Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Zarasų operacijaPriklauso Lietuvos nepriklausomybės kovosAtvirutė Lietuvos karo aviacijos lėktuvas Albatros B II dalyvav
Zarasų operacija
| Zarasų operacija | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Lietuvos nepriklausomybės kovos | |||||||
Atvirutė: Lietuvos karo aviacijos lėktuvas Albatros B.II, dalyvavęs mūšiuose Šiaurės Rytų Lietuvoje | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Lietuvos Respublika | Sovietų Rusija | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Kazys Ladyga Stasys Nastopka | |||||||
| Pajėgos | |||||||
| Pirmasis pėstininkų pulkas Antrasis pėstininkų pulkas Ukmergės batalionas Vilniaus batalionas Marijampolės batalionas Panevėžio batalionas Joniškėlio batalionas keturios artilerijos baterijos du kavalerijos eskadronai. Iš viso: ~ 14 tūkst. karių | Šeši pėstininkų pulkai trys atskiri batalionai šešios artilerijos baterijos du kavalerijos eskadronai Iš viso: ~ 12 tūkst. karių | ||||||
Zarasų operacija – Lietuvos kariuomenės puolimo operacija prieš Sovietų Rusijos okupacinę kariuomenę Šiaurės Rytų Lietuvoje, vykdyta 1919 m. rugpjūčio 23 – rugsėjo 1 d., Nepriklausomybės kovų dalis. Operacijos pabaigoje į kovą prieš Lietuvos pajėgas įsitraukė Lenkijos kariuomenės daliniai.
Priešistorė
1918 m. lapkričio 11 d. Pirmajame pasauliniame kare kapituliavus Vokietijai, Rusija anuliavo Brest Litovsko taikos sutartį ir Raudonoji armija patraukė į vakarus. Sekdama besitraukiančią vokiečių kariuomenę 1918 m. gruodžio pabaigoje ji įsiveržė į Lietuvą ir 1919 metų pradžioje jau buvo užėmusi beveik du trečdalius Lietuvos teritorijos, rengėsi Kauno puolimui. Lietuvos padėtis buvo kritiška. Vokiečių kariuomenė šiek tiek aktyviau kovojo su bolševikais tik Žemaitijoje, o nuo gegužės mėnesio karinėse akcijose prieš Raudonąją armiją visai nebedalyvavo.
Pirmosios sėkmingos Lietuvos kariuomenės kautynės su puolančiais bolševikais įvyko ties Kėdainiais vasario pradžioje. Po to buvo atmušti puolantys Kauną iš rytų Raudonosios armijos daliniai, atsiimtas Alytus. 1919 m. kovo 1 d. M. Sleževičiaus vyriausybė susitarė dėl karo veiksmų prieš Raudonąją armiją derinimo su Latvija, o nuo balandžio vidurio puolimą prieš bolševikus pradėjo ir Lenkija. Lietuvos kariuomenės surengtų savarankiškų stambių operacijų metu gegužės 3 d. išvaduota Ukmergė, gegužės 26 d. – Panevėžys, birželio 2 d. – Utena. Po šių kovų 1919 m. liepos mėnesį fronto linija stabilizavosi ir vyko tik žvalgomojo pobūdžio veiksmai ir susirėmimai. Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio mėn. 25 d. tiek lietuviai, tiek ir bolševikai ruošėsi tolesnėms kovoms.
Operacijos eiga
Prieš Lietuvos kariuomenę bolševikų fronte išsidėstė šeši Raudonosios armijos pėstininkų pulkai, trys vadinamieji komunistiniai batalionai ir trys specialiosios paskirties rinktinės, visi – iki apie 12 tūkst. karių. Bolševikai turėjo daug ir geros artilerijos. Lietuvos kariuomenės pajėgas sudarė , į kurios sudėtį įėjo Pirmasis pėstininkų pulkas ir Trečiasis pėstininkų pulkas, , Ukmergės, batalionai ir , kuri buvo sudaryta iš Antrojo pėstininkų pulko, Marijampolės, Panevėžio, ir batalionų. Šias pajėgas rėmė keturios artilerijos baterijos ir du kavalerijos eskadronai. Iš viso Lietuvos pajėgas sudarė apie 14 tūkst. karių. Lietuvos kariuomenėje jau buvo pirmosios laidos karininkai. Lietuvos pajėgoms padėjo aktyviai veikę partizanų būriai. Ypač pasižymėjo Dusetų apylinkėse veikęs partizanų būrys „Žalioji gvardija“.
