Rugsėjo 18

Rgp – Rugsėjis – Spa
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
1	2	3	4	5	6	7
8	9	10	11	12	13	14
15	16	17	18	19	20	21
22	23	24	25	26	27	28
29	30
2025

Rugsėjo 18 yra 261-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 262-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 104 dienos.

Informacija

Šventės

• Čilė – Nepriklausomybės diena.
• Okinavos prefektūra, Japonija – Salos kalbos diena

Vardadieniai

Jorūnė – Juozapas – Stanislovas – Mingailas – Galmantė – Stefanija – Stefa

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1873 – gimė arkivyskupas metropolitas Juozapas Jonas Skvireckas, Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą.

Gimimo dienos

• 1867 m. – Kazimieras Jasėnas, Romos katalikų kunigas, prelatas, dailėtyrininkas (m. 1954 m.).
• 1873 m. – Juozapas Jonas Skvireckas, arkivyskupas, vertėjas (m. 1959 m.).
• 1888 m. – Jonas Jankus, Lietuvos vargonininkas ir chorvedys (m. 1944 m.).
• 1897 m.:
  • Povilas Brazdžiūnas, lietuvių fizikas, akademikas, profesorius, vienas fizikos mokslo organizatorių ir daugelio šio mokslo sričių pradininkas Lietuvoje (m. 1986 m.).
  • Pranas Lembertas, Lietuvos teisininkas, poetas, visuomenės ir kultūros veikėjas (m. 1967 m.).
• 1903 m. – Česlovas Liutikas, Lietuvos agronomas, istorikas, muziejininkas, visuomenės veikėjas (m. 1984 m.).
• 1906 m. – Emilija Platušaitė, aktorė (m. 1986 m.).
• 1924 m. – Vincas Sinkevičius, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1928 m. – Alfonsas Čepas, teisininkas, teisėtyrininkas penalistas, kriminologas, prokuroras (m. 1999 m.).
• 1929 m. – Bronius Raguotis, Lietuvos žurnalistikos pedagogas, spaudos, literatūros istorikas (m. 2021 m.).
• 1931 m. – Danutė Gobytė-Daunorienė, Lietuvos dailininkė keramikė (m. 2002 m.).
• 1935 m. – Kazys Sakalauskas, geležinkelių inžinerijos mokslininkas, habilituotas mokslų daktaras, VGTU kelių katedros profesorius.
• 1938 m. – Krescencijus Antanas Stoškus, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1939 m. – Šarūnas Šimulynas, lietuvių skulptorius, tapytojas, poetas, prozininkas (m. 1999 m.).
• 1940 m. – Libertas Klimka, lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininkas Lietuvoje.
• 1942 m. – Pranas Povilionis, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1950 m. – , pedagogė, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinė veikėja.
• 1954 m. –  – Malinauskaitė, pedagogė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1956 m. – Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos žurnalistas, publicistas, politikos ir kultūros apžvalgininkas, redaktorius, visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – , Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – , pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1982 m. – Arvydas Eitutavičius, lietuvių krepšininkas, žaidžiantis įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose.
• 1983 m. – Sasha Son, Lietuvos dainininkas, 2009 m. atstovas Lietuvai Eurovizijos dainų konkurse.

