Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
1863 1864 m sukilimasPriklauso ATR Maskvos karaiJono Mateikos paveikslas Sulaikyti sukilėliai Data 1863 m sausio 22 d 18
1863 m. sukilimas
| 1863–1864 m. sukilimas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: ATR-Maskvos karai | |||||||
Jono Mateikos paveikslas „Sulaikyti sukilėliai" | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| sukilėliai | Rusijos imperija | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| apie 200 000 sukilėlių per visą sukilimą | nėra duomenų | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| 10 000–20 000 | nėra duomenų | ||||||
1863–1864 m. sukilimas (kartais vadinamas Sausio sukilimu) – buvusio Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio ir socialinio išsivadavimo trečiasis sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią XIX amžiuje. Laisvės kovos vyko Rusijos imperijos okupuotose Lenkijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje.
Padėtis prieš sukilimą
Per Europą ritantis 1848 m. „Tautų pavasariui", Rusijos imperijos caras Nikolajus I prisidėjo prie revoliucijų numalšinimo. 1853 m. caras įsivėlė į Krymo karą, kurį pralaimėjo. Karui nesibaigus, caras mirė. Krymo karas ir Nikolajaus I mirtis susilpnino Rusijos imperijos pamatus. Į sostą įžengė Aleksandras II, kuris pradėjo liberalesnes reformas. Pagal 1856 m. caro amnestijas ėmė grįžti iš užsienio emigrantai, tremtiniai iš Sibiro.
Lietuvos geopolitinė padėtis tuo laikotarpiu nebuvo lengva. Po 1807 m. Tilžės taikos Sūduva buvo atimta iš prūsų ir atiduota Varšuvos kunigaikštystei, kuri po 1815 m. Vienos kongreso pateko kaip Lenkijos Kongreso karalystės autonomija Rusijos imperijos žinion. Šioje autonomijoje, taip pat ir visoje Suvalkijoje veikė Napoleono kodeksas. Lietuvoje po 1831 m. sukilimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, jo turtas perduotas naujai įsteigtam Kijevo universitetui, Dvasinė akademija iškelta į Sankt Peterburgą. Visoje Lietuvos teritorijoje nuo 1800 m. buvo įvestas Julijaus kalendorius (nors Lietuva viena pirmųjų iš Europos valstybių dar Stepono Batoro laikais buvo perėjusi prie naujojo). 1840 m. buvo panaikintas III Lietuvos statutas (paliktas galioti Ukrainoje) ir įvesti Rusijos imperijos įstatymai. Taip pat Lietuva buvo pavadinta „Šiaurės-Vakarų kraštu“ (rus. Се́веро-За́падный край). Rusijos imperijos įstatymais susiaurintos bajorijos teisės, daugeliui, t. y. beveik 90 proc. smulkiosios bajorijos jos atimtos, nemaža dalis vargingų bajorų su šeimomis iškeldinta į Rusijos imperijos gilumą ir Sibirą. Miestiečiai skurdo, krašte nuolat stovėjo kariuomenės daliniai, buvo uždaryta daug bažnyčių, įsteigta naujų cerkvių, privežta kolonistų. Rusijos imperija buvo viena iš nedaugelio valstybių Europoje, kurioje tebegyvavo nepanaikinta baudžiava.
Troškimas nusikratyti svetima valdžia vertė lietuvius palaikyti ryšius su Varšuva, Krokuva, Poznane ir emigrantais Vakaruose. Bruzdėjimams įtakos turėjo ir 1859 m. kilęs Austrijos-Italijos karas, kuriame Napoleonas III užstojo italus. Revoliucines idėjas kurstė ir emigracijoje gyvavusios organizacijos: Maskvos ir Sankt Peterburgo universitetuose veikusi studentų „Ogol“ organizacija, kuriai priklausė būsimieji sukilimo vadai Konstantinas Kalinauskas, Titas Dalevskis, Boleslovas Kajetonas Koliška (organizaciją rėmė Zigmantas Sierakauskas), taip pat Paryžiuje veikęs kunigaikščio Adomo Čartoriskio ir Vladislavo Zamoiskio politinis bei kultūros centras „Lamberto viešbutis“, revoliuciniai demokratai (prof. Joachimas Lelevelis, generolai Juozapas Visockis, Liudvikas Mieroslavskis), kurie dalyvavo visuose to meto Europoje vykusiuose revoliuciniuose sąjūdžiuose.