Bolševikų pajėgos, nors ir gerokai didesnės, buvo pakrikę, be vieningo vadovavimo. Zarasų bare bolševikų pajėgoms vadovavo lietuvių kilmės komunistas F. Baltušis-Žemaitis. Pakrikę bolševikų pajėgos nesugebėjo išnaudoti nuo Pirmojo pasaulinio karo likusių įtvirtinimų, įrengtų tarp Zarasų ežerų. Bolševikų prievarta mobilizuoti raudonarmiečiai neturėjo jokios motyvacijos ir neretai net atsisakydavo žygiuoti pirmyn prieš lietuvius. Bolševikų fronto vadovybė galėjo pasitikėti tik komunistinėmis dalimis, bet jų buvo mažuma. Rengdamiesi tolimesnei kovai bolševikai vykdė intensyvią propagandos kampaniją, leido atsišaukimus, kuriuose ragino sukilti prieš savus vadus, nes jie esą dvarininkų vaikai ir t. t. Tokių atsišaukimų, kovų dalyvio pulkininko Jono Petruičio teigimu, buvo “nors imk ir vežimais vešk”. Propagandos kampanija, tiek Panevėžio, tiek ir Ukmergės rinktinėse karių tarpe pasisekimo neturėjo, nors daug iš savanorių buvo basi, apiplyšę, blogai maitinami ir menkai ginkluoti.
Vyriausias kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas 1919 m. rugpjūčio 22 d. telefonograma Nr. 101 įsakė nuo rugpjūčio 23 d. visu frontu pradėti puolimą ir užimti Daugpilį. Pirma operaciją vykdyti pradėjo Ukmergės rinktinė. Rugpjūčio 25 d. buvo užimti Zarasai, rugpjūčio 26 d. – Smalvos, rugpjūčio 27 d. – Turmanto geležinkelio stotis, rugpjūčio 28 d. – Graudinės, Šarlotės ir kiti dvarai, Kaupiškių ir Raguliškių kaimai, rugpjūčio 29 d. – Šventmuižės ir Kriviškių dvarai, Alūksta (pasiekta Dauguva), rugpjūčio 30 d. – Kalkuonės dvaras ir geležinkelio stotis, prieita prie Daugpilio, įsitvirtinta prie Dauguvos. Rugpjūčio 31 d. iš Kalkuonės geležinkelio stoties lietuvių dalinius išstūmė trys Lenkijos kariuomenės pėstininku batalionai. Rugsėjo 1 d. Sovietų Rusijos daliniai puolė lietuvių ir lenkų karinius junginius; Lietuvos kariniai daliniai kontratakavo, pasiekė Daugpilį, Sovietų Rusijos kariniai junginiai pasitraukė į miestą, iš kurio juos išstūmė lenkų ir latvių pajėgos po 1920 m. sausio 3-5 d. vykusio .
Rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius oficialiai pasveikino Lietuvos kariuomenę, išvijusią bolševikus iš Lietuvos teritorijos.
Spalio 6 d., nustūmus bolševikus už Dauguvos, Pirmasis pėstininkų pulkas buvo perkeltas saugoti demarkacijos liniją nuo Jiezno iki Zarasų, Antrojo pėstininkų pulko I batalionas – nuo Niklovkos iki Kalkūnų, II batalionas – nuo Turmanto iki Kalkūnų, o III batalionas buvo perkeltas į Zarasų miestą. Spalio 12 d. abi rinktinės išvyko į Radviliškio apylinkes, kur buvo telkiamos jėgos prieš bermontininkus.
Pasekmės
Zarasų operacija buvo didelis jaunos ir nepatyrusios kariuomenės laimėjimas prieš stiprų priešą. Kovų metu ypač pasižymėjo karininkai J. Laurinaitis, J. Variakojis, J. Butkus, M. Katchė, K. Ladyga, J. Čaplikas ir daugelis kitų. Valstybės prezidentas Antanas Smetona 1919 m. rugsėjo 13 d. pasveikino vyriausiąjį kariuomenės vadą S. Žukauską ir visas ginkluotąsias pajėgas su iškovota didele pergale ir padėkojo už Tėvynės išvadavimą iš bolševikų jungo. Daugelio karininkų ir kareivių žygiai buvo įvertinti aukštais valstybės apdovanojimais. Per Zarasų operaciją išvaduota visa Lietuvos teritorija, kurią 1919 m. buvo užėmusi Sovietų Rusija. Netrukus po sėkmingos Zarasų operacijos pabaigos, rugsėjo 11 d. Sovietų Rusija pasiūlė Lietuvai taikos derybas ir 1920 m. liepos 12 d. buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria Rusija besąlygiškai pripažino Lietuvos valstybę.