Mirtys

• 1786 m. – Jeronimas Vincentas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1759 m.).
• 1807 m. – Pranciškus Smuglevičius, įžymiausias klasicizmo dailininkas Lietuvoje. Didžiąją dailininko kūrybos dalį sudaro religinė tapyba Senojo ir Naujojo testamentų siužetais, šventųjų paveikslai, taip pat istorinio, mitologinio, alegorinio ir portretinio žanro kūriniai. Be to jis savo darbuose įamžino Vilniaus architektūros paminklus, svarbiausius LDK istorijos įvykius, kasdieninio žmonių gyvenimo, buities scenas (g. 1745 m.).
• 1862 m. – Vladislovas Sirokomlė, Lietuvių poetas gyvenęs Rusijos imperijoje. Vladislovas Sirokomlė rašė lenkų kalba (g. 1823 m.).
• 1977 m. – Boleslovas Ambrazas, vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas (g. 1900 m.).
• 1980 m. – Stasys Sinkevičius, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1928 m.).
• 1989 m. – Vytautas Jonas Nainys, gydytojas, antropologas teismo medicinos specialistas, medicinos mokslų daktaras, pedagogas, vadovėlių autorius (g. 1923 m.).
• 1993 m. – Vytautas Kauneckas, ekonomistas, Lietuvos politinis veikėjas, vertėjas (g. 1908 m.).
• 1994 m. – Vytautas „Vitas“ Kevinas Gerulaitis, profesionalus teniso žaidėjas (g. 1954 m.).
• 2003 m. – Ieva (Eva) Erika Labutytė-Vanagienė, Lietuvos dailininkė grafikė, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkė (g. 1938 m.).
• 2020 m. – Gražina Tulevičienė, lietuvių architektė, baldų dizainerė (g. 1933 m.).
• 2021 m. – Kęstutis Makariūnas, Lietuvos fizikas, eksperimentinės branduolio fizikos Lietuvoje pradininkas (g. 1932 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 96 – Nerva tampa Romos imperatoriumi.
• 1502 – K. Kolumbas atrado Kosta Riką.
• 1810 – Čilė paskelbė apie savo nepriklausomybę nuo Ispanijos.
• 1993 – Paskutiniai sovietų armijos daliniai paliko Lenkiją.

Gimimo dienos

• 53 m. – Markas Ulpijus Nerva Trajanas, antras iš vadinamųjų Romos „penkių gerų imperatorių“. Jam valdant Romos teritorija buvo didžiausia per visą jos gyvavimo laiką (m. 117 m.).
• 1765 m. – Grigalius XVI, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1831 m. vasario 2 d. iki mirties (m. 1846 m.).
• 1805 m. – Francesco Carrara, italų baudžiamosios teisės profesorius, baudžiamosios teisės Klasikinės mokyklos atstovas, mirties bausmės panaikinimo šalinininkas; liberalų politikas (m. 1888 m.).
• 1850 m. – Auseklis, latvių poetas, pedagogas, publicistas. Vienas iškiliausių latvių romantizmo poetų, latvių tautinio atgimimo idėjos pradininkas (m. 1879 m.).
• 1875 m. – Hiramas Bingamas, JAV archeologas ir politikas (m. 1956 m.).
• 1890 m. – Augustinas Juozas Marganavičius, Suomijos lietuvių kultūros veikėjas (m. 1977 m.).
• 1898 m. – Giuseppe Saragat, Italijos politikas, nuo 1964 iki 1971 m. ėjęs šalies prezidento pareigas (m. 1988 m.).
• 1905 m. – Greta Garbo, švedų kilmės JAV aktorė (m. 1990 m.).
• 1907 m. – , 1951 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1991 m.).
• 1914 m. – Viktoras Grišinas, tarybinis partinis veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (m. 1992 m.).
• 1934 m. – Morijuki Kato, Japonijos politikas, nuo 1999 m. einantis Ehimės prefektūros gubernatoriaus pareigas.
• 1939 m. – Žoržė Sampajas, Portugalijos teisininkas, politinis veikėjas, Portugalijos prezidentas (1996–2006 m.). (m. 2021 m.).
• 1954 m. – Dennis Wayne Johnson, JAV krepšininkas, žaidęs NBA tarp 1976 ir 1990 metų. 2003 m. dirbo Los Angeles Clippers vyr. treneriu.
• 1961 m.:
  • Bernard Werber, teisininkas, mokslo žurnalistas, rašytojas. Prancūzų kritikai vadina Werberį „genialiu chuliganu", nonkonformistinės fantastikos kūrėju. Jo kūriniai išversti į 36 kalbas, o visame pasaulyje parduota daugiau nei 15 milijonų egzempliorių.
  • , amerikiečių aktorius.
• 1967 m. – Roberto Rosetti, futbolo teisėjas iš Italijos. Teisėjauti jis pradėjo 1983 m., Serie A debiutavo 1996 m., o FIFA kategoriją gavo 2002 m.2010 m. jis teisėjavo pasaulio futbolo čempionate.
• 1968 m. – Toni Kukočas, Kroatijos krepšininkas, žaidęs NBA 13 sezonų.
• 1971 m.:
  • Ana Netrebko, rusų dainininkė (sopranas).
  • Lance Armstrong, profesionalus amerikiečių plento dviratininkas. Pasaulyje jis išgarsėjo sumušęs visų laikų rekordą – laimėjo Tour de France lenktynes septynis kartus iš eilės, nuo 1999 m. iki 2005 m.
• 1973 m. – Mark Shuttleworth, Pietų Afrikos milijonierius, įmonės Canonical steigėjas.
• 1974 m.:
  • Sulzeer Jeremiah Campbell, futbolininkas, Anglijos rinktinės ir Newcastle United klubo gynėjas.
  • Alvin Nathaniel Joiner IV, visiems geriausiai žinomas kaip Xzibit, yra amerikiečių repo muzikos atlikėjas, aktorius ir TV laidų, tokių kaip „“ vedėjas.
• 1979 m. – Alison Marion Lohman, JAV aktorė. Išpopuliarėjo 2009 m. atlikusi pagrindinį vaidmenį filme „“.