1861 m. vasario 19 d. caras Aleksandras II paskelbė manifestą, kuriuo panaikino baudžiavą. Valstiečiai gavo asmeninę laisvę teisę disponuoti žeme ir ją išsipirkti. Reformą buvo pavesta atlikti per dvejus metus. Dvarininkams turėjo likti ne mažiau kaip trečdalis turėtos žemės, jei daugiau kaip du trečdalius sudarė valstiečių dirbama žemė, perteklius iš valstiečių buvo atimamas. Dėl to nuvilnijo valstiečių bruzdėjimai, kurie buvo malšinami kareivių pagalba.
Politinės bajorų, miestiečių, inteligentijos demonstracijos 1861 metais vyko Lenkijoje. 1861 m. vasario 27 d. per demonstraciją Varšuvoje žuvo keletas žmonių, o per balandžio 8 d. demonstraciją – jau keliasdešimt. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje buvo laikomos gedulingos mišios už Lenkijos aukas. Lietuvoje manifestacijos prasidėjo 1861 m. pavasarį, solidarizuojantis su Lenkija, ypač gausios jos buvo, minint Liublino unijos metines. Demonstracijos vyko Vilniuje, Kaune, Trakuose, vėliau persimetė į kitus miestus. Jose dalyvavo iš Paryžiaus, Sankt Peterburgo, Kijevo grįžusi universitetų studentija. Lietuvos bajorijos lyderiai teikė imperijos valdžiai peticijas, reikalaudami Lietuvai kultūrinės autonomijos (vienas svarbiausių tikslų – atkurti Vilniaus universitetą).
Sukilimo pradžia
Lenkijoje sukilimas prasidėjo 1863 m. sausio 22 d. ir kartais yra vadinamas Sausio sukilimu. Sukilimą Varšuvoje pradėjo Lenkijos „raudonieji“ – čia įsikūrusi išleido atsišaukimą, kuriame skelbiama, jog valstiečiai gaus žemę neatlygintinai, o ponai gaus kompensaciją iš tautos iždo, kadangi atkuriama Lenkijos-Lietuvos valstybė.
Lietuvoje sukilimas prasidėjo 1863 m. vasario 1 d., kai pasiskelbė įvedąs savo valdžią ir taip palaikė Lenkijoje jau prasidėjusią kovą prieš carinę Rusiją.
Lietuvos provincijos komitete vyravo kairiųjų pažiūrų raudonieji. Kitų tikslų siekiantys baltieji, veikiami , vietoje Lietuvos provincijos komiteto 1863 m. kovo 11 d. įsteigė . Balandžio mėnesį skyriaus pagrindu susidarė koalicinė baltųjų ir raudonųjų valdžia.
Lietuvos provincijų valdymo skyrius leido atsišaukimus, kuriuose žadėta, kad valstiečiams žemės nereikės išsipirkti, kad jos gaus prie sukilimo prisidėję trobelninkai bei padieniai darbininkai; Lietuvoje sukilimui vadovavo daugiausia bajorai, taip pat keli kunigai (Konstantinas Kalinauskas, Zigmantas Sierakauskas, Antanas Mackevičius ir kiti).
1863 m. birželio 26 d. vietoje Lietuvos provincijų valdymo skyriaus įsteigtas . Iki to laiko beveik visas kraštas buvo atsidūręs sukilėlių rankose, nes iš pradžių sukilime gana aktyviai dalyvavo lietuvių valstiečiai (siekę visų pirma realių socialinių laisvių), o Rusijos imperijos kariuomenė tvirčiau laikėsi tik didesniuose miestuose.
Sukilimo eiga
- Mūšių vietos lietuviškose gubernijose
- Mūšių vietos Lenkijos karalystėje
- Rusai karia sukilėlius prie Šiaulių (Stanisław Witkiewicz, apie 1870 m.)
- Konstantinas Kalinauskas
- Zigmantas Sierakauskas
- Michailas Muravjovas
Buvo užgrobti ginklų sandėliai, žandarų nuovados. Pradėti naikinti caro policininkai ir kiti okupacinės administracijos atstovai.
1863 m. vasario 2 d. dalgiais ginkluotas iš valstiečių suburtas sukilėlių būrys susikovė su husarų eskadronais ties Čystos Būdos kaimu ir buvo nugalėti.
