografija
Kilęs iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų Gelgaudų giminės.
Palaikė Napoleoną I, 1812 m. savo lėšomis suformavo pėstininkų pulką, už nuopelnus prancūzų kariuomenei suteiktas pulkininko laipsnis. Vėliau stojo į Lenkijos kunigaikštystės karinę tarnybą. 1818 m. Kongreso karalystės Pirmosios divizijos pirmosios brigados vadas, brigados generolas.
1830 m. Lenkijoje vadovavo sukilėlių daliniams.
1831 m. gegužės 29 d. žygyje į Lietuvą prie Raigardo (Balstogės vaivadija) jo vadovaujama 12 000 karių kariuomenę sumušė Rusijos imperijos kariuomenės 5800 karių dalinį.
1831 m. birželio mėn. ties Gelgaudiškiu susijungė su generolo H. Dembinskio junginiu.
Paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių vadu, prie savo štabo sudarė . Apskrityse jo pastangomis buvo atkurta sukilėlių valdžia.
Ilgai delsęs tik birželio 11 d. generolams ir H. Dembinskiui įsakė žygiuoti į Vilnių; tikėjosi, kad Rusijos kariuomenė be mūšio apleis miestą. Jo vadovaujami Lietuvos sukilėliai ir Lenkijos kariuomenė birželio 19 d. Panerių kautynėse dėl Vilniaus pralaimėjo persigrupuoti spėjusiems Rusijos imperijos kariuomenės daliniams. Žuvo 600 Lietuvos sukilėlių ir 364 Rusijos kariai.
Vėliau stengėsi įsitvirtinti tarp Neries ir Šventosios nuo Kauno iki Ukmergės, Žemaitijoje ir kitur organizavo naujus sukilėlių pulkus. Liepos 8 d. jo kariuomenė bandė išvaduoti Šiaulius, bet Šiaulių kautynes pralaimėjo atvykusiems Rusijos rezervinės armijos junginiams, kuriems vadovavo generolas .
Rusijos kariuomenei užkirtus kelią į Lenkiją į Prūsiją atsitraukiančią sukilėlių kariuomenę suskirstė į 3 dalis. Liepos 13 d. sukilėliams pereinant sieną kilus sąmyšiui nušautas sukilėlių kapitono Stepono Skulskio.
Po jo mirties Gelgaudų (Panemunės) pilis buvo nusavinta.
Šaltiniai
- Feliksas Sliesoriūnas. Antanas Gelgaudas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 510 psl.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antanas Gelgaudas, Kas yra Antanas Gelgaudas? Ką reiškia Antanas Gelgaudas?
Antanas Gelgaudas 1792 m balandzio 27 d Panemunes pilis Jurbarko raj 1831 m liepos 13 d Snaukstai Klaipedos apskr palaidotas Kisinuose Dovilu valscius 1831 m sukilimo Lietuvoje vadas brigados generolas Antanas GelgaudasGime 1792 m balandzio 27 d Panemunes pilis Jurbarko raj Mire 1831 m liepos 13 d 39 metai Snaukstai Klaipedos apskrPalaidotas a Kisinuose Dovilu valsciusTevas Mykolas GelgaudasVeikla 1831 m sukilimo Lietuvoje vadas brigados generolas Zymus apdovanojimaiKrzyz Kawalerski Orderu Wojennego Virtuti MilitariBiografijaKiles is Lietuvos Didziosios kunigaikstystes didiku Gelgaudu gimines Palaike Napoleona I 1812 m savo lesomis suformavo pestininku pulka uz nuopelnus prancuzu kariuomenei suteiktas pulkininko laipsnis Veliau stojo į Lenkijos kunigaikstystes karine tarnyba 1818 m Kongreso karalystes Pirmosios divizijos pirmosios brigados vadas brigados generolas 1830 m Lenkijoje vadovavo sukileliu daliniams 1831 m geguzes 29 d zygyje į Lietuva prie Raigardo Balstoges vaivadija jo vadovaujama 12 000 kariu kariuomene sumuse Rusijos imperijos kariuomenes 5800 kariu dalinį 1831 m birzelio men ties Gelgaudiskiu susijunge su generolo H Dembinskio junginiu Paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukileliu vadu prie savo stabo sudare Apskrityse jo pastangomis buvo atkurta sukileliu valdzia Paminklo Paneriu kautynese 1831 m birzelio 19 d zuvusiems Antano Gelgaudo sukileliams atidengimas 2001 m birzelio 6 d Ilgai delses tik birzelio 11 d generolams ir H Dembinskiui įsake zygiuoti į Vilniu tikejosi kad Rusijos kariuomene be musio apleis miesta Jo vadovaujami Lietuvos sukileliai ir Lenkijos kariuomene birzelio 19 d Paneriu kautynese del Vilniaus pralaimejo persigrupuoti spejusiems Rusijos imperijos kariuomenes daliniams Zuvo 600 Lietuvos sukileliu ir 364 Rusijos kariai Veliau stengesi įsitvirtinti tarp Neries ir Sventosios nuo Kauno iki Ukmerges Zemaitijoje ir kitur organizavo naujus sukileliu pulkus Liepos 8 d jo kariuomene bande isvaduoti Siaulius bet Siauliu kautynes pralaimejo atvykusiems Rusijos rezervines armijos junginiams kuriems vadovavo generolas Rusijos kariuomenei uzkirtus kelia į Lenkija į Prusija atsitraukiancia sukileliu kariuomene suskirste į 3 dalis Liepos 13 d sukileliams pereinant siena kilus samysiui nusautas sukileliu kapitono Stepono Skulskio Po jo mirties Gelgaudu Panemunes pilis buvo nusavinta SaltiniaiFeliksas Sliesoriunas Antanas Gelgaudas Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 510 psl Nuorodos