Kalvarijos mūšis

Kalvarijos mūšis
Priklauso: Pirmasis pasaulinis karas
Rytų frontas, 1915 m. kovas
Data 1915 m. balandžio 1-12 d. Vieta Kalvarija Rezultatas Neaiškus, šalys liko savo pozicijose
Konflikto šalys
Rusijos imperija	Vokietijos imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Jevgenijus Radkevičius	Hermann von Eichhorn
Pajėgos
269 951 kariai	157 525 kariai
Nuostoliai
Balandžio 1–7 d.: 4 498 Balandžio 8–12 d.: 5 955 žuvę, sužeisti, dingę	Balandžio 1–7 d.: 1 685 žuvę, sužeisti, dingę Balandžio 8–12 d.: nežinoma

Kalvarijos mūšis – 1915 m. balandžio 1-12 d. Kalvarijos apylinkėse vykę Vokietijos imperijos ir Rusijos imperijos kariuomenių kautynės, vienas Pirmojo pasaulinio karo mūšių. Mūšis įvyko Rusijos 10-ajai armijai mėginant kontratakuoti po sėkmingo 1915 m. kovo mėnesį vykusio Vokietijos puolimo ir išstumti vokiečius iš neseniai jų užimtų Lietuvos teritorijų.

Priešistorė

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jau 1914 m. rugsėjo 10 d. vokiečių kariniai daliniai pirmą kartą įžengė į Kalvariją. Dar prieš jiems ateinant, rusų kariuomenė ir valdininkai paliko miestą. Nors vokiečiai mieste išsilaikė vos 19 parų, bet karo fotografai spėjo jį įamžinti fotografijose, kuriose liko didžioji dalis užfiksuota senojo, dar beveik nenukentėjusio miesto vaizdų. Rugsėjo 29 d. Rusijos kariuomenei pradėjus kontrpuolimą, vokiečiai apleido Kalvariją. Į miestą sugrįžo ir rusų administracija. 1915 m. pradžioje vokiečiai pradėjo naują puolimą ir vasario 13 d. antrą kartą užėmė Kalvariją.

Po sėkmingų kovų su Rusijos 10-ąja armija 1915 m. kovo mėn. Vokietijos 10-oji armija išstrūmė Rusijos pajėgas iš Rytų Prūsijos ir įsitvirtino fronte nuo Palangos iki Berezinos upės. Balandžio pradžioje Vokietjos kariuomenės XXI-ąjį korpusą Kalvarijoje pakeitė XL-asis atsargos korpusas, įsitvirtinęs naujame sektoriuje nuo Raigardo iki Vygrių. Prie Vygrių ežero įsitvirtino 77-oji ir 78-oji atsargos divizijos, pagal Šešupę – 1-oji kavalerijos divizija, prie Nemuno – XL atsargos korpusas ir 16-oji Landsvero vivizija. Frontą nuo Klaipėdos iki Smalininkų saugojo 6-oji ir 78-oji atsargos divizijos, 3-ioji, 6-oji ir neseniai atvykusi Bavarijos kavalerijos divizija, apjungtos į XXXIX-ąjį atsargos korpusą.

Mūšis

Balandžio 5 d. Rusijos 10-osios armijos vadas Jevgenijus Radkevičius (rus. Евгений Александрович Радкевич) įsakė užimti Marijampolės ir Kalvarijos miestelius. Rusijos pajėgas sudarė 269 951 karys, Vokietijos – 157 525. Rusai tikėjosi išnaudoti kiekybinę persvarą ir atstumti neseniai įsiveržusius vokiečius. Rusų artilerija buvo aprūpinta 252 lengvaisiais, 200 mortyrų ir 209 sunkiasiais sviediniais pabūklo vamzdžiui. Nepaisant gero aprūpinimo, balandžio 5 d. surengto puolimo iš Kauno metu 1-ajai gvardijos kavalerijos divizijai nepavyko įveikti tik lengvaisiais ginklais ir keletu patrankų ginkluotų vokiečių pasipriešinimo prie Marijampolės.