Sukilėlių būriai būrėsi ir kitose apskrityse, vėliau pradėjo jungtis į vieną kariuomenę. Apie 2500 sukilėlių sutelkęs Zigmantas Sierakauskas balandžio 7 d. paskelbtas Lietuvos sukilėlių vyriausiuoju vadu. Balandžio 21 d. jo vadovaujamas būrys Raguvos miškuose laimėjęs Genėtinių mūšį, privertė trauktis Rusijos imperijos karius. Vėliau Z. Sierakausko sukilėliai patraukė Biržų link, siekdami išplėsti sukilimą Lietuvoje ir Kurše. Gegužės 7 d. Sierakausko būriai vėl privertė caro kariuomenės dalinį trauktis ties Medeikiais, bet jau gegužės 8 d. ties Gudiškiu po 4 valandas trukusio mūšio sukilėliai buvo nugalėti.
1863 m. gegužės 7–9 d. vyko Biržų kautynės, kuriose Zigmanto Sierakausko vadovaujami apie 2500 sukilėlių pralaimėjo caro kariuomenės daliniui.
Sukilėliai laukė pagalbos iš užsienio, bet vadovaujama ekspedicija iš Londono baigėsi nesėkmingai, kai dėl audros jūroje 1863 m. birželio 11 d. šalia Juodkrantės žuvus daliai savanorių, kiti pasitraukė į Švediją, iš kur buvo sugrąžinti į Didžiąją Britaniją.
1863 m. gegužės 13 d. liberalių pažiūrų Vilniaus generalgubernatorius Vladimiras Nazimovas pakeistas Michailu Muravjovu, kuris vėliau buvo pramintas Koriku.
Atvykęs su Rusijos kariuomenės pastiprinimais, naujas generalgubernatorius įsakė sušaudyti du kunigus ir vieną bajorą bei ėmėsi kitų – karti sukilėlius, o iš Žemaitijos ištrėmė net 66 kunigus. Jo nurodymu Vilniuje nužudyti nelaisvėje laikyti vadai Sierakauskas ir Koliška, žiauriai bausti kiti sukilėliai bei sukilimo rėmėjai. Sukilimą malšino apie 140 tūkst. Rusijos kareivių.
1863 m. liepą sukilėlių karo vadu paskelbtas Konstantinas Kalinauskas, jis stengėsi į sukilimą įtraukti daugiau liaudies žmonių, pradėti keisti sukilėlių vadus.
Kunigas A. Mackevičius su savo būriu, nors ir sumuštas reguliarios rusų kariuomenės prie Biržų, išsilaikė ilgiausiai, bet pakliuvo į nelaisvę ir buvo viešai pakartas Kaune, Ožeškienės gatvėje 1863 m. gruodžio 28 d. Ten dabar stovi Evangelikų reformatų bažnyčia, įrengta atminimo lenta.
1863 m. liepą-lapkritį vyko mūšiai Vilniaus, Kauno bei Augustavo gubernijose. Iki gruodžio mūšiai Vilniaus ir Augustavo gubernijose baigėsi, tačiau gubernijose susirėmimai tęsėsi iki 1864 m. rugsėjo mėn., čia veikė apie 20 . Organizuotas sukilimas baigėsi 1864 m. pradžioje suėmus ir kovo 22 d. įvykdžius mirties bausmę K. Kalinauskui, tačiau 1864 m. vasarą dar veikė 20 sukilėlių būrių.
Pasekmės
Rusijos okupacinė armija ginkluotą pasipriešinimą galutinai numalšino 1864 m. rudenį.
Sukilimo metu Lietuvoje įvyko 321 mūšis su okupacine Rusijos kariuomene. Iš viso caro kariuomenės Vilniaus karinėje apygardoje buvo apie 145 000 karių, 60 kazokų šimtinių, dalis jų malšino sukilimą. Jėgų santykis mūšių metu dažnai būdavo 1:10 ar net 20 Rusijos naudai.
Sukilimo metu okupacinė Rusijos vyriausybė nuteisė mirties bausme, katorga ar ištrėmė 21 712 žmonių.
Po sukilimo Vilniuje pastatytos atminimo koplyčios pagerbti sukilimo malšinime žuvusius rusų karius (neišlikusi Šv. Aleksandro Neviškio koplyčia, kapinių Šv. Jurgio koplyčia), patį generalgubernatorių Muravjovą „už tvarkos ir ramybės įvedimą“ (senamiesčio Šv. arkangelo Mykolo koplyčia).