Išvaduojant Zarasų kraštą nuo okupantų didžiausią reikšmę turėjęs mūšis įvyko Bružų kaime, Degučių sen. Apie Lietuvos kariuomenės Zarasų operaciją ir Bružų gynybinių įtvirtinimų pralaužimą 2020 m. sukurtas dokumentinis filmas pavadinimu „Zarasų operacija", Bružų kaime pastatytas paminklas,
Šaltiniai
- Įgyvendintas draugijos „Laisvės aukuras“ projektas „Nepriklausomybės kovų vykusių Bružų kaime įamžinimas“[neveikianti nuoroda], zarasai.lt
- Kriščiūnas, Žygimantas, Lietuvos kariuomenės Zarasų operacija 1919 m. rugpjūčio 23-29 d., Vytauto Didžiojo universitetas
- Matekūnas, Petras, Nepriklausomybės kovos Zarasų apskrities ribose, Partizanai: istorija ir dabartis
- Petruitis, J, Atsiminimai iš kovų su bolševikais ir bermontininkais. I tomas. Antra laida. "Vaga" JAV. 200 psl. Tiražas nenurodytas
- Surgailis, Gintautas, Zarasų operacija, Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Prieš 105 metus Lietuvos kariuomenė pradėjo Zarasų operaciją, Vytauto Didžiojo karo muziejus
- Zarasų išvadavimo ir bolševikų Raudonosios armijos galutinio išvijimo iš Lietuvos karinė operacija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2009-08-27
- Zarasų operacija – didžiausio masto savarankiškai Lietuvos kariuomenės surengta karinė operacija Nepriklausomybės karo metu[neveikianti nuoroda], zarasai.lt
Išnašos
- Zarasų išvadavimo ir bolševikų Raudonosios armijos galutinio išvijimo iš Lietuvos karinė operacija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2009-08-27
- Matekūnas, Petras, Nepriklausomybės kovos Zarasų apskrities ribose, Partizanai: istorija ir dabartis
- Surgailis, Gintautas, Zarasų operacija, Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Prieš 105 metus Lietuvos kariuomenė pradėjo Zarasų operaciją, Vytauto Didžiojo karo muziejus
- Petruitis, J., Atsiminimai iš kovų su bolševikais ir bermontininkais. I tomas. Antra laida. "Vaga"
- Daniel Kochan (2006). "Łotewski sojusznik". Polska Zbrojna (lenkų k.). ISSN 0867-4523. OCLC 22656693.
- Įgyvendintas draugijos „Laisvės aukuras“ projektas „Nepriklausomybės kovų vykusių Bružų kaime įamžinimas“[neveikianti nuoroda], zarasai.lt
Nuorodos
- Zarasų operacija, dokumentinis filmas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Zarasų operacija, Kas yra Zarasų operacija? Ką reiškia Zarasų operacija?
Zarasu operacijaPriklauso Lietuvos nepriklausomybes kovosAtvirute Lietuvos karo aviacijos lektuvas Albatros B II dalyvaves musiuose Siaures Rytu LietuvojeData 1919 m rugpjucio 23 rugsejo 1 dVieta Siaures Rytu LietuvaRezultatas Lietuvos pergaleKonflikto salysLietuvos Respublika Sovietu RusijaVadovai ir kariniai vadaiKazys Ladyga Stasys NastopkaPajegosPirmasis pestininku pulkas Antrasis pestininku pulkas Ukmerges batalionas Vilniaus batalionas Marijampoles batalionas Panevezio batalionas Joniskelio batalionas keturios artilerijos baterijos du kavalerijos eskadronai Is viso 14 tukst kariu Sesi pestininku pulkai trys atskiri batalionai sesios artilerijos baterijos du kavalerijos eskadronai Is viso 12 tukst kariu Zarasu operacija Lietuvos kariuomenes puolimo operacija pries Sovietu Rusijos okupacine kariuomene Siaures Rytu Lietuvoje vykdyta 1919 m rugpjucio 23 rugsejo 1 d Nepriklausomybes kovu dalis Operacijos pabaigoje į kova pries Lietuvos pajegas įsitrauke Lenkijos kariuomenes daliniai Priesistore1918 m lapkricio 11 d Pirmajame pasauliniame kare kapituliavus Vokietijai Rusija anuliavo Brest Litovsko taikos sutartį ir Raudonoji armija patrauke į vakarus Sekdama besitraukiancia vokieciu kariuomene 1918 m gruodzio pabaigoje ji įsiverze į Lietuva ir 1919 metu pradzioje jau buvo uzemusi beveik du