Balandžio 6 d. vokiečių 31-oji ir 42-oji pėstininkų divizijos, nepaisant nedidelių pajėgumų (31-ojoje -buvo tik ~3 tūkst. karių), pradėjo kontrpuolimą prieš Kauno įgulos pagrindu suformuotus rusų dalinius. Rusijos kariuomenės 68-osios pėstininkų divizijos brigada, iki tol „tris dienas vandenyje stovėjusi prieš vokiečių įtvirtinimus“ atsitraukė nuo Marijampolės; ja pasekė 1-oji gvardijos kavalerijos divizija. Rusijos 56-oji pėstininkų divizija neatsilaikė prieš vokiečių spaudimą ir tik 73-oji pėstininkų divizija ir atskiroji pėstininkų brigada sugebėjo šiek tiek atstumti vokiečius. Nesėkme baigėsi rusų 2-osios gvardijos ir 3-iosios pėstinkų divizijų mėginimas užeiti vokiečiams į užnugarį. Vokiečiai sumušė rusų Ust-Dvinsko pulką, vadovaujamą Potapovo (rusai neteko 54 žuvusiais, 93 sužeistaisiais, 9 karininkai ir 320 kareivių dingo be žinios), tačiau jų kontrataka nutrūko negavus pastiprinimo ir buvo sustabdyta vyriausiosios karinės vadovybės Rytų fronte įsakymu.

Vadinamųjų Velykų mūšių metu Rusijos 10-oji armija neteko 646 karių žuvusiais, 2 894 sužeistaisiais, 958 dingusiais be žinios. Vokiečių nuostoliai taip pat buvo ženklūs – vien XXI-asis armijos korpusas neteko 287 karių žuvusiais, 724 sužeistaisiais, 674 dingusiais be žinios.

Balandžio 8-11 d. kovos tęsėsi be aiškaus nugalėtojo. Rusijos 10-sios armijos nuostoliai balandžio 8-12 d. pasiekė 1 202 žuvusių, 3 680 sužeistųjų, 1 073 dingusių. Rusams pavyko paimti 693 belaisvius ir užgrobti 8 kulkosvaidžius.

Rezultatas

Balandžio 13 d., po velykinių mūšių prie Kalvarijos, Radkevičius, atsižvelgdamas į „judėjimą įtin apsunkinančią dirvos būseną“, įsakė nutraukti puolimą ir, įsitvirtinus esamose pozicijose, pasirengti gynybai. Visi vadai gavo įsakymą „asmeniškai dažnai tikrinti jiems pavaldžių dalinių budrumą tam, kad neleisti priešui prasiveržti kairiuoju flangu“.

Po šio puolimo fronto linija ilgesniam laikui sustojo apie 1,5 km į rytus nuo miesto ir išsilaikė iki pat vasaros. Mūšių metu miestas nukentėjo. Kalvariojs savivaldybės puslapyje nurodoma, kad didžioji miesto dalis buvo vokiečių sudeginta prieš pat 1915 m. Velykas. Sudegė abejos kareivinės, politinių kalinių įkalinimu pagarsėjęs kalėjimas, spirito rektifikavimo įmonė, Kalvarijos dvaras. Visiškai sudeginta Gardino, Turgaus ir kitos gatvės. Sudegė 500 namų. Beveik nenukentėjo tik bažnyčia, cerkvė, apskrities administracijos pastatas, ligoninė, paštas, liuteronų bažnyčia, abi sinagogos. Sudegė 28 apylinkių kaimai ir visi dvarai. 1915 m. vasarą frontas nusirito į rytus, o sugriautas bei sudegintas miestas liko vokiečių okupacinės administracijos valdžioje dar trejiems metams. 1916 m. gegužės 1 d. vokiečiai panaikino Kalvarijos apskritį. Jos centru tapo Alytus.