Po sukilimo toliau vykdytos represijos, 1864 m. įvestas Spaudos draudimas. Padaryta ir nuolaidų valstiečiams, papildyta ir pataisyta 1861 m. reforma, sumažintas privalomosios žemės išpirkos mokestis. Sukilimas paspartino baudžiavos liekanų likvidavimą, kapitalizmo raidą, nacionalinį sąmonėjimą.
Sukilimas minimas ir lietuvių literatūroje, rašytojo J. Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“, Žemaitės (Julijos Žymantienės) „Autobiografijoje“.
Po sukilimo Lietuvoje uždaryti 46 vienuolynai ir prie jų veikusios mokyklos, 10 katalikų bažnyčių paverstos stačiatikių cerkvėmis:
- 1863 m. – Vilniaus vizitiečių vienuolynas
- 1863 m. – Kauno benediktinių vienuolynas (uždarytas tik noviciatas)
- 1864 m. – Trinitorių vienuolynas Antakalnyje (Vilniuje)
- 1864 m. – Kauno bernardinių vienuolynas
- 1864 m. – Kauno šaričių vienuolynas
- 1864 m. – Paparčių domininkonų vienuolynas
- 1864 m. – Tytuvėnų bernardinų vienuolynas (bažnyčią tikintieji su vyskupo Motiejaus Valančiaus pastangomis išsaugojo)
- 1864 m. – Vilniaus bernardinių vienuolynas
- 1864 m. – Vilniaus Laterano reguliariųjų kanauninkų vienuolynas
- 1864 m. rugsėjo 12 d. – Dotnuvos bernardinų vienuolynas
- 1864 m. –
- 1865 m. – Palėvenės vienuolynas (bažnyčia palikta katalikams)
- 1865 m. – Vilniaus Šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčia ir vienuolynas
- 1866 m. – Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia
Sukilimo vadų palaikų likimas
2017 m. pradžioje Vilniaus Gedimino kalne atsitiktinai buvo rasti 20-ties asmenų palaikai, kuriuos ekspertai identifikavo ir priskyrė sukilimo dalyviams, nužudytiems Vilniaus Lukiškių aikštėje. Tarp nužudytųjų buvo ir Konstantinas Kalinauskas bei Zigmantas Sierakauskas. Aukų kūnai po egzekucijos buvo slapta išgabenti ir užkasti vienoje duobėje tuo metu uždaroje Gedimino kalno teritorijoje. 2019 m. lapkričio 22 d. suorganizuotos tarptautinės sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės, atminimo įamžinimas centrinėje Rasų kapinių koplyčioje.
Šaltiniai
- Leonas Mulevičius. 1863–1864 sukilimas, Lenkijos ir Lietuvos 1863–64 sukilimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 185-186 psl.
- Red. A.Šapoka. Lietuvos istorija. Vilnius: Mokslas, 1989. ISBN 5-420-00631-6.
- Tomas Venclova. Lietuvos istorija visiems. II dalis, Vilnius: R.Paknio leidykla, 2019. ISBN 978-9955-736-81-3.
- Dr. Kostas R.Jurgėla. Lietuvos sukilimas 1862-1864 metais. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1970 m.
- Vanda Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Čikaga: Lithuanian Historical Society, 1987.
- Vanda Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Vilnius: Vyturys, 1990.
- S.Tatyščev. Dyplomacya rosyjska w kwestyi polskiej (1853-1863). Varšuva, 1901.
- Tamara Bairašauskaitė. Lietuvos bajorų savivalda: XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2003. ISBN 978-9986-790-99-0.
- Augustinas Jonulaitis. 1863-1864 m. sukilimas Lietuvoje. Kaunas: Lietuvos valstybės spaustuvė, 1921.
- L.Bičkauskas-Gentvila. 1863 metų sukilimas Lietuvoje. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958.
- Zita Medišauskienė, Dalius Staliūnas. 1863-1864 m. sukilimas: istorija ir atmintis. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. ISBN 978-609-8183-23-8.
Nuorodos
- 1863 m. sukilimas Lietuvoje – bendra kova už Abiejų Tautų Respublikos atkūrimą Archyvuota kopija 2013-01-29 iš Wayback Machine projekto.
- 1863–1864 m. laisvės kovos Lenkijoje ir Lietuvoje Archyvuota kopija 2006-06-15 iš Wayback Machine projekto.
- A. Mackevičius Archyvuota kopija 2006-05-04 iš Wayback Machine projekto.
- 1863 m. tremtiniai Rusijoje Archyvuota kopija 2022-05-14 iš Wayback Machine projekto.
