| Valmieros apgultis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Etmonas Janas Zamoiskis | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Abiejų Tautų Respublika | Švedijos karalystė | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Janas Zamoiskis Jurgenas Farensbachas | Karlas Gylenhelmas Jakobas Delagardija | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 15 tūkst. 50 patrankų | ~1 tūkst. | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| Iki 480 karių | |||||||
Valmieros apgultis (lenk. Oblężenie Wolmaru, šved. Belägringen av Wolmar) – 1601 m. spalio 18–gruodžio 18 d. vykęs Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karalystės kariuomenių ginkluotųjų pajėgų susirėmimas, vienas 1600–1611 m. ATR-Švedijos karo mūšių.
Karūnos (Lenkijos) didysis etmonas Janas Zamoiskis į Livoniją įsiveržė su 15 tūkst. karių ir 50 pabūklų (įskaitant sunkiuosius apsiausties pabūklus – kolubrinas) pajėgomis. Priešingai jo pajėgose tarnavusio Livonijos didiko Jurgeno Farensbacho patarimui, Zamoiskis neketino greitai žygiuoti į šiaurę aplenkiant švedų užimtas pilis su tikslu sunaikinti pagrindines Švedijos pajėgas, tačiau nusprendė surengti sistemingą kampaniją ir užgrobti Livonijos ir Estijos tvirtoves. Vienu pirmųjų jo tikslų tapo Valmiera, kurią gynė tūkstantis pėstininkų. Gynybai vadovavo Karlas Gylenhelmas (šved. Carl Carlsson Gyllenhielm) ir ir iš Estijos kilęs Jakobas Delagardija (šved. Jacob Pontusson De la Gardie). Miestą juosė daugiau nei metro storio siena ir gilus griovys. Papildomų kliūčių apgulėjams sudarė ant kalno pastatytos pilies papėdėje tekėjęs upelis ir tvenkinys.
Stanislovo Žolkievskio vadovaujamos karūnos kariuomenės priešakinės sargybos pulkai tvirtovę pasiekė spalio 18 d. Likusi kariuomenės dalis su Janu Zamoiskiu ir karaliumi Žygimantu III Vaza atvyko po kelių dienų.
Pirmąjį mėnesį ATR kariuomenė apsiribojo pilies blokavimu ir stovyklos įsirengimu. Rimti apgulties veiksmai prasidėjo tik karaliui išvykus į Vilnių (gruodžio 5 d.). Gruodžio 8 dieną artilerija pradėjo reguliarų tvirtovės sienų apšaudymą. Gruodžio 18 d. Zamoiskis, nusprendęs, kad bombardavimas pakankamai apgriovė miesto sienas, davė įsakymą pulti. Pats vadas asmeniškai dalyvavo puolime.
Į Valmierą įžengus ATR kariams švedai pasitraukė į pilį ir netrukus paprašė pasidavimo sąlygų. Zamoiskis leido eiliniams kariams laisvai išvykti iš miesto su vienintele sąlyga – prisiekti, kad jie su ATR nebekariaus. Kitą dieną, gruodžio 19 d., likę švedų kariai (519 žmonių) paliko Valmierą. Švedų pajėgų vadai – Gylenhelmas, de la Gardie ir kiti karininkai pateko į nelaisvę.
Bibliografija
- LeszekL. Podhorodecki LeszekL., Rapier i koncerz, Warszawa: „Książka i Wiedza”, 1985, ISBN 83-05-11452-X, OCLC 176976102.
- LeszekL. Podhorodecki LeszekL., Stanisław Żółkiewski, Warszawa: Ludowa Spółdzielnia Wydawnicza, 1988, ISBN 83-205-4082-8, OCLC 830085141.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Valmieros apgultis, Kas yra Valmieros apgultis? Ką reiškia Valmieros apgultis?