Mirtys

• 96 m. – Titas Flavijus Domicianas, Romos imperatorius, priklausęs Flavijų dinastijai (g. 51 m.).
• 411 m. – Konstantinas III, 407–411 m. Vakarų Romos imperijos imperatorius.
• 1598 m. – Tojotomi Hidejoši, Sengoku laikotarpio daimis, kuris suvienijo Japoniją. Tojotomi Hidejoši buvo savo pono Odos Nobunagos įpėdinis ir užbaigė Sengoku laikotarpį. Jo valdymas dažnai vadinamas Momojama laikotarpiu pagal jo pilį. Tojotomi Hidejoši atsimenamas dėl daugybės pradėtų kultūrinių tradicijų, pvz.: jis leido tik samurajams nešiotis ginklus. Hidejoši laikomas antruoju iš Japonijos „vienytojų“ (g. 1536 m.).
• 1783 m. – Leonardas Oileris, šveicarų matematikas bei fizikas (g. 1707 m.).
• 1911 m. – Piotras Stolypinas, Rusijos imperijos ministras pirmininkas (1906–1911 m.) valdant carui Nikolajui II (g. 1862 m.).
• 1967 m. – Džonas Daglas Kokroftas, anglų fizikas, , Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1897 m.).
• 1970 m. – James Marshall „Jimi“ Hendrix, amerikiečių gitaristas, dainininkas, dainų autorius ir prodiuseris (g. 1942 m.).
• 2009 m. – , amerikiečių aktorius ir dainininkas (g. 1952 m.).
• 2024 m. – Salvatore Schillaci, buvęs Italijos futbolininkas (g. 1964 m.).

Nuorodos

1. lenk. Władysław Syrokomla. Wycieczki po Litwie w promieniach od Wilna, t. 2. Wilno, 1860, p., p. 97
2. Anapilin išėjo fizikos mokslui ir Vilniaus kraštui gyvenimą paskyręs Kęstutis Makariūnas. elta.lt. 2021-09-19. Nuoroda tikrinta 2021-09-19.
3. (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
4. Džeimsas Gandolfinis.
5. ROBERTO ROSETTI Archyvuota kopija 2010-06-21 iš Wayback Machine projekto.
6. Richard Holmes, The World Atlas of Warfare: Military Innovations that Changed the Course of History, Viking Press 1988. p. 68.
7. „Italy's World Cup icon Schillaci dies aged 59“. BBC (anglų). 2024-09-18. Nuoroda tikrinta 2024-09-19.