- Virtuali sukilimo dokumentų paroda www.archyvai.lt Archyvuota kopija 2013-10-29 iš Wayback Machine projekto.
- Arūnas Giraitis. 1863-1864 metų sukilimas - bendra kova už Abiejų Tautų Respublikos atkūrimą
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie 1863 m. sukilimas, Kas yra 1863 m. sukilimas? Ką reiškia 1863 m. sukilimas?
1863 1864 m sukilimasPriklauso ATR Maskvos karaiJono Mateikos paveikslas Sulaikyti sukileliai Data 1863 m sausio 22 d 1864 m birzelio 18 d Vieta buvusi Abieju Tautu Respublika tuometine Rusijos imperijaRezultatas Carines Rusijos pergaleKonflikto salyssukileliai Rusijos imperijaPajegosapie 200 000 sukileliu per visa sukilima nera duomenuNuostoliai10 000 20 000 nera duomenu 1863 1864 m sukilimas kartais vadinamas Sausio sukilimu buvusio Abieju Tautu Respublikos tautu nacionalinio ir socialinio issivadavimo treciasis sukilimas pries Rusijos imperijos valdzia XIX amziuje Laisves kovos vyko Rusijos imperijos okupuotose Lenkijoje ir Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje bei ju etnografinese dalyse Baltarusijoje ir Ukrainoje Padetis pries sukilimaArturas Grotgeris Lithuania Ciklas Zenklas Tevyne saukia Per Europa ritantis 1848 m Tautu pavasariui Rusijos imperijos caras Nikolajus I prisidejo prie revoliuciju numalsinimo 1853 m caras įsivele į Krymo kara kurį pralaimejo Karui nesibaigus caras mire Krymo karas ir Nikolajaus I mirtis susilpnino Rusijos imperijos pamatus Į sosta įzenge Aleksandras II kuris pradejo liberalesnes reformas Pagal 1856 m caro amnestijas eme grįzti is uzsienio emigrantai tremtiniai is Sibiro Lietuvos geopolitine padetis tuo laikotarpiu nebuvo lengva Po 1807 m Tilzes taikos Suduva buvo atimta is prusu ir atiduota Varsuvos kunigaikstystei kuri po 1815 m Vienos kongreso pateko kaip Lenkijos Kongreso karalystes autonomija Rusijos imperijos zinion Sioje autonomijoje taip pat ir visoje Suvalkijoje veike Napoleono kodeksas Lietuvoje po 1831 m sukilimo buvo uzdarytas Vilniaus universitetas jo turtas perduotas naujai įsteigtam Kijevo universitetui Dvasine akademija iskelta į Sankt Peterburga Visoje Lietuvos teritorijoje nuo 1800 m buvo įvestas Julijaus kalendorius nors Lietuva viena pirmuju is Europos valstybiu dar Stepono Batoro laikais buvo perejusi prie naujojo 1840 m buvo panaikintas III Lietuvos statutas paliktas galioti Ukrainoje ir įvesti Rusijos imperijos įstatymai Taip pat Lietuva buvo pavadinta Siaures Vakaru krastu rus Se vero Za padnyj kraj Rusijos imperijos įstatymais susiaurintos bajorijos teises daugeliui t y beveik 90 proc smulkiosios bajorijos jos atimtos nemaza dalis vargingu bajoru su seimomis iskeldinta į Rusijos imperijos giluma ir Sibira Miestieciai skurdo kraste nuolat stovejo kariuomenes daliniai buvo uzdaryta daug baznyciu įsteigta nauju cerkviu privezta kolonistu Rusijos imperija buvo viena is nedaugelio valstybiu Europoje kurioje tebegyvavo nepanaikinta baudziava Troskimas nusikratyti svetima valdzia verte lietuvius palaikyti rysius su Varsuva Krokuva Poznane ir emigrantais Vakaruose Bruzdejimams įtakos turejo ir 1859 m kiles Austrijos Italijos karas kuriame Napoleonas III uzstojo italus Revoliucines idejas kurste ir emigracijoje gyvavusios organizacijos Maskvos ir Sankt Peterburgo universitetuose veikusi studentu Ogol organizacija kuriai priklause busimieji sukilimo vadai Konstantinas Kalinauskas Titas Dalevskis Boleslovas Kajetonas Koliska organizacija reme Zigmantas Sierakauskas taip pat Paryziuje veikes kunigaikscio