| 1250 m. Livonijos ordino žygis į Nalšią, Lietuvą ir Žemaitiją | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Kryžiaus žygiai į Pabaltijį // Livonijos kryžiaus karai | |||||||||
Livonijos žemėlapis XIII a. | |||||||||
| |||||||||
| Priešininkai | |||||||||
| Nalšia, Lietuvos kunigaikštystė, Žemaitija | Livonijos ordinas (įskaitant jį rėmusias estų, latvių ir lyvių gentis) | ||||||||
| Vadai | |||||||||
| Mindaugas | Andrius fon Štirlandas Tautvilas | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| Nežinoma | Nežinoma | ||||||||
| Aukos | |||||||||
| Nežinoma | Nežinoma | ||||||||
Livonijos ordino žygis į Nalšią, Lietuvą ir Žemaitiją – 1250 m. įvykusi Livonijos ordino ir jam talkininkavusio lietuvių kunigaikščio Tautvilo surengta plėšikavimo kampanija prieš Lietuvos ir Žemaitijos šiaurinius regionus, pasibaigusi be ženklesnių teritorinių pokyčių.
Priešistorė
Apie 1248 m. Lietuvos valdovas Mindaugas pasiuntė kariuomenę į rusėnų žemes, t. y., į Polocko kunigaikštystę užkariauti naujų teritorijų. Tačiau kol Tautvilas, Vykintas ir Gedvydas kariavo su rusėnais, Mindaugas siekdamas pašalinti potencialius pretendentus į Lietuvos sostą, užgrobė jų valdomas žemes bei pasiuntė žmones nužudyti Tautvilą ir Gedvydą. Šie sužinoję apie įvykius Lietuvoje ir supratę apie gresiantį pavojų, pabėgo pas savo svainį Danielių iš Haličo. Neilgai trukus Tautvilo dėdė – žemaičių kunigaikštis Vykintas, subūrė koaliciją, kuri turėjusi padėti atkovoti užgrobtas žemes, bei pasodinti į Lietuvos sostą Tautvilą. Koaliciją sudarė: Vykinto valdomi vakariniai žemaičiai (rytiniai žemaičiai rėmė Mindaugą), jotvingiai, Kalavijuočiai bei Danieliaus halyčėnai.
Siekdamas didesnės paramos 1250 m. Tautvilas atvyko į Rygą, kur buvo pakrikštytas Rygos vyskupo Mikolojaus. Tautvilą Livonijos ordinas taip pat laikė vienu iš pretendentų į Lietuvos valdovus.
Kampanijos eiga
Trumpas Livonijos ordino surengtos kampanijos aprašymas pateikiamas Eiliuotojoje Livonijos kronikoje (eilutės 03225-03392). Joje nurodoma, kad 1250 m. į Rygą atvyko lietuvių kunigaikštis Tautvilas, kuris priėmė katalikų tikėjimą ir sudarė karinę sąjungą prieš Mindaugą. Kronikoje taip pat minima, kad Livonijos ordino magistras Andrius fon Štirlandas sušaukė ordino žemių komtūrus ir fogtus bei pareiškė, kad reiškia Dievo valią, kuri nori Šventosios Dievo Motinos žemės (lot. Terra Mariana) plėtimo lietuvių, žemaičių ir žiemgalių žemių sąskaita.
Susirinkusi kryžiuočių kariuomenė pirmiausia įsiveržė į Nalšios žemę, ją nusiaubė ir išžudė jos gyventojus. Po to kariuomenė patraukė toliau į Mindaugui pavaldžią Lietuvos žemę, kur jie „niokojo ir degino – ką griebti, ką palikti, nežinojo“. Mindaugo karinės pajėgos rimtesnio pasipriešinimo neparodė, kronikoje teigiama, kad jis „miegojo savo pilyje“.
Kronikoje nurodoma, kad kryžiuočių kariuomenė su gausiu grobiu grįžo į Livoniją, kur magistras surengė naują žygį į Žemaitiją, manoma – į Karšuvos žemę. Šia kampanija taip pat buvo sėkminga – žemaičių pajėgos nesurengė stipresnio pasipriešinimo, o įsibrovėliai išžudė visus, kurie jiems priešinosi. Kronikoje nurodoma, kad Lietuva nepatyrė nei pusės to vargo, kuris teko Žemaitijai".