trecdalius Lietuvos teritorijos rengesi Kauno puolimui Lietuvos padetis buvo kritiska Vokieciu kariuomene siek tiek aktyviau kovojo su bolsevikais tik Zemaitijoje o nuo geguzes menesio karinese akcijose pries Raudonaja armija visai nebedalyvavo Pirmosios sekmingos Lietuvos kariuomenes kautynes su puolanciais bolsevikais įvyko ties Kedainiais vasario pradzioje Po to buvo atmusti puolantys Kauna is rytu Raudonosios armijos daliniai atsiimtas Alytus 1919 m kovo 1 d M Slezeviciaus vyriausybe susitare del karo veiksmu pries Raudonaja armija derinimo su Latvija o nuo balandzio vidurio puolima pries bolsevikus pradejo ir Lenkija Lietuvos kariuomenes surengtu savarankisku stambiu operaciju metu geguzes 3 d isvaduota Ukmerge geguzes 26 d Panevezys birzelio 2 d Utena Po siu kovu 1919 m liepos menesį fronto linija stabilizavosi ir vyko tik zvalgomojo pobudzio veiksmai ir susiremimai Nuo liepos 15 d iki rugpjucio men 25 d tiek lietuviai tiek ir bolsevikai ruosesi tolesnems kovoms Operacijos eigaPries Lietuvos kariuomene bolseviku fronte issideste sesi Raudonosios armijos pestininku pulkai trys vadinamieji komunistiniai batalionai ir trys specialiosios paskirties rinktines visi iki apie 12 tukst kariu Bolsevikai turejo daug ir geros artilerijos Lietuvos kariuomenes pajegas sudare į kurios sudetį įejo Pirmasis pestininku pulkas ir Treciasis pestininku pulkas Ukmerges batalionai ir kuri buvo sudaryta is Antrojo pestininku pulko Marijampoles Panevezio ir batalionu Sias pajegas reme keturios artilerijos baterijos ir du kavalerijos eskadronai Is viso Lietuvos pajegas sudare apie 14 tukst kariu Lietuvos kariuomeneje jau buvo pirmosios laidos karininkai Lietuvos pajegoms padejo aktyviai veike partizanu buriai Ypac pasizymejo Dusetu apylinkese veikes partizanu burys Zalioji gvardija Bolseviku vadas F Baltusis kalba is tribunos Lietuva 1919 m pabaiga Bolseviku pajegos nors ir gerokai didesnes buvo pakrike be vieningo vadovavimo Zarasu bare bolseviku pajegoms vadovavo lietuviu kilmes komunistas F Baltusis Zemaitis Pakrike bolseviku pajegos nesugebejo isnaudoti nuo Pirmojo pasaulinio karo likusiu įtvirtinimu įrengtu tarp Zarasu ezeru Bolseviku prievarta mobilizuoti raudonarmieciai neturejo jokios motyvacijos ir neretai net atsisakydavo zygiuoti pirmyn pries lietuvius Bolseviku fronto vadovybe galejo pasitiketi tik komunistinemis dalimis bet ju buvo mazuma Rengdamiesi tolimesnei kovai bolsevikai vykde intensyvia propagandos kampanija leido atsisaukimus kuriuose ragino sukilti pries savus vadus nes jie esa dvarininku vaikai ir t t Tokiu atsisaukimu kovu dalyvio pulkininko Jono Petruicio teigimu buvo nors imk ir vezimais vesk Propagandos kampanija tiek Panevezio tiek ir Ukmerges rinktinese kariu tarpe pasisekimo neturejo nors daug is savanoriu buvo basi apiplyse blogai maitinami ir menkai ginkluoti Vyriausias kariuomenes vadas generolas Silvestras Zukauskas 1919 m rugpjucio 22 d telefonograma Nr 101 įsake nuo rugpjucio 23 d visu frontu pradeti puolima ir uzimti Daugpilį Pirma operacija vykdyti pradejo Ukmerges rinktine Rugpjucio 25 d buvo uzimti Zarasai rugpjucio 26 d Smalvos rugpjucio 27 d Turmanto gelezinkelio stotis rugpjucio 28 d Graudines Sarlotes ir kiti dvarai Kaupiskiu ir Raguliskiu kaimai rugpjucio 29 d Sventmuizes ir Kriviskiu dvarai Aluksta pasiekta Dauguva rugpjucio 30 d Kalkuones dvaras ir gelezinkelio stotis prieita prie Daugpilio įsitvirtinta prie Dauguvos Rugpjucio 31 d is Kalkuones gelezinkelio stoties lietuviu dalinius isstume trys Lenkijos kariuomenes pestininku batalionai Rugsejo 1 d Sovietu Rusijos daliniai puole lietuviu ir lenku karinius junginius