Adomo Cartoriskio ir Vladislavo Zamoiskio politinis bei kulturos centras Lamberto viesbutis revoliuciniai demokratai prof Joachimas Lelevelis generolai Juozapas Visockis Liudvikas Mieroslavskis kurie dalyvavo visuose to meto Europoje vykusiuose revoliuciniuose sajudziuose 1861 m vasario 19 d caras Aleksandras II paskelbe manifesta kuriuo panaikino baudziava Valstieciai gavo asmenine laisve teise disponuoti zeme ir ja issipirkti Reforma buvo pavesta atlikti per dvejus metus Dvarininkams turejo likti ne maziau kaip trecdalis turetos zemes jei daugiau kaip du trecdalius sudare valstieciu dirbama zeme perteklius is valstieciu buvo atimamas Del to nuvilnijo valstieciu bruzdejimai kurie buvo malsinami kareiviu pagalba Politines bajoru miestieciu inteligentijos demonstracijos 1861 metais vyko Lenkijoje 1861 m vasario 27 d per demonstracija Varsuvoje zuvo keletas zmoniu o per balandzio 8 d demonstracija jau keliasdesimt Vilniaus Sv Jonu baznycioje buvo laikomos gedulingos misios uz Lenkijos aukas Lietuvoje manifestacijos prasidejo 1861 m pavasarį solidarizuojantis su Lenkija ypac gausios jos buvo minint Liublino unijos metines Demonstracijos vyko Vilniuje Kaune Trakuose veliau persimete į kitus miestus Jose dalyvavo is Paryziaus Sankt Peterburgo Kijevo grįzusi universitetu studentija Lietuvos bajorijos lyderiai teike imperijos valdziai peticijas reikalaudami Lietuvai kulturines autonomijos vienas svarbiausiu tikslu atkurti Vilniaus universiteta Sukilimo pradziaLenkijoje sukilimas prasidejo 1863 m sausio 22 d ir kartais yra vadinamas Sausio sukilimu Sukilima Varsuvoje pradejo Lenkijos raudonieji cia įsikurusi isleido atsisaukima kuriame skelbiama jog valstieciai gaus zeme neatlygintinai o ponai gaus kompensacija is tautos izdo kadangi atkuriama Lenkijos Lietuvos valstybe Lietuvoje sukilimas prasidejo 1863 m vasario 1 d kai pasiskelbe įvedas savo valdzia ir taip palaike Lenkijoje jau prasidejusia kova pries carine Rusija Lietuvos provincijos komitete vyravo kairiuju paziuru raudonieji Kitu tikslu siekiantys baltieji veikiami vietoje Lietuvos provincijos komiteto 1863 m kovo 11 d įsteige Balandzio menesį skyriaus pagrindu susidare koalicine baltuju ir raudonuju valdzia Lietuvos provinciju valdymo skyrius leido atsisaukimus kuriuose zadeta kad valstieciams zemes nereikes issipirkti kad jos gaus prie sukilimo prisideje trobelninkai bei padieniai darbininkai Lietuvoje sukilimui vadovavo daugiausia bajorai taip pat keli kunigai Konstantinas Kalinauskas Zigmantas Sierakauskas Antanas Mackevicius ir kiti 1863 m birzelio 26 d vietoje Lietuvos provinciju valdymo skyriaus įsteigtas Iki to laiko beveik visas krastas buvo atsidures sukileliu rankose nes is pradziu sukilime gana aktyviai dalyvavo lietuviu valstieciai sieke visu pirma realiu socialiniu laisviu o Rusijos imperijos kariuomene tvirciau laikesi tik didesniuose miestuose Sukilimo eigaMusiu vietos lietuviskose gubernijose Musiu vietos Lenkijos karalysteje Rusai karia sukilelius prie Siauliu Stanislaw Witkiewicz apie 1870 m Konstantinas Kalinauskas Zigmantas Sierakauskas Michailas Muravjovas Buvo uzgrobti ginklu sandeliai zandaru nuovados Pradeti naikinti caro policininkai ir kiti okupacines administracijos atstovai 1863 m vasario 2 d dalgiais ginkluotas is valstieciu suburtas sukileliu burys susikove su husaru eskadronais ties Cystos Budos kaimu ir buvo nugaleti Sukileliu buriai buresi ir kitose apskrityse veliau pradejo jungtis į viena kariuomene Apie 