Ažagų kautynės

Ažagų kautynės (Ažagų-Eimuliškio mūšis)
Priklauso: Partizaninis karas prieš sovietinę okupaciją
Data 1945 m. kovo 27 d. Vieta Ažagų‑Eimuliškio miškas (Pušaloto, Rozalimo ir Smilgių valsčiai) Rezultatas SSRS pajėgų pergalė
Konflikto šalys
Lietuvos partizanai	Sovietų Sąjunga
Vadovai ir kariniai vadai
Jonas Blieka‑Genys Antanas Bručas‑Strazdelis Antanas Petrauskas
Pajėgos
~350	~800
Nuostoliai
~80 (NKVD duomenimis - 120)	Nežinoma

Ažagų kautynės (Ažagų-Eimuliškio mūšis) – 1945 m. kovo 27 d. vykęs Lietuvos partizanų ir SSRS NKVD kariuomenės ginkluotas susidūrimas Ažagų‑Eimuliškio miške (Pušaloto, Rozalimo ir Smilgių valsčiai).

Priešistorė

1945 m. kovo mėnesio pradžioje NKVD pajėgos surengė puolimą prieš Pušaloto ir Pasvalio valsčiuose bei Žaliojoje girioje veikiančius Žaliosios rinktinės partizanus. Pastarieji su kovomis atsitraukė į Ažagų‑Eimuliškio mišką. Miškas iš šiaurės į pietus driekiasi apie 20 km. Plotis labai nevienodas – nuo 8-9 iki 2 km. Apie 350 partizanų (vadai: Jonas Blieka‑Genys, Antanas Bručas‑Strazdelis ir Antanas Petrauskas) miške įsirengė 3 stovyklas, kurias kovo 27 d. ryte atakavo trys NKVD 261‑ojo šaulių pulko batalionai ir specialusis dalinys (iš viso apie 800 žmonių). NKVD pajėgos naudojo šarvuočius, aviaciją (mūšio aprašymuose klaidingi minimi sraigtasparniai, kurių SSRS tuo metu nebuvo), kulkosvaidžius.

Mūšio eiga

Kautynės truko maždaug nuo 7 iki 14 valandos. Pirmiausia NKVD pajėgos atakavo iš vietinių vyrų (daugiausia iš Dragonių kaimo, prie Panevėžio) suformuoto partizanų būrio stovykla. Jiems į pagalbą atskubėjo partizanų būriai iš gretimų stovyklų. Mūšis tęsėsi iki popietės, sovietų pajėgos po truputį stūmėsi į priekį. Dienos pabaigoje pasinaudodami tamsa, likę gyvi partizanai per Jakūbonių mišką prasiveržė link Pakruojo.

Kautynėse žuvo apie 76-80 (NKVD operatyviniais duomenimis – 120) partizanų. Iš jų žinomi: partizanų junginio vadai Jonas Blieka-Genys, Antanas Bručas-Strazdelis ir Antanas Petrauskas, partizanų būrių vadai Bronius Giedrikas-Švelnys, Juozas (Stasys) Kazlauskas ir Kazys Miknevičius-Vitolis, partizanai Jonas Balčėtis, Stasys Baranauskas-Tarzanas, Karolis Beriozovas, Kęstutis Blynas-Šviesa, Napalys Čirpulis, Daktarėlis (slapyv.), Aleksas Daubaras-Karabasas, Antanas Dilininkaitis (Dilinskaitis), Petras Dirvanauskas-Kregždė, Adolfas Gasiūnas-Fiureris, Janina Gelumbeckaitė, Kazys Gelumbickas, Aleksas Gulbinas-Varlė, Jonas Gulbinas-Lapinskas, Leonas Janeliūnas-Montė, Jonas Janulevičius-Stirna, Antanas Jurevičius, Kazys Karaliūnas, Kazys Keršys, Ignas Krivickas, Adelė Lindaitė, Antanas Apolonas Liubickas (Lubickas), Feliksas Lukša, Juozas Mikelionis, Vincentas Mikulevičius, Juozas Mikulskis, Kazys Misiūnas-Nerimas, Liudvikas (Liucijus) Paliūnas, Vladas Pašakinskas, Antanas Petraitis, Juozas Petraitis-Balandis, Juozas Petrauskas, Kazimieras Petravičius-Kregždė, Romas Povilionis, Jaroslavas Pšetulskis (Pšitulskis), Kazimieras Repšys, Antanas Sakalauskas, Janina Simonaitienė, Alfonsas Šimoliūnas-Lapė, Antanas Šimoliūnas, Juozas Šimoliūnas-Kriauza, Antanas Šliogeris, Vladas Šlevas, Domas Tumas-Dulkė, Jonas Tutinas, Juozas Valantinas, Povilas Valatka, Vilhelmas (Vilius) Zablockis (Zablockas) ir Juozas Žiaunys.

Manoma, į nelaisvę pateko 18 ar 19 partizanų, iš kurių 5 buvo sužeisti. Iš jų žinomi: Juozas Abromaitis, Marcelis Jovaiša, Pranas Juška, Vytautas Miknevičius, Stasys Pališkevičius ir Juozas Turliauskas. NKVD atiteko 7 kulkosvaidžiai, 30 šautuvų, 5 automatai, 7 pistoletai, 34 granatos, granatsvaidis su šoviniais, taip pat daug dokumentų. NKVD kariuomenės nuostoliai nežinomi, nes ji nukautus ir sužeistus saviškius išsivežė.

Po mūšio

Žuvusius partizanus artimieji palaidojo kapinėse Sitkūnuose (dabar Klovainių seniūnija; senosiose kapinėse), Daukšėnuose (dabar Karsakiškio seniūnija), Spirakiuose (prie Panevėžio), Jakūboniuose (dabar Pušaloto seniūnija), Daukšėnuose (dabar Subačiaus seniūnija). Kitų žuvusių kovotojų, kurių artimieji nežinojo apie mūšį, palaikai buvo palikti miške. Smilgių valdžia įsakė vietiniams gyventojams juos palaidoti Dragonių kapinėse (balandžio 2 d. be ceremonijų čia palaidoti 21 asmens palaikai). 1989 m. ši kapavietė sutvarkyta, 1990 m. rugpjūčio 28 d. atidengta paminklinė kompozicija kautynėse žuvusiems partizanams. 2017 m. Ažagų miško (Smilgių seniūnija) pakraštyje pastatytas kautynių atminimo ženklas (autorius Romas Navickas).

Literatūra

• Atsiminimai apie Ažagų kautynes (1945 m. kovo 27 d.), voruta.lt
• Trimonienė, Rūta, Ažagų-Eimuliškio kautynės (1945 m. kovo 27 d.), partizanai.org
• Trimonienė, Rūta, Ažagų kautynės, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Išnašos

1. „Atsiminimai apie Ažagų kautynes (1945 m. kovo 27 d.)“. voruta.lt. Voruta. 2010-01-10. Nuoroda tikrinta 2025-10-01.
2. Trimonienė, Rūta, Ažagų kautynės, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
3. Ažagų-Eimuliškio kautynės (1945 m. kovo 27 d.), partizanai.org