Nalšios mūšis

Nalšios mūšis
Data 1229 m. Vieta Nalšia Rezultatas Kalavijuočių pergalė
Konflikto šalys
Lietuva Nalšia	Kalavijuočių ordinas
Vadovai ir kariniai vadai
	Volkwin von Naumburg zu Winterstätten
Nuostoliai
iki 2 tūkst. karių, 2,5 tūkst. žirgų

Nalšios mūšis – 1229 m. nežinomoje vietovėje, įvardijamoje kaip Nalšia, įvykusios Kalavijuočių ordino ir lietuvių kariuomenės kautynės, platesnio masto Kalavijuočių ordino puolimo į pietus nuo Dauguvos prieš žiemgalius, lietuvius ir kuršius dalis.

Mūšio vieta aiškiai neįvardinta. Metraščiuose įvardijama tik kaip Nalšia, t. y. viena iš baltų žemių, Lietuvos sąjungininkių, kuri tuo metu dar nebuvo pilnai integruota į Lietuvą. Lietuvių istorikai šią vietovę siūlo lokalizuoti prie Švenčionių rajone tekančio Meros upelio. Kalavijuočiai, vadovaujami magistro Folkvino (vok. Volkwin von Naumburg zu Winterstätten), sumušė lietuvius. Kronikoje teigiama, kad žuvo 2 tūkst. lietuvių, kalavijuočiai pagrobė 2,5 tūkst. žirgų.

Mūšis buvo platesnio masto Kalavijuočių ordino puolimo į pietus nuo Dauguvos prieš baltus dalis. Tačiau puolimas užstrigo, nes buvo sustabdytas popiežiaus legato Balduino Alniečio. Ilgalaikėje perspektyvoje mūšis neturėjo didesnio poveikio nei Lietuvai, nei kalavijuočiams. Trumpalaikėje perspektyvoje po Nalšioje patirto pralaimėjimo Lietuvos padėtis komplikavosi. Anksčiau faktiškai kasmet rengę karo žygius į kaimynines žemes, lietuviai dar 1230 m. sausį sugebėjo surengti antpuolį į Novgorodo žemę, tačiau po jo nutraukė savo antpuolius iki pat 1238 m. (vienintelė išimtis šiame laikotarpyje – 1234 m. žygis į Novgorodo žemėje buvusią Starają Rusą). T. Baranauskas siūlo versiją, kad Nalšios kautynėse žuvo tuometinis Lietuvos valdovas (nors šaltiniuose apie tai nieko nėra minima) ir prasidėjo kovos dėl valdžios, iš kurių nugalėtoju išėjo Mindaugas.

Literatūra

• Baranauskas, Tomas. Lietuvos valstybės ištakos. Vilnius: Vaga, 2000.
• Baranauskas, T. Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas, www.istorija.net, alkas.lt,2011-09-22 10:21:08
• Baranauskas, Tomas; Zaviela, Gintautas. Saulės mūšio pėdsakų paieškos. Vilnius, 2016.
• Baranauskas, Tomas, Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje, Lituanistica, 2020. T. 66. Nr. 3(121), p. 157–188.
• Gudavičius, Edvardas, Jasas, Rimantas, Nalšia, Visuotinė lietuvių enciklopedija.
• Livländische Reimchronik mit Anmerkungen, Namensverzeichniss und Glossar. Hereausgegeben von Leo Meyer Paderborn. Druck und Verlag von Ferdinand Schöningh, 1876.
• Raulinaitis, Zigmas. Lietuvos raiteliai. Kn. 1: Kunigaikščių sąjunga. Brooklyn: Karys, 1985.

Išnašos

1. Gudavičius, Edvardas, Jasas, Rimantas, Nalšia, Visuotinė lietuvių enciklopedija.
2. Baranauskas, Tomas, Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje, Lituanistica, 2020. T. 66. Nr. 3(121), p. 157–188
3. Livländische Reimchronik mit Anmerkungen, Namensverzeichniss und Glossar. p. 42-43. eil. 1799–1846;
4. Raulinaitis, Zigmas. Lietuvos raiteliai. Kn. 1., p. 287–293.
5. Baranauskas, Tomas. Lietuvos valstybės ištakos. p. 192–194.
6. Baranauskas, Tomas; Zaviela, Gintautas. Saulės mūšio pėdsakų paieškos. p. 13-15.
7. Baranauskas, T. Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas, www.istorija.net, alkas.lt,2011-09-22 10:21:08