Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
1935 m ūkininkų streikai 1935 1937 m Lietuvoje daugiausia Užnemunėje vykę streikai paskatinti žemų produktų supirkimo ka
1935 m. ūkininkų streikai Lietuvoje
1935 m. ūkininkų streikai – 1935–1937 m. Lietuvoje, daugiausia Užnemunėje, vykę streikai, paskatinti žemų produktų supirkimo kainų ir lėtai atsigaunančios šalies ūkio būklės bei netiesiogiai – autoritarinio režimo nelankstumo. Pagrindiniai ūkininkų bruzdėjimo tikslai buvo ekonominės padėties gerinimas ir rinkimų į Seimą organizavimas.
Prielaidos
Lietuvos Respublikoje didžiausią ekonominį sektorių sudarė žemės ūkis, apie 70–75 % nacionalinio šalies produkto. Augant ekonomikai sparčiai daugėjo maisto perdirbimo įmonių, iš jų ilgainiui susiformavo galingos monopolijos („Pienocentras“, mėsos pramonę kontroliavusi bendrovė „“, grūdų perdirbimo įmonė „Lietūkis“ ir kitos). Tačiau 1929 m. pasaulį ištikus didžiajai ekonominei krizei jos padarinių banga pasiekė ir Lietuvą. Smuko eksportas, iki tol viršijęs importą, dėl ženkliai vangesnio lietuviškos produkcijos pirkimo 5–10 kartų smuko supirkimo kainos.
Ekonominei situacijai gerėjant eksporto tendencijas dar labiau nusmukdė pašliję santykiai su iki tol buvusia pagrindine prekybine partnere kaimyne Nacių Vokietija po 1934 m. Noimano-Zaso bylos. Nacių Vokietijai įvedus ekonominį embargą eksporto rodikliai krito iki 1923 m. lygio. Sukdamasi iš padėties Vyriausybė įvedė „žąsų mokestį“, įstatymą, kuris įgaliojo visus valstybės tarnautojus, nelygu jų kategorijos, įsigyti po žąsį nuo kiekvienų 50 litų pajamų, įvairiai karpė biudžeto išlaidas. Vis dėlto ekonominė recesija skaudžiai palietė darbininkus ir samdinius, kurių atlygis nuo 1930 m. ėmė mažėti. Galop 1934 m. imta subsidijuoti dalį maisto produktų, dirbtinai pakeliant supirkimo kainas.
Streikų eiga
Stagnuojanti ūkio būklė pažadino socialinius neramumus. Pavienės akcijos kaime prasidėjo jau 1934 m.: ūkininkai atsisakydavo mokėti mokesčius, ignoravo už skolas išparduodamų ūkių varžytines, nebevykdė prievolių taisyti kelius. Kartais tai prasiverždavo ir smurto proveržiu: užpuolami antstoliai ar sumušami policininkai. Prasideda ir pirmieji boikotai: rudenį Kauno apylinkių ūkininkai atsisako pristatyti produkciją į Aukštosios Panemunės pieninę. Vis dėlto Suvalkijos ūkininkų judėjimai gali būti išskirti į 3 streiko etapus, besiskiriančius savo intensyvumu, kovos formomis, organizaciniu pobūdžiu.
Pirmasis etapas – 1935 m. rugpjūtis-gruodis
1935 m. vasarą streikininkai organizavo pasitarimus Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių, Alytaus apskrityse, išleisti pirmieji atsišaukimai, juose reikalaujama per pusę sumažinti mokesčius, atidėti skolų mokėjimą 5 m., uždrausti parduoti ūkius iš varžytinių už nesumokėtas skolas bei pakelti grūdų supirkimo kainas. Šių reikalavimų valdžia įvykdyti pajėgi nebuvo ekonomiškai. [reikalingas šaltinis] Nepriklausomai nuo ūkininkų savo atsišaukimą paskelbia ir pogrindinė komunistų partija, kuriuo kviečia į „bendrą kovą prieš fašizmą“.
1935 m. rugpjūčio 20 dieną beveik visi Dzūkijos ir Suvalkijos ūkininkai pradėjo streiką, planuotą iki rugsėjo 20 dienos. Per tą laiką buvo siekiama sustabdyti produktų tiekimą monopolijoms ir supirkimo punktams. Taikus streikų pobūdis tęsėsi neilgai.