2500 sukileliu sutelkes Zigmantas Sierakauskas balandzio 7 d paskelbtas Lietuvos sukileliu vyriausiuoju vadu Balandzio 21 d jo vadovaujamas burys Raguvos miskuose laimejes Genetiniu musį priverte trauktis Rusijos imperijos karius Veliau Z Sierakausko sukileliai patrauke Birzu link siekdami isplesti sukilima Lietuvoje ir Kurse Geguzes 7 d Sierakausko buriai vel priverte caro kariuomenes dalinį trauktis ties Medeikiais bet jau geguzes 8 d ties Gudiskiu po 4 valandas trukusio musio sukileliai buvo nugaleti 1863 m geguzes 7 9 d vyko Birzu kautynes kuriose Zigmanto Sierakausko vadovaujami apie 2500 sukileliu pralaimejo caro kariuomenes daliniui Sukileliai lauke pagalbos is uzsienio bet vadovaujama ekspedicija is Londono baigesi nesekmingai kai del audros juroje 1863 m birzelio 11 d salia Juodkrantes zuvus daliai savanoriu kiti pasitrauke į Svedija is kur buvo sugrazinti į Didziaja Britanija 1863 m geguzes 13 d liberaliu paziuru Vilniaus generalgubernatorius Vladimiras Nazimovas pakeistas Michailu Muravjovu kuris veliau buvo pramintas Koriku Atvykes su Rusijos kariuomenes pastiprinimais naujas generalgubernatorius įsake susaudyti du kunigus ir viena bajora bei emesi kitu karti sukilelius o is Zemaitijos istreme net 66 kunigus Jo nurodymu Vilniuje nuzudyti nelaisveje laikyti vadai Sierakauskas ir Koliska ziauriai bausti kiti sukileliai bei sukilimo remejai Sukilima malsino apie 140 tukst Rusijos kareiviu 1863 m liepa sukileliu karo vadu paskelbtas Konstantinas Kalinauskas jis stengesi į sukilima įtraukti daugiau liaudies zmoniu pradeti keisti sukileliu vadus Kunigas A Mackevicius su savo buriu nors ir sumustas reguliarios rusu kariuomenes prie Birzu issilaike ilgiausiai bet pakliuvo į nelaisve ir buvo viesai pakartas Kaune Ozeskienes gatveje 1863 m gruodzio 28 d Ten dabar stovi Evangeliku reformatu baznycia įrengta atminimo lenta 1863 m liepa lapkritį vyko musiai Vilniaus Kauno bei Augustavo gubernijose Iki gruodzio musiai Vilniaus ir Augustavo gubernijose baigesi taciau gubernijose susiremimai tesesi iki 1864 m rugsejo men cia veike apie 20 Organizuotas sukilimas baigesi 1864 m pradzioje suemus ir kovo 22 d įvykdzius mirties bausme K Kalinauskui taciau 1864 m vasara dar veike 20 sukileliu buriu PasekmesAleksandro Neviskio koplycia sukilimo numalsinimo atminimui Vilniuje Rusijos okupacine armija ginkluota pasipriesinima galutinai numalsino 1864 m rudenį Sukilimo metu Lietuvoje įvyko 321 musis su okupacine Rusijos kariuomene Is viso caro kariuomenes Vilniaus karineje apygardoje buvo apie 145 000 kariu 60 kazoku simtiniu dalis ju malsino sukilima Jegu santykis musiu metu daznai budavo 1 10 ar net 20 Rusijos naudai Sukilimo metu okupacine Rusijos vyriausybe nuteise mirties bausme katorga ar istreme 21 712 zmoniu Po sukilimo Vilniuje pastatytos atminimo koplycios pagerbti sukilimo malsinime zuvusius rusu karius neislikusi Sv Aleksandro Neviskio koplycia kapiniu Sv Jurgio koplycia patį generalgubernatoriu Muravjova uz tvarkos ir ramybes įvedima senamiescio Sv arkangelo Mykolo koplycia 1866 m vasario 4 d sudaryto Kauno gubernijoje nusavintu valdu saraso fragmentasIs Sibiro grįzes sukilelis fotogr Stanislovas Filibertas Fleris Po sukilimo toliau vykdytos represijos 1864 m įvestas Spaudos draudimas Padaryta ir nuolaidu valstieciams papildyta ir pataisyta 1861 m reforma sumazintas privalomosios zemes ispirkos mokestis Sukilimas paspartino baudziavos liekanu likvidavima kapitalizmo raida nacionalinį samonejima