Lietuvos kariniai daliniai kontratakavo pasieke Daugpilį Sovietu Rusijos kariniai junginiai pasitrauke į miesta is kurio juos isstume lenku ir latviu pajegos po 1920 m sausio 3 5 d vykusio Rugpjucio 30 d Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Mykolas Slezevicius oficialiai pasveikino Lietuvos kariuomene isvijusia bolsevikus is Lietuvos teritorijos Spalio 6 d nustumus bolsevikus uz Dauguvos Pirmasis pestininku pulkas buvo perkeltas saugoti demarkacijos linija nuo Jiezno iki Zarasu Antrojo pestininku pulko I batalionas nuo Niklovkos iki Kalkunu II batalionas nuo Turmanto iki Kalkunu o III batalionas buvo perkeltas į Zarasu miesta Spalio 12 d abi rinktines isvyko į Radviliskio apylinkes kur buvo telkiamos jegos pries bermontininkus PasekmesZarasu operacija buvo didelis jaunos ir nepatyrusios kariuomenes laimejimas pries stipru priesa Kovu metu ypac pasizymejo karininkai J Laurinaitis J Variakojis J Butkus M Katche K Ladyga J Caplikas ir daugelis kitu Valstybes prezidentas Antanas Smetona 1919 m rugsejo 13 d pasveikino vyriausiajį kariuomenes vada S Zukauska ir visas ginkluotasias pajegas su iskovota didele pergale ir padekojo uz Tevynes isvadavima is bolseviku jungo Daugelio karininku ir kareiviu zygiai buvo įvertinti aukstais valstybes apdovanojimais Per Zarasu operacija isvaduota visa Lietuvos teritorija kuria 1919 m buvo uzemusi Sovietu Rusija Netrukus po sekmingos Zarasu operacijos pabaigos rugsejo 11 d Sovietu Rusija pasiule Lietuvai taikos derybas ir 1920 m liepos 12 d buvo pasirasyta taikos sutartis kuria Rusija besalygiskai pripazino Lietuvos valstybe Isvaduojant Zarasu krasta nuo okupantu didziausia reiksme turejes musis įvyko Bruzu kaime Deguciu sen Apie Lietuvos kariuomenes Zarasu operacija ir Bruzu gynybiniu įtvirtinimu pralauzima 2020 m sukurtas dokumentinis filmas pavadinimu Zarasu operacija Bruzu kaime pastatytas paminklas SaltiniaiĮgyvendintas draugijos Laisves aukuras projektas Nepriklausomybes kovu vykusiu Bruzu kaime įamzinimas neveikianti nuoroda zarasai lt Krisciunas Zygimantas Lietuvos kariuomenes Zarasu operacija 1919 m rugpjucio 23 29 d Vytauto Didziojo universitetas Matekunas Petras Nepriklausomybes kovos Zarasu apskrities ribose Partizanai istorija ir dabartis Petruitis J Atsiminimai is kovu su bolsevikais ir bermontininkais I tomas Antra laida Vaga JAV 200 psl Tirazas nenurodytas Surgailis Gintautas Zarasu operacija Visuotine lietuviu enciklopedija Pries 105 metus Lietuvos kariuomene pradejo Zarasu operacija Vytauto Didziojo karo muziejus Zarasu isvadavimo ir bolseviku Raudonosios armijos galutinio isvijimo is Lietuvos karine operacija Lietuvos Respublikos krasto apsaugos ministerija 2009 08 27 Zarasu operacija didziausio masto savarankiskai Lietuvos kariuomenes surengta karine operacija Nepriklausomybes karo metu neveikianti nuoroda zarasai ltIsnasosZarasu isvadavimo ir bolseviku Raudonosios armijos galutinio isvijimo is Lietuvos karine operacija Lietuvos Respublikos krasto apsaugos ministerija 2009 08 27 Matekunas Petras Nepriklausomybes kovos Zarasu apskrities ribose Partizanai istorija ir dabartis Surgailis Gintautas Zarasu operacija Visuotine lietuviu enciklopedija Pries 105 metus Lietuvos kariuomene pradejo Zarasu operacija Vytauto Didziojo karo muziejus Petruitis J Atsiminimai is kovu su bolsevikais ir bermontininkais I tomas Antra laida Vaga Daniel Kochan 2006 Lotewski sojusznik Polska Zbrojna lenku k ISSN 0867 4523 OCLC 22656693 Įgyvendintas draugijos Laisves aukuras projektas Nepriklausomybes kovu vykusiu Bruzu kaime įamzinimas neveikianti nuoroda zarasai ltNuorodosZarasu operacija dokumentinis filmas