Literatūra

1. Kalvarijos miesto atsiradimas ir raida, Kalvarijos savivaldybė.
2. С. Нелипович, 2022, p. 133С. Нелипович, Русский фронт первой мировой войны, потери сторон, 1915., 2022.
3. Sanitaetsbericht ueber das Deutsche Heer (Feldheer und Besatzungsheer) im Weitkrieg 1914/1918. Bd. III. Tafel 11.
4. Der Weltkrieg 1914 bis 1918. Bd. VII, p. 284; NiedrichK. Landwehr-lnfanterie-Regiment Nr. 379. Oldenburg; Berlin, 1923.

Išnašos

1. С. Нелипович, 2022, p. 137 skaičiuota Rusijos kariniame istoriniame archyve saugomų dokumentų pagrindu: Ф. 2019. Oп. I. Д. 59. Л. 128: Д. 111. Л. 402: Д. 112. Л. 112. 230-231. 304-305: Д. 123. Л. 252. 273. 325. 372. 407: Д. 124. Л. 10. 38. 51. 324-326. 366-367: Он. 2. Д. 21. Л 144. 229: Ф 2106. Он. 2. Д. 42. Л. 1-137: Ф. 2144. Оп. 2. Д. 127. Л. 64-87. 179-439.579-580: Д. 128. Л. 1017-1259; Ф. 2152. Оп. 2. Д. 192. Л. 19-456; Ф. 2177. On. 1. Д. 2190. Л. 2-38; Ф. 2183. On. 1. Д. 600. Л. 12-272. 423.425: Ф. 2212. Oп. 1. Д. 646. Л. 72-88; Ф. 2216. On. I. Д. 178. Л. 33; Д. 189. Л. 1-20: Д. 200. Л. 1-58: Д. 862. Л. 132-137; Ф. 2232. Оп. I Д. 276. Л. 97-165, 170; Ф. 2266. Oп. 1. Д. 219. Л. Ф. 2290. On. I. Д. 580. Л. 47-104, 197 405; Ф. 2373. Оп. 2. Д. 113. Л. 36:Ф. 2406. Оп. 1. Д. 14. Л. 197-810: Ф. 2513. Оп, I. Д. 34. Л. 4-36; Д. 150. Л. 85: Д. 318. Л. 32. 64; Ф. 2514. Oп. 1. Д. 187. Л. 213-226: Ф. 2516. Он. 2. Д. 45 Л. 52. 55: Ф. 2517. Оп. 2. Д. 596. Л. 218-219, 381. 401—402; Ф. 2518. Оп. I Д. 510. Л. 161 280: Ф. 2523.011. I. Д. 188. Л. 6-258. 291; Ф. 2573. Д. 143. Л. 75-138: Ф. 2579. Оп. 2. Д. 1082. Л. 5-108: Ф. 2582. Оп. 2. Д. 256. 4.2. Л. 720-961: Ф. 2620. Оп. 2.
2. С. Нелипович, 2022, p. 135
3. С. Нелипович, 2022, p. 137 skaičiuota pagal Armee-Verordnungsblaetter. Deutsche Verlustlisten. № 373-1297. 20.02.1915-06.12.1916. Berlin, 1915-1916.
4. Kalvarijos miesto atsiradimas ir raida, Kalvarijos savivaldybė.
5. Der Weltkrieg 1914 bis 1918. Bd. VII, p. 284; NiedrichK. Landwehr-lnfanterie-Regiment Nr. 379. Oldenburg; Berlin, 1923. p. 34.
6. С. Нелипович, Русский фронт первой мировой войны, потери сторон, 1915., 2022, p. 133.
7. Sanitaetsbericht ueber das Deutsche Heer (Feldheer und Besatzungsheer) im Weitkrieg 1914/1918. Bd. III. Tafel 11
8. С. Нелипович, 2022, Нелипович, Русский фронт первой мировой войны, потери сторон, 1915., 2022, p. 134.