Sukilimas minimas ir lietuviu literaturoje rasytojo J Biliuno apysakoje Liudna pasaka Zemaites Julijos Zymantienes Autobiografijoje Po sukilimo Lietuvoje uzdaryti 46 vienuolynai ir prie ju veikusios mokyklos 10 kataliku baznyciu paverstos staciatikiu cerkvemis 1863 m Vilniaus vizitieciu vienuolynas 1863 m Kauno benediktiniu vienuolynas uzdarytas tik noviciatas 1864 m Trinitoriu vienuolynas Antakalnyje Vilniuje 1864 m Kauno bernardiniu vienuolynas 1864 m Kauno sariciu vienuolynas 1864 m Paparciu domininkonu vienuolynas 1864 m Tytuvenu bernardinu vienuolynas baznycia tikintieji su vyskupo Motiejaus Valanciaus pastangomis issaugojo 1864 m Vilniaus bernardiniu vienuolynas 1864 m Vilniaus Laterano reguliariuju kanauninku vienuolynas 1864 m rugsejo 12 d Dotnuvos bernardinu vienuolynas 1864 m 1865 m Palevenes vienuolynas baznycia palikta katalikams 1865 m Vilniaus Sv Juozapo suzadetinio baznycia ir vienuolynas 1866 m Kruonio Svc Mergeles Marijos Angelu Karalienes baznyciaSukilimo vadu palaiku likimas Pagrindinis straipsnis 1863 1864 m sukilimo vadu ir dalyviu valstybines laidotuves 2017 m pradzioje Vilniaus Gedimino kalne atsitiktinai buvo rasti 20 ties asmenu palaikai kuriuos ekspertai identifikavo ir priskyre sukilimo dalyviams nuzudytiems Vilniaus Lukiskiu aiksteje Tarp nuzudytuju buvo ir Konstantinas Kalinauskas bei Zigmantas Sierakauskas Auku kunai po egzekucijos buvo slapta isgabenti ir uzkasti vienoje duobeje tuo metu uzdaroje Gedimino kalno teritorijoje 2019 m lapkricio 22 d suorganizuotos tarptautines sukilimo vadu ir dalyviu valstybines laidotuves atminimo įamzinimas centrineje Rasu kapiniu koplycioje SaltiniaiLeonas Mulevicius 1863 1864 sukilimas Lenkijos ir Lietuvos 1863 64 sukilimas Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015 185 186 psl Red A Sapoka Lietuvos istorija Vilnius Mokslas 1989 ISBN 5 420 00631 6 Tomas Venclova Lietuvos istorija visiems II dalis Vilnius R Paknio leidykla 2019 ISBN 978 9955 736 81 3 Dr Kostas R Jurgela Lietuvos sukilimas 1862 1864 metais Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1970 m Vanda Daugirdaite Sruogiene Lietuvos istorija Cikaga Lithuanian Historical Society 1987 Vanda Daugirdaite Sruogiene Lietuvos istorija Vilnius Vyturys 1990 S Tatyscev Dyplomacya rosyjska w kwestyi polskiej 1853 1863 Varsuva 1901 Tamara Bairasauskaite Lietuvos bajoru savivalda XIX a pirmojoje puseje Vilnius Lietuvos istorijos institutas 2003 ISBN 978 9986 790 99 0 Augustinas Jonulaitis 1863 1864 m sukilimas Lietuvoje Kaunas Lietuvos valstybes spaustuve 1921 L Bickauskas Gentvila 1863 metu sukilimas Lietuvoje Vilnius Valstybine politines ir mokslines literaturos leidykla 1958 Zita Medisauskiene Dalius Staliunas 1863 1864 m sukilimas istorija ir atmintis Vilnius Lietuvos istorijos institutas 2016 ISBN 978 609 8183 23 8 NuorodosVikiteka 1863 1864 m sukilimas vaizdine ir garsine medziaga1863 m sukilimas Lietuvoje bendra kova uz Abieju Tautu Respublikos atkurima Archyvuota kopija 2013 01 29 is Wayback Machine projekto 1863 1864 m laisves kovos Lenkijoje ir Lietuvoje Archyvuota kopija 2006 06 15 is Wayback Machine projekto A Mackevicius Archyvuota kopija 2006 05 04 is Wayback Machine projekto 1863 m tremtiniai Rusijoje Archyvuota kopija 2022 05 14 is Wayback Machine projekto Virtuali sukilimo dokumentu paroda www archyvai lt Archyvuota kopija 2013 10 29 is Wayback Machine projekto Arunas Giraitis 1863 1864 metu sukilimas bendra kova uz Abieju Tautu Respublikos atkurima