Kronikoje taip pat nurodoma, kad grįžęs iš šios žygio A. fon Štirlandas surengė dar vieną žygį prieš žiemgalius, po kurio šie sutiko jam mokėti duoklę.
Pasekmės
1250 m. Livonijos ordino karinė kampanija Nalšioje, Lietuvoje ir Žemaitijoje baigėsi be teritorinių pokyčių, nors E. Gudavičius teigia, kad jų metu Ordinas užėmė Žiemgalą. Riteriai su dideliu grobiu grįžo į Rygą. Eiliuotojoje Livonijos kronikoje nėra užfiksuota apie jų mėginimus nusiaubtas žemes prijungti prie Ordino valdų ar Lietuvoje įtvirtinti Tautvilo valdžią.
Tikėtina, kad šis antpuolis paskatino Mindaugą priimti krikščionybę. Šis faktas kronikoje aprašomas iš karto po žygių į Nalšią, Lietuvą, Žemaitiją ir Žiemgalą aprašymo.1251 m. apsikrikštijęs ir padovanojęs Ordinui Vykinto valdytas vakarų žemaičių bei kitas žemes, Mindaugas užsitikrino Livonijos ordino paramą. Mindaugas taip pat „sidabru“ užsitikrino ir jotvingių pasitraukimą iš prieš jį nukreiptos koalicijos.
Išnašos
- Atskaņu hronika. No vidusaugšvācu valodas atdzejojis V.Bisenieks; Ē. Mugurēviča priekšvārds; Ē.Mugurēviča, K.Kļaviņa komentāri. Vidusaugšvācu un latviešu valodā. Rīga: Zinātne, 1998. 389 lpp., eil. 03360-03364.
- Atskaņu hronika. No vidusaugšvācu valodas atdzejojis V.Bisenieks; Ē. Mugurēviča priekšvārds; Ē.Mugurēviča, K.Kļaviņa komentāri. Vidusaugšvācu un latviešu valodā. Rīga: Zinātne, 1998. 389 lpp., eil. 03326.
- Atskaņu hronika. No vidusaugšvācu valodas atdzejojis V.Bisenieks; Ē. Mugurēviča priekšvārds; Ē.Mugurēviča, K.Kļaviņa komentāri. Vidusaugšvācu un latviešu valodā. Rīga: Zinātne, 1998. 389 lpp., eil. 03351-03354.
- Šabajevaitė Lidija H. Lovmianskis apie Lietuvos valstybės susidarymą, Archyvai (1 Tomas), Lietuvos istorijos studijos, ISSN 1392-0448. Nr. 1, p. 13.
- Atskaņu hronika. No vidusaugšvācu valodas atdzejojis V.Bisenieks; Ē. Mugurēviča priekšvārds; Ē.Mugurēviča, K.Kļaviņa komentāri. Vidusaugšvācu un latviešu valodā. Rīga: Zinātne, 1998. 389 lpp., eil. 03307-03376
- Atskaņu hronika. No vidusaugšvācu valodas atdzejojis V.Bisenieks; Ē. Mugurēviča priekšvārds; Ē.Mugurēviča, K.Kļaviņa komentāri. Vidusaugšvācu un latviešu valodā. Rīga: Zinātne, 1998. 389 lpp., eil. 03419-03450.
- Gudavičius, Evaldas, Mindaugas, Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Atskaņu hronika. No vidusaugšvācu valodas atdzejojis V.Bisenieks; Ē. Mugurēviča priekšvārds; Ē.Mugurēviča, K.Kļaviņa komentāri. Vidusaugšvācu un latviešu valodā. Rīga: Zinātne, 1998. 389 lpp., eil. 03453-03531
- Simas Sužiedėlis, red. (1970–1978). „Tautvilas“. Encyclopedia Lituanica. V. Boston, Massachusetts: Juozas Kapočius. p. 384. LCCN 74-114275.
- Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.): enciklopedinis žinynas. Vytautas Spečiūnas (sud.). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2004. pp. 20–21. ISBN 5-420-01535-8
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Livonijos ordino žygis į Nalšią, Lietuvą ir Žemaitiją (1250), Kas yra Livonijos ordino žygis į Nalšią, Lietuvą ir Žemaitiją (1250)? Ką reiškia Livonijos ordino žygis į Nalšią, Lietuvą ir Žemaitiją (1250)?