Jau rugpjūčio 25 dieną prieniškiai valstiečiai surengė nesankcionuotą mitingą. Jame dalyvavo apie 3 tūkstančius žmonių, kartais teigiama, kad prie jų agitacijos svariai prisidėjo pogrindinė komunistų partija. Po nesėkmingų bandymų mitingą išvaikyti jėga, buvo pažadėta, esą visi ūkininkų reikalavimai būsią patenkinti. Tačiau tą pačią naktį buvo pradėti suiminėti mitingo organizatoriai. Tokie valdžios veiksmai paskatino dar didesnę priešpriešą. Rugpjūčio 26 dieną vėl įvyksta konfrontacija su policija, tačiau šį kartą ūkininkai gražiuoju įtikinami išsiskirstyti. Tvarka atkuriama tik pavakarę, iš Kauno atvykus šimtui raitųjų policininkų.
Toliau susirėmimai vyksta ir kitose Suvalkijos vietovėse. Dėl masto valdžia jau neišgali remtis vien policijos pajėgomis ir prieš riaušininkus pasitelkia pasieniečių būrius ir net šarvuočius. Mūšių metu streikuotojų pusėj žūsta vienas žmogus. Kai kurie streikuotojai griebėsi ekstremizmo: degino vietos administracijos būstines, niokojo maisto perdirbimo punktus, pjaustė telefono stulpus, degino streike nedalyvavusių valstiečių ūkius ir šaudė jų gyvulius.
Žymiausiomis ir kruviniausiomis laikomos riaušės įvyko rugpjūčio 27 dieną Veiveriuose. Įvyko incidentas, kai streikuojantieji bandė iš turgavietės išvyti 20 nestreikuojančių ūkininkų. Į tai reaguodamas Veiverių nuovados viršininkas paskambino Marijampolės apskrities viršininkui prašydamas pastiprinimo. Apie 10 val. jis buvo suteiktas. Tuo metu aikštėje šalia turgaus būriavosi apie pusšimtį vyrų, tarp kurių buvo ir aktyviausi nestreikavusiųjų „baudėjai“. Riaušininkai puolė policininkus su lazdomis, o vienas jaunas vyras peršovė policininkui koją. Į tai atsakydami policininkai taip pat panaudojo šaunamuosius ginklus. Per susirėmimą nukauti riaušininkai ir , dar penki ūkininkai bei trys policininkai buvo sužeisti. Iš viso skaičiuojama, kad šiuo laikotarpiu žuvo 5 streikininkai.
Po šio incidento streikai ėmė slopti ir ilgainiui įgavo kitokį pobūdį.
Antrasis etapas – 1935 m. gruodis–1936 m. rugpjūtis
Šiame etape pasikeitė kovos pobūdis: nebebuvo masinių mitingų, plačiau nei pirmajame etape paplito teroristiniai veiksmai: telefono ir telegrafo laidų naikinimas, gaisrai, streiko neremiančių asmenų apšaudymai. Judėjimas įgavo konspiratyvumo, slaptumo.
Trečiasis etapas – iki 1937 m. rudens
1936 m. rudenį prasidėjusiam trečiajam ūkininkų bruzdėjimo etapui būdingos silpnos pasipriešinimo apraiškos. Šiuo laikotarpiu tik buvę streikininkai užsiėmė naujo streiko organizavimu. Stengtasi palaikyti ryšius su opozicija, bandyta susivienyti, tačiau nesėkmingai.
Neramumų pabaiga ir pasekmės
Iki 1938 m. nuteisti 253 neramumuose aktyviausiai dalyvavę asmenys, dar keli šimtai buvo nubausti administracine tvarka. Net 19 kaltinamųjų buvo nuteisti mirties bausme, kita nemaža dalis – kalėti iki gyvos galvos. Vėliau daliai nuteistųjų bausmės vėliau buvo sumažintos, mirties bausmė įvykdyta 4 asmenims – stambiems ūkininkams , , ir . Atskirai mirties bausmė įvykdyta kitam organizatoriui Aleksandrui Maurušaičiui.
Dėl neramumų teko atsistatydinti žemės ūkio reikalų ministrui Jonui Pranui Aleksai ir vidaus reikalų ministrui Steponui Rusteikai.
Palikimas
Sovietinėje istoriografijoje streikas neretai vadintas „sukilimu“, pabrėžtas politinis streikų pobūdis. 1968 metais Lietuvos SSR valdžios buvo pastatytas atminimo akmuo sušaudytiems streiko dalyviams. Užrašas skelbė, kad 1936 metais „šioje vietoje palaidoti fašistinio karo lauko teismo nuosprendžiu sušaudyti Kazys Narkevičius, Alfonsas Petrauskas, Bronius Protasevičius ir Petras Šarkauskas“.
Šaltiniai
- „Objekto Nr. 11095 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- „Paminklinis akmuo Užnemunės ūkininkų streiko dalyviams“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- Suvalkijos valstiečių streikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- Istorinė prezidentūra[neveikianti nuoroda]
- Lietuvos žinios[neveikianti nuoroda]
- Sigita ČERNEVIČIŪTĖ. Mirties bausmės taikymo praktika: 1935–1936 m. Suvalkijos ūkininkų streikas Archyvuota kopija 2016-04-25 iš Wayback Machine projekto.
- [1][neveikianti nuoroda]
- Egzekucijų vietoje žaidžiama istorija. Kauno diena
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie 1935 m. ūkininkų streikai Lietuvoje, Kas yra 1935 m. ūkininkų streikai Lietuvoje? Ką reiškia 1935 m. ūkininkų streikai Lietuvoje?
1935 m ukininku streikai 1935 1937 m Lietuvoje daugiausia Uznemuneje vyke streikai paskatinti zemu produktu supirkimo kainu ir letai atsigaunancios salies ukio bukles bei netiesiogiai autoritarinio rezimo nelankstumo Pagrindiniai ukininku bruzdejimo tikslai buvo ekonomines padeties gerinimas ir rinkimu į Seima organizavimas Paminklinis akmuo netoli Islauzo Purvininkuose Prienu raj Atminimo akmuo Veiveriuose Prienu raj PrielaidosLietuvos Respublikoje didziausia ekonominį sektoriu sudare zemes ukis apie 70 75 nacionalinio salies produkto Augant ekonomikai sparciai daugejo maisto perdirbimo įmoniu is ju ilgainiui susiformavo galingos monopolijos Pienocentras mesos pramone kontroliavusi bendrove grudu perdirbimo įmone Lietukis ir kitos Taciau 1929 m pasaulį istikus didziajai ekonominei krizei jos padariniu banga pasieke ir Lietuva Smuko eksportas iki tol virsijes importa del zenkliai vangesnio lietuviskos produkcijos pirkimo 5 10 kartu smuko supirkimo kainos Ekonominei situacijai gerejant eksporto tendencijas dar labiau nusmukde paslije santykiai su iki tol buvusia pagrindine prekybine partnere kaimyne Naciu Vokietija po 1934 m Noimano Zaso bylos Naciu Vokietijai įvedus ekonominį embarga eksporto rodikliai krito iki 1923 m lygio Sukdamasi is padeties Vyriausybe įvede zasu mokestį įstatyma kuris įgaliojo visus valstybes tarnautojus nelygu ju kategorijos įsigyti po zasį nuo kiekvienu 50 litu pajamu įvairiai karpe biudzeto islaidas Vis delto ekonomine recesija skaudziai paliete darbininkus ir samdinius kuriu atlygis nuo 1930 m eme mazeti Galop 1934 m imta subsidijuoti dalį maisto produktu dirbtinai pakeliant supirkimo kainas Streiku eigaStagnuojanti ukio bukle pazadino socialinius neramumus Pavienes akcijos kaime prasidejo jau 1934 m ukininkai atsisakydavo moketi mokescius ignoravo uz skolas isparduodamu ukiu varzytines nebevykde prievoliu taisyti kelius Kartais tai prasiverzdavo ir smurto proverziu uzpuolami antstoliai ar sumusami policininkai Prasideda ir pirmieji boikotai rudenį Kauno apylinkiu ukininkai atsisako pristatyti produkcija į Aukstosios Panemunes pienine Vis delto Suvalkijos ukininku judejimai gali buti isskirti į 3 streiko etapus besiskiriancius savo intensyvumu kovos formomis organizaciniu pobudziu Pirmasis etapas 1935 m rugpjutis gruodis 1935 m vasara streikininkai organizavo pasitarimus Marijampoles Vilkaviskio Sakiu Alytaus apskrityse isleisti pirmieji atsisaukimai juose reikalaujama per puse sumazinti mokescius atideti skolu mokejima 5 m uzdrausti parduoti ukius is varzytiniu uz nesumoketas skolas bei pakelti grudu supirkimo kainas Siu reikalavimu valdzia įvykdyti pajegi nebuvo ekonomiskai reikalingas saltinis Nepriklausomai nuo ukininku savo atsisaukima paskelbia ir pogrindine komunistu partija kuriuo kviecia į bendra kova pries fasizma 1935 m rugpjucio 20 diena beveik visi Dzukijos ir Suvalkijos ukininkai pradejo streika planuota iki rugsejo 20 dienos Per ta laika buvo siekiama sustabdyti produktu tiekima monopolijoms ir supirkimo punktams Taikus streiku pobudis tesesi neilgai Jau rugpjucio 25 diena prieniskiai valstieciai surenge nesankcionuota mitinga Jame dalyvavo apie 3 tukstancius zmoniu kartais teigiama kad prie ju agitacijos svariai prisidejo pogrindine komunistu partija Po nesekmingu bandymu mitinga isvaikyti jega buvo pazadeta esa visi ukininku reikalavimai busia patenkinti Taciau ta pacia naktį buvo pradeti suimineti mitingo organizatoriai Tokie valdzios veiksmai paskatino dar didesne priespriesa Rugpjucio 26 diena vel įvyksta konfrontacija su policija taciau sį karta ukininkai graziuoju įtikinami issiskirstyti Tvarka atkuriama tik pavakare is Kauno atvykus simtui raituju policininku Toliau susiremimai vyksta ir kitose Suvalkijos vietovese Del masto valdzia jau neisgali remtis vien policijos pajegomis ir pries riausininkus pasitelkia pasienieciu burius ir net sarvuocius Musiu metu streikuotoju pusej zusta vienas zmogus Kai kurie streikuotojai griebesi ekstremizmo degino vietos administracijos bustines niokojo maisto perdirbimo punktus pjauste telefono stulpus degino streike nedalyvavusiu valstieciu ukius ir saude ju gyvulius Zymiausiomis ir kruviniausiomis laikomos riauses įvyko rugpjucio 27 diena Veiveriuose Įvyko incidentas kai streikuojantieji bande is turgavietes isvyti 20 nestreikuojanciu ukininku Į tai reaguodamas Veiveriu nuovados virsininkas paskambino Marijampoles apskrities virsininkui prasydamas pastiprinimo Apie 10 val jis buvo suteiktas Tuo metu aiksteje salia turgaus buriavosi apie pussimtį vyru tarp kuriu buvo ir aktyviausi nestreikavusiuju baudejai Riausininkai puole policininkus su lazdomis o vienas jaunas vyras persove policininkui koja Į tai atsakydami policininkai taip pat panaudojo saunamuosius ginklus Per susiremima nukauti riausininkai ir dar penki ukininkai bei trys policininkai buvo suzeisti Is viso skaiciuojama kad siuo laikotarpiu zuvo 5 streikininkai Po sio incidento streikai eme slopti ir ilgainiui įgavo kitokį pobudį Antrasis etapas 1935 m gruodis 1936 m rugpjutis Siame etape pasikeite kovos pobudis nebebuvo masiniu mitingu placiau nei pirmajame etape paplito teroristiniai veiksmai telefono ir telegrafo laidu naikinimas gaisrai streiko neremianciu asmenu apsaudymai Judejimas įgavo konspiratyvumo slaptumo Treciasis etapas iki 1937 m rudens 1936 m rudenį prasidejusiam treciajam ukininku bruzdejimo etapui budingos silpnos pasipriesinimo apraiskos Siuo laikotarpiu tik buve streikininkai uzsieme naujo streiko organizavimu Stengtasi palaikyti rysius su opozicija bandyta susivienyti taciau nesekmingai Neramumu pabaiga ir pasekmesIki 1938 m nuteisti 253 neramumuose aktyviausiai dalyvave asmenys dar keli simtai buvo nubausti administracine tvarka Net 19 kaltinamuju buvo nuteisti mirties bausme kita nemaza dalis kaleti iki gyvos galvos Veliau daliai nuteistuju bausmes veliau buvo sumazintos mirties bausme įvykdyta 4 asmenims stambiems ukininkams ir Atskirai mirties bausme įvykdyta kitam organizatoriui Aleksandrui Maurusaiciui Del neramumu teko atsistatydinti zemes ukio reikalu ministrui Jonui Pranui Aleksai ir vidaus reikalu ministrui Steponui Rusteikai PalikimasSovietineje istoriografijoje streikas neretai vadintas sukilimu pabreztas politinis streiku pobudis 1968 metais Lietuvos SSR valdzios buvo pastatytas atminimo akmuo susaudytiems streiko dalyviams Uzrasas skelbe kad 1936 metais sioje vietoje palaidoti fasistinio karo lauko teismo nuosprendziu susaudyti Kazys Narkevicius Alfonsas Petrauskas Bronius Protasevicius ir Petras Sarkauskas Saltiniai Objekto Nr 11095 issamus aprasymas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Paminklinis akmuo Uznemunes ukininku streiko dalyviams Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Suvalkijos valstieciu streikas Visuotine lietuviu enciklopedija T XXII Sko Sala Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 Istorine prezidentura neveikianti nuoroda Lietuvos zinios neveikianti nuoroda Sigita CERNEVICIuTĖ Mirties bausmes taikymo praktika 1935 1936 m Suvalkijos ukininku streikas Archyvuota kopija 2016 04 25 is Wayback Machine projekto 1 neveikianti nuoroda Egzekuciju vietoje zaidziama